Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-05-30 · Administracinė byla Nr. A-248-614-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-30
Bylos Nr.
A-248-614-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
D. G.
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 614 - 06Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 16.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų 294,15 Lt žalos atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad 2003 - 2004 metais, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jai už darbą buvo sumokėtas ne visas darbo užmokestis, nes buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu buvo taikytas indeksavimo koeficientas, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėja nurodė, kad Vyriausybė, priimdama minėtą savo nutarimą, pasielgė neteisėtai. Neteisėti Vyriausybės veiksmai privertė Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą neišmokėti pareiškėjai dalies darbo užmokesčio, dėl ko jai buvo padaryta žala. Žala buvo padaryta ne tik Vyriausybės, bet ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmais. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, vykdydamas neteisėtą Vyriausybės nutarimą, nepagrįstai gavo iš to naudos (nepagrįstai praturtėjo).

Atsiliepimas

Atsakovai prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjai sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas, remiantis atitinkamais Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymais, kurie nėra nuginčyti. Savo skundą pareiškėja grindžia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, tačiau sumažintas atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas iki šio nutarimo priėmimo, kai atitinkami norminiai teisės aktai buvo laikomi teisėtais. Atsakovai nurodė, kad ginčo atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes, nemokant viso darbo užmokesčio, buvo veikiama taip, kaip buvo privalu veikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Atsakovai nurodė, kad šiuo atveju Civilinio kodekso 6.237 straipsnis netaikytinas, nes nėra jame nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nepagrįstą praturtėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar pareiškėjos reikalavimas dėl materialinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, mokėdamas pareiškėjui ne visą darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, skirdamas ir mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ši institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir nėra pagrindo priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato įsakymai dėl indeksavimo koeficiento taikymo yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostata neišmokėtai pareiškėjos darbo užmokesčio daliai negali būti taikoma.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylą pagal pareiškėjos suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką.

Pareiškėja nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas valstybei, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl žalos atlyginimo iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato galimybės. Šiam atsakovui toks reikalavimas iš viso nebuvo keltas. Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui buvo pareikštas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau dėl šio reikalavimo teismas iš viso nepasisakė. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų, o nusprendė dėl pareiškėjos nepareikšto reikalavimo. Pareiškėja nurodo, kad reikalavimas valstybei buvo pareikštas dėl žalos, kurią padarė neteisėto Vyriausybės nutarimo priėmimas, atlyginimo. Reikalavimas Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui buvo pareikštas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Susidariusi situacija teisiškai gali būti vertinama dvejopai. Pareiškėja suformulavo du atskirus skundo pagrindus ir reikalavimus, kurie abu negali būti taikomi. Šios situacijos išsprendimas yra teismo prerogatyva, todėl galutinis sprendimas pagal pareiškėjos suformuluotas teisines galimybes priskirtinas teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, jog šiuo atveju neteisėtai elgėsi Vyriausybė. Tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriamas tirti Vyriausybės veiksmų teisėtumas, todėl laikytina, kad apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodo argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas nurodo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Tokiu būdu Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, neišmokėdamas pareiškėjai viso darbo užmokesčio, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl šiuo atveju nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjai, jos manymu, neteisėtai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, dėl ko, pagal pareiškėją, jai atsirado žala, o atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas nepagrįstai praturtėjo, priteisimo. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes aiškiai suprantamas skundo reikalavimas suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos pareiškėjos skunde nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės bei nepagrįsto praturtėjimo institutų normos. Teisės normos šioje administracinėje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjai buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjai buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jai buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjai, ir pareiškėjos reikalavimas dėl taikant indeksavimo koeficientą jai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjai metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl ji turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-638/2005).

Pareiškėja prašo priteisti 565,66 Lt. Darbuotojo darbo užmokesčio kortelės, teismui pateiktos tiek pareiškėjos (b.l. 5-6), tiek atsakovo (b. l. 17-18) patvirtina, kad pareiškėjai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta 294,15 Lt. Todėl būtent tokia suma ir priteistina pareiškėjai iš atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė abiejų atsakovų atžvilgiu nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, patenkinant pareiškėjos reikalavimus ir priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui panaikinti.

Pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai D. G. iš atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 294,15 (du šimtus devyniasdešimt keturis litus penkiolika centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas