Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E.Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.2.1; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. kovo 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo K.P. (K.P.) atstovams V.G. (V.G.), advokatui Valentinui Januškevičiui, atsakovo E.V. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K.P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K.P. ieškinį atsakovui E.V. dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K.P. ieškiniu prašė teismo iš atsakovo E.V. priteisti 30 194,74 Lt negautų pajamų, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, kilusias dėl atsakovo veiksmų nepagrįstai patraukiant K.P. atsakovu civilinėje byloje dėl 7500 Lt netesybų priteisimo (b.l. 3-4). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių visas būtinas deliktinės atsakomybės sąlygas (b.l. 103-107).

Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Norint iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą ieškovui būtina konstatuoti, jog atsakovas padarė deliktą ir dėl to jam atsiranda civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti padarytus nuostolius. CK nustato būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str.). Įstatymas įtvirtina kaltės prezumpciją, o kitas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas turi įrodyti reikalavimus pareiškianti šalis, šiuo atveju – ieškovas (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog šioje byloje nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą ieškovui iš atsakovo.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Bylos medžiaga neįrodo, jog atsakovo veika ieškovo atžvilgiu buvo neteisėta civilinės atsakomybės prasme. Ieškovas nurodo, jog atsakovo veikos neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jam atsakovas nepagrįstai pareiškė ieškinį, atsakovo prašymu ieškovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl jis nebeturėjo galimybės pratęsti darbo sutartį ir privalėjo nutraukti darbo santykius prieš terminą. Tačiau ieškinio pareiškimas, nors ir neteisėtas, nėra vertinamas kaip neteisėta veika CK 6.245 str. prasme. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra numatytos sankcijos CPK 95 str. 1 d. ir ieškovo teisės, pareiškus motyvuotą prašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, galėjo būti apgintos šiuo būdu, tačiau šioje byloje ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Iš 2006-09-28 Klaipėdos apygardos teismo nutarties (b.l. 12) nustatyta, kad buvo areštuotas 7500 Lt vertės ieškovo turtas, todėl šis turto arešto mastas realiai negalėjo sukelti jam teisinių pasekmių prieš banką, su kuriuo jis yra sudaręs kreditavimo sutartį. Taigi šis ieškovo argumentas yra paremta prielaida. Be to, CPK numatyta galimybė veikti per atstovą, stabdyti bylos nagrinėjimą iki komandiruotės pabaigos. CK 1.6 str. yra įtvirtinta įstatymų žinojimo prezumpcija, todėl įstatymų nežinojimo neigiamų pasekmių riziką ieškovas privalo prisiimti. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo veiksmų jis buvo priverstas nepratęsti darbo sutarties, dėl to atsakovui atsirado pareiga atlyginti jam padarytą žalą (negautas pajamas). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi įstatymas greta tiesioginių nuostolių numato ir netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovui žala buvo padaryta kaltais atsakovo veiksmais – dėl atsakovo pareikšto ieškinio atsakovams N.M. ir K.P., bei neįrodytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (K.P. patraukimo atsakovu civilinėje byloje) ir tarp ieškovo K.P. darbo sutarties nepratęsimo bei 30194,74 Lt pajamų negavimo yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir jos netaikyti (CK 6.253 straipsnis). Klaipėdos rajono apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų išieškojimo, pagrįstai atkreipė dėmesį į faktą, jog K.P. dalyvavimas teismo posėdyje civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo nebuvo pripažintas būtinu, jis turėjo galimybę pavesti atstovauti savo interesams advokatui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų realiai patyrė neigiamų pasekmių (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo pateiktose įdarbinimo sutartyse atsispindi prieštaringi duomenys apie darbo sutarties trukmę bei jos nutraukimo pagrindą ir jų nepakanka įrodyti civilinei atsakomybei negautoms pajamoms pagrįsti, kurias ieškovas būtų galėjęs gauti, jeigu nebūtų buvę atsakovo veiksmų.

Atsakovas apeliacinio proceso metu turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo K.P. atsakovui E.V. priteistina 600 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsnis).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E.V. iš ieškovo K.P. 600 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti.