Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-16 · Administracinė byla Nr. eI-5895-414/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
eI-5895-414/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01111-201909
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Janina Vitunskienė, Algis Markevičius, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
B. J.
Atsakovas
Kauno apygardos prokuratūrai
Administracinė byla Nr. eI-5895-414/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01111-201909Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjai B. J., jos atstovei advokatei D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. J. skundą atsakovei Kauno apygardos prokuratūrai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. IBPS-S-165615 ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos pareiškimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde bei atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai pateikė 2019 m. balandžio 30 d. pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ pradėti ikiteisminį tyrimą E. A. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ (Nr. IBPS-S-146497) nustatė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje buvo gautas iš esmės analogiškas pareiškėjos pareiškimas (reg. Nr. AP-29624) dėl pirmiau paminėtos nusikalstamos veikos. Pastarasis pareiškimas 2017 m. lapkričio 24 d. dėl aplinkybių patikslinimo ir sprendimo priėmimo buvo persiųstas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK. Po aplinkybių patikslinimo, 2017 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjas medžiagoje Nr. M-l-01-97241-17 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nenustatęs nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėja, nesutikdama su 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai pateikė skundą, kuris 2018 m. sausio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės T. L. nutarimu buvo atmestas. Pareiškėja, nesutikdama ir su prokurorės nutarimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė skundą, kuris 2018 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi taip pat buvo atmestas. Pareiškėja, nesutikdama su 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, pasinaudodama savo teise, apskundė ją Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. pareiškėjos skundą atmetė. Kauno apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pareiškime (reg. Nr. AP-11940) nurodomos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas neskundžiamas sprendimas, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (suvestinė redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.), 53.3 ir 53.7 punktais, pareiškėjos pareiškimą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja nesutiko su 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. R. sprendimu ir 2019 m. gegužės 6 d. pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. 2019 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas sprendimu Nr. IBPS-S-165615 nustatė, jog pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. pareiškimas buvo pripažintas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtas pagrįstai.

Pareiškėja teigia, kad atsakovės skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos pareiškimą ir ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kadangi E. A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, yra nepagrįsta objektyviais duomenimis, o situacija įvertinta formaliai. 2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo eksperto S. Z. teismo ekspertizės aktas, surašytas atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūras, patvirtina, jog gyvenamojo namo patalpose nėra buities daiktų bei kitų baldų, kurie anksčiau šiame name buvo, tačiau ekspertizės atlikimo metu šie daiktai iš gyvenamojo namo jau buvo išnešti. Pažymima, jog pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvardyti buities daiktai bei baldai iš gyvenamojo namo buvo išgabenti, E. A. pasisavinti. Be to, tai, kad minėti daiktai buvo gyvenamajame name bei vėliau buvo išnešti bei parduoti E. A., patvirtino pati E. A. civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Situacija, kai tyčia yra pasisavinamas svetimas, kaltininkui nepriklausantis turtas, kai taip padaroma turtinė žala asmeniui, negali būti priskiriama civilinės teisės, civilinio proceso šakai, o vien tai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, neeliminuoja galimybės ir būtinybės taikyti baudžiamąjį procesą, kai asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką. Skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog teismo ekspertizės metu name nebuvo daiktų ir kad E. A. teisme prisipažino dėl daiktų pardavimo, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą iš naujo spręsti tą patį pareiškėjos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, visiškai neatitinka susiklosčiusios situacijos. Akcentuojama, jog pirmiau nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis, o tai sudaro pagrindą pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teikimui, nes šios aplinkybės anksčiau, kai buvo teiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl E. A., nebuvo nei žinomos, nei išnagrinėtos, dėl jų sprendimas priimtas nebuvo, todėl pareiškėjos pareiškimo negalima laikyti teikiamu kartotinai, jis turi būti išnagrinėtas iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į skundą prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno apylinkės prokuratūra gautą pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. A. padaryto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo pripažino kartotiniu ir paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1-246 redakcija) 4.2, 53.3 ir 53.7 punktais. Kauno apygardos prokuratūroje išnagrinėjus pareiškėjos atstovės 2019 m. gegužės 3 d. skundą dėl Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 2 d. atsakymo, padaryta išvada, kad pareiškėjos pareiškimas buvo pripažintas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtas pagrįstai, tinkamai vadovaujantis Aprašu. Aprašo 53.3 ir 53.7 punktuose numatyta, kad apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu yra kartotiniai arba juose išdėstytu klausimu jau yra priimtas sprendimas. Kartotiniu prašymu ar skundu laikomas prašymas ar skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas ar jo atstovas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas prokuratūroje, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo ar skundo pagrindą, ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba pareiškėjas ar jo atstovas nurodo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas neskundžiamas sprendimas (Aprašo 4.2 punktas). Vadovaujantis Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (2017 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 50 punktu, prokuratūroje gavus pareiškėjo ar jo teisėto atstovo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės kaip ir anksčiau prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime, dėl kurio jau priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, toks skundas, pareiškimas ar pranešimas laikomas kartotiniu, naujas proceso sprendimas nepriimamas, o pareiškėjui ar jo atstovui atsakoma Apraše nustatyta tvarka. Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-97241-17 esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate 2017 m. gruodžio 7 d. buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsniu, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius E. A. veiksmuose LR BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Nutarime konstatuota, kad paveldėjimo teisę turinti E. A. turi teisę naudotis paveldimu turtu, o jos ir pareiškėjos ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokią išvadą pagrįsta pripažino ir prokuroras, ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, ir aukštesnysis teismas, nagrinėję pareiškėjos skundus. Pareiškėja Kauno apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį atsakovei E. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1267-454/2018. Sutiktina, kad pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. pareiškime ir 2019 m. gegužės 3 d. skunde pateiktos aplinkybės, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje paskirtos teismo ekspertizės atlikimo metu gyvenamajame name nebuvo daiktų ir kad E. A. teismo posėdžio metu pati prisipažino dėl daiktų išgabenimo ir pardavimo, negalėjo būti žinomos ir išnagrinėtos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo metu. Tačiau jos nelaikytinos reikšmingomis ir sudarančiomis pagrindą iš naujo spręsti tą patį pareiškėjos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LR BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. LR BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad paveldėjimo teisę turinti E. A. turi teisę naudotis paveldimu turtu. E. A. po S. D. mirties paveldėtas turtas jai svetimu nelaikytinas. Todėl ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl to, kad paveldėtame gyvenamajame name buvę daiktai ir baldai buvo išgabenti ir parduoti, fakto, jog daiktai nebuvo svetimi, pakeisti negali. Nesant nusikalstamos veikos požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėta ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pagal B. J. ieškinį pradėta civilinė byla dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe Nr. e2-1267-454/2018 dar neišnagrinėta. Teismų praktikoje nurodoma, kad įvairūs tarp asmenų kylantys konfliktai ir ginčai negali būti dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamais veiksmais, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad skundžiamas Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. IBPS-S-165615 buvo priimtas atsakant į 2019 m. gegužės 6 d. gautą pareiškėjos B. J. atstovės 2019 m. gegužės 3 d. skundą, dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. IBPS-S-146497 (b. l. 2, 12, 22, prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 3-14-92-19). Kauno apylinkės prokuratūra gautą pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. A. padaryto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo (b. l. 62-68, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-97241-17 dokumentai) pripažino kartotiniu ir paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (redakcija nuo 2019-01-01) 4.2, 53.3 ir 53.7 punktais. 2019 m. balandžio 30 d. pareiškime pareiškėja teigė, kad E. A. pasisavino, po jos motinos Z. M. L. ir jos sugyventinio S. D. mirties, paveldėtą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi. Nustačius šią aplinkybę, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Šios bylos ginčo dalykas yra Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. IBPS-S-165615, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. A. padaryto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo pagrįstai pripažintas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtas. Sprendimo turinys patvirtina, kad jis priimtas remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 4.2, 53.3 ir 53.7 punktais ir jis yra priimtas įgyvendinat viešąjį administravimą, nes šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais (Aprašo 2 p.).

