Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Navasaitienei, advokatui Jurijui Surininui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, karo pensininkas, neteistas, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų bei sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą:

jis 2018-02-17 apie 20.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje tyčia sudavė M. P. smūgį kumščiu į veidą, nuo ko šis pargriuvo. Dėl šio smūgio M. P. patyrė nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamą odos nubrozdinimą pakaušyje, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva kaktos dešinėje ir dešinės akies vokuose.

A. B. be to buvo kaltinamas, kad to paties incidento metu sudavė ginti M. P. puolusiai M. Z. delnu į kairę veido pusę, sukeldamas šiai fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamuoju A. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018-02-17 apie 20.00 val. jis paskambino į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantį butą – pats jis gyveno 20-me to paties namo bute, - ir paprašė išjungti muziką. Tame bute naktimis nuolat leidžiama garsi muzika. Duris atidarė mergina. Jis užėjo ir paprašė bute buvusių vaikino ir merginos netriukšmauti. Buto šeimininkas pradėjo jį keikti ir koneveikti. Tada jis trenkė kumščiu vyrui į kaktą, apsisuko ir grįžo pas save. Vyras nuo smūgio parkrito. Merginos jis nemušė, tik išeidamas ją ranka palietė, kad ši neužstotų praėjimo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Paties incidento metu jis buvo lengvai išgėręs. Grįžęs iš nukentėjusiųjų buto jis su kartu gyvenusiais bendradarbiais dar išgėrė, po to nuėjo miegoti.

Apklaustas nukentėjusiuoju M. P. parodė, kad kaltinamasis, kuris gyveno aukštu aukščiau, vis sumaišydavo aukštus ir skambindavo į jų duris. Tame bute, kur gyveno kaltinamasis ir kiti iš Baltarusijos atvykę darbininkai, taip pat buvo dažnai girtaujama ir triukšmaujama. Paskutinį kartą – tai buvo gal jau penktas kartas, kaltinamasis paskambino į duris, o jas atidarius, užėjo į butą ir jį (nukentėjusįjį) „išjungė“ t.y. nieko nepasakęs trenkė kumščiu į dešinę akį. Nuo smūgio jis (nukentėjęs) nukrito ant grindų. Jam atsistojus vėl prasidėjo muštynės, kaltinamasis pradėjo mušti jį rankomis (kumščiais) į visas kūno vietas, sumušė ranką. Buