- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1578-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26104-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas (pirm.)
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-31953-807/2020, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovo S. B. ieškinio, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės V. B. palūkanas ir infliaciją, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. B. 5 606,08 Eur palūkanų ir 2 816,33 Eur dydžio infliaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 897,64 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, infliaciją už 2020 metus, patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą su prašymu ištirti pinigų, gautų už turto pardavimą, nuslėpimo faktą ir žalos, padarytos ieškovui bei valstybės biudžetui, padarymą, atleisti nuo dalies žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė ieškovui S. B. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad nors ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės 5 606,08 EUR palūkanų, tačiau prie ieškinio neprideda įrodymų, pagrindžiančių jo prašomą priteisti sumą iš atsakovės. Be kita ko, ieškovas prašo priteisti 2 816,33 EUR dydžio infliaciją, kurios apskaičiavimas, nors ir nurodytas, tačiau nesuformuluotas, kaip ieškinio reikalavimas. Prašyme teismui suformuluotas reikalavimas nėra aiškus, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovas ieškinyje nurodo atskiras tik faktines aplinkybes, iš kurių teismas neprivalo suformuoti vieningo ieškinio faktinio pagrindo
4. Teismas vertino, kad ieškinyje yra nurodomos tiek ieškovo, tiek atsakovės gimimo datos, tačiau tokie asmens duomenys ne visuomet yra pakankami identifikuoti asmenį. Nesant pateiktų atsakovės bei ieškovo asmens kodų, gali nebūti galimybės nustatyti atsakingus pagal ieškinį asmenis.
5. Ieškovas CPK 83 str. tvarka nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad kreipimasis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą turėtų būti inicijuojamas paties ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) S. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir spręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas yra pajėgus sumokėti žyminį mokestį, kadangi iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog apelianto šeima gyvena iš socialinės pašalpos, kas paneigia teismo padaryta išvadą apie šeimos turtine padėtį.
8.2. Kadangi ieškovės kodas įvestas į elektroninių bylų sąrašų sistemą, ieškinio trūkumai, susiję su proceso šalių identifikavimu, neturi esminės reikšmės.
8.3. Apeliantas teisėtai prašo priteisti palūkanas nuo 20 475,24 Eur sumos, pateikė palūkanų paskaičiavimo lentelę, suformulavo prašymą teismui ir tokiu būdu įvykdė visas CPK 111 ir 138 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, todėl šiuo pagrindu teismas neturėjo teisės taikyti trūkumų šalinimo instituto. Teismas netinkamai įvertino apelianto suformuluotą prašymą ir dėl infliacijos priteisimo.
8.4. Apeliantas konkrečiai suformulavo prašymą teismui kreiptis į prokuratūrą. Prašymas suformuluotas tų pačių nutarčių ir įrodymų kuriuos teismas tirs, pagrindu, todėl teismas neturėjo taikyti trūkumų šalinimo instituto, juo labiau, kad ieškovas iki nagrinėjimo iš esmės gali keisti ieškinio dalyką ir pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir dėl kurios pateiktas atsakovo atskirasis skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, spręsdamas dėl apelianto pajėgumo sumokėti žyminį mokestį. Apart duomenų apie socialinės pašalpos gavimą bei pažymą iš užimtumo tarnybos, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti tikrąją apelianto turtinę padėtį bei nustatyti, jog šiuo momentu jis iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti.
12. Ieškovas S. B. buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo arba atidėti žyminį. Nors apskųstos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pamini, jog nėra pagrindo tenkinti S. B. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje šis klausimas pirmosios instancijos teismo nėra išspręstas, t. y. teismas apskųsta nutartimi iš esmės nėra nei atmetęs, nei tenkinęs prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminį mokestį.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neišsprendė žyminio mokesčio atleidimo ar atidėjimo klausimų, tačiau iš esmės teisingai (pagal nutarties priėmimo metu ieškovo pateiktus duomenis) motyvavo ir pagrįstai konstatavo nesant pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žymini mokesčio sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nes ieškovas nepateikė visų aktualių duomenų, pagrindžiančių ieškovo turtinę padėtį, be to įstatymas nenumato galimybės visiškai (nurodyta tik iš dalies) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas privalo arba sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio (sumokėjus dalį žyminio mokesčio) CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ar prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis) pateikiant ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą (CPK 80, 83, 84 straipsniai) arba pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti teisinę pagalbą ieškovui šioje konkrečioje byloje (CPK 20 straipsnis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
14. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad ieškinio trūkumai, susiję su proceso šalių identifikavimu, neturi esminės reikšmės, todėl teismas neturėjo taikyti trūkumų šalinimo instituto.
15. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas kiekviename procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai (jeigu jie žinomi).
16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės asmuo ieškovui gerai žinomas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui visą būtiną informaciją apie atsakovės asmenį (asmens kodą, adresus, kitą informaciją). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant pateiktų atsakovės bei ieškovo asmens kodų, nėra galimybės nustatyti atsakingus asmenis, patikrinti šių asmenų darboviečių ar deklaruotų gyvenamųjų vietų, o taip pat - įteikti procesinių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pastebėjo, kad procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, turėjo pateikti aiškų ieškinio faktinį pagrindą, suformuluoti ieškinio reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Nors savo ieškinyje apeliantas pateikia infliacijos ir palūkanų apskaičiavimų lenteles, neaiškumų kelia tokios apelianto formuluotės kaip „priteisti palūkanas sumoje 5 606,08 EUR ir infliaciją sumoje 2 816,33 EUR“ bei „priteisti palūkanas nuo 28 897,64 EUR“, nors, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas siejamas su 8 422,40 EUR suma. Be to, nors ieškovas nurodo, kad neišmokėta suma sudaro 28 897,46 EUR ir nuo šios sumos prašo skaičiuoti procesines palūkanas, teismui pateiktais duomenimis, dalis šios sumos apeliantui jau yra priteista sprendimu kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į šiuos neaiškumus, atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šių apelianto reikalavimų kontekste nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Teismas pažymi, jog asmens teisė kreiptis į teismą siejama su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
19. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo prašymą kreiptis į prokuratūrą, nurodydamas, kad tai turi atlikti pats apeliantas.
20. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu taip pat nesutinka. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kai proceso šalys to prašo. Taigi teismas įstatyme nustatytą pareigą atlieka ex officio (pagal pareigas). Be to, pažymėtina, kad byla, kaip tai nurodo apeliantas, iš esmės nagrinėta nebuvo (buvo svarstomas tik ieškinio priėmimo klausimas), o skolininko negalėjimas įvykdyti prievolę, kaip tai nurodo apeliantas atskirajame skunde, automatiškai nereiškia nusikalstamos veikos sudėties, dėl ko teismas turėtų informuoti prokurorą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto prašymą, nurodė tinkamą atsisakymo pagrindą, be to, informavo apeliantą, kokiu būdu šis gali ginti savo pažeistas teises.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus (7 dienų terminas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos) yra pasibaigęs, nes buvo sprendžiamas nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo klausimas, yra pagrindas nustatyti naują terminą 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį, į ieškovo nurodytas finansines sąlygas bei tai, kad jam galimai reikalinga kvalifikuoto teisininko arba valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pagalba, vadovaudamasis koncentruotumo ir ekonomiško principais sprendžia, kad ieškovui nustatytinas naujas terminas iki 2020 m. spalio 29 d. pašalinti ieškinio trūkumams, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto S. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui S. B. naują terminą iki 2020 m. spalio 29 d. terminą pašalinti konstatuotus procesinio dokumento trūkumus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.