Vertinant Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. IBPS-S-146497 turinį, kuris aptartas skundžiamame Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. IBPS-S-165615, konstatuotina, kad administracinis teismas neturi galių įvertinti, ar baudžiamojo proceso teisės kontekste pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. A. padaryto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo yra kartotinis, todėl teismas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi (b. l. 49-53, 57-59, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-97241-17 dokumentai) iš esmės pasisakė dėl to, kad paveldėjimo teisę turinti E. A. turi teisę naudotis paveldimu turtu, o jos ir pareiškėjos ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, vertina, kad šias kartotines aplinkybes (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo ekspertizės akte nurodymas, jog gyvenamojo namo patalpose nėra buities daiktų bei kitų baldų, kurie anksčiau šiame name buvo, E. A. teismo posėdžio metu pati prisipažino dėl daiktų išgabenimo ir pardavimo) Kauno apygardos prokuratūra nustatė ir joms tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 4.2, 53.3 ir 53.7 punktus, pagal kuriuos kartotinis prašymas paliekamas nenagrinėtu (tokio pobūdžio prašymai sprendžiami neprocesiniais administraciniais sprendimais – tokia praktika patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-2297/12).

Kaip minėta, Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. IBPS-S-165615 yra patvirtinta pozicija, kad procesiniai sprendimai dėl veikų, kurias pareiškėja prašo vertinti 2019 m. balandžio 30 d. pareiškime, jau buvo priimti, todėl šiuo skundžiamu sprendimu Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. IBPS-S-146497 buvo įvertintas kaip teisėtas ir pagrįstas. Teismas dėl paminėtų argumentų, jog jis neturi įgaliojimų baudžiamojo proceso aspektu įvertinti, koks prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra kartotinis, o koks – ne, vertina, kad Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. IBPS-S-165615 yra tinkamai nustatytos aplinkybės, jų atžvilgiu tinkamai pritaikytos administracinės apygardos prokuratūros veiklą reguliuojančios nuostatos (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 4.2, 53.3 ir 53.7 punktai, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110, 50 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pareiškėjos argumentus 2019 m. balandžio 30 d. pareiškime, jog aplinkybės, nurodytos 2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo ekspertizės akte (teismo ekspertizės metu name nerasta anksčiau čia buvusių daiktų) ir kad E. A. teisme prisipažino dėl daiktų pardavimo, yra naujai paaiškėjusios, o tai sudaro pagrindą pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teikimui. Pareiškėjos teigimu, anksčiau minėtos aplinkybės nebuvo žinomos, išnagrinėtos, dėl jų sprendimas priimtas nebuvo, tačiau ginčijamame sprendime remiamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-97241-14, kurioje konstatuota, kad paveldėjimo teisę turinti E. A. gali naudotis paveldimu turtu, o jos ir B. J. ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, jog Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. IBPS-S-165615 nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas.

ABTĮ 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjos teiginiai, kad skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog teismo ekspertizės metu name nebuvo daiktų ir kad E. A. teisme prisipažino dėl daiktų pardavimo, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą iš naujo spręsti tą patį pareiškėjos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, visiškai neatitinka susiklosčiusios situacijos, nedetalizuoti (t. y. neaišku, kokios situacijos neatitinka), todėl atmestini.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. IBPS-S-165615. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. pareiškimą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos B. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė