- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- T-97-319/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26115-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- S. P.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. balandžio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 12 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta lygtinai paleisti nuteistąjį S. P. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, charakterizuojamas teigiamai. Bausmės atlikimo metu įstaigoje nustatytų taisyklių laikosi nuosekliai, yra paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Atsižvelgė į ankstesnes komisijos rekomendacijas, jas vykdė. Dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs pažymą iš (duomenys neskelbtini), kad lygtinio paleidimo atveju bus priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. Dalyvavo ir sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) programą. Turimų finansinių įsipareigojimų nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs nedaug. Nuteistasis yra kreipęsis į mediatorę, tačiau nukentėjusioji su pasiūlymu nesutiko ir paliko dokumentus antstoliams dėl pinigų išieškojimo. Todėl nuteistasis teigia, kad vykdys finansinius įsipareigojimus pagal antstolių nurodymus. Bendrauja su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, tikėtina, jog artimieji padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai žemėjo, buvo vertinama 67 balais, šiuo metu vertinama 58 balais. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis S. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Komisija konstatuoja, kad nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra skundo dėl Komisijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimo nepateikė.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formaliųjų ir materialiųjų pagrindų visumai.
Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, taigi yra BVK nustatyti formalūs pagrindai S. P. lygtiniam paleidimui taikyti, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals (materialusis pagrindas).
Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta priešingai – nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nesikreipė su prašymu įgyti specialybę, bandė taikytis per mediatorę dėl ieškinio atlyginimo, tačiau nukentėjusieji pasiūlymą atmetė, o jis savanoriškai ieškinio nedengia, taigi Komisijos teiginys, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones neatitinka tikrovės.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog kas kartą tampa aplinkybių auka, kai pernelyg pasitiki aplinkiniais nenutuokdamas, jog šie gali įtraukti jį į kriminalinį pasaulį, tačiau, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, jog S. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą nuosavybei, padarytą bendrininkaujant, be to, jis pripažintas nusikaltimo kurstytoju. Šios aplinkybės rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį paveiktų bei įtakotų laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.
Vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, taip pat svarbios yra nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis jokios specialybės neturi ir noro įgyti specialybę nereiškia, nesikreipė su prašymu įgyti specialybę. Nuteistojo pateikta pažyma iš (duomenys neskelbtini), jog bus priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas neįrodo, kad nuteistasis tikrai dirbs ir stengsis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nes ir būdamas pataisos namuose, dirbdamas (duomenys neskelbtini) atlygino tik 12 eurų. Į jo sąskaitą buvo pervesta 1 032,17 eurų, tačiau juos išleido savo reikmėms, o savo iniciatyva nesistengė mažinti turimų įsipareigojimų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra suinteresuotas įgyti specialybę ir ateityje turėti didesnių galimybių įsidarbinti tuo pačiu ir atlyginti gana didelius – 15 368,33 eurų finansinius įsipareigojimus. Toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą jį charakterizuoja neigiamai.
Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 58 balai, iš jų statinių, nekintančių balų yra 7 ir net 51 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali pakeisti. Nuo praeito vertinimo rizika sumažėjo 9 balais dėl to, kad gavo pažymą apie įsidarbinimą, kuri, teismo manymu, jokio realaus pokyčio nuteistojo dabartiniame elgesyje nerodo, tik prielaidą, jog ateityje galbūt turės galimybę įsidarbinti. Tokia elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nors tai nėra vienintelis lemiamas veiksnys, tačiau ypatingai svarbus taikant lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šiuo atveju teismas šios sąlygos, įvertinus nuteistojo elgesį, neįžvelgia.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. P. gyvenimo sąlygos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis atliko dalį bausmės, kai gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirbo, kartą skatintas, dalyvavo programose yra normalus nuteistojo elgesys, kurio iš jo ir tikimasi pataisos įstaigoje.
Be to, palyginti su atliktąja, likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis: iš paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 11 dienų bausmės (Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienai). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.
Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pažymėtina tai, kad bausmės atlikimo metu S. P. nesielgė nepriekaištingai.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2020 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-33 dėl nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2020 m. vasario 12 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-33 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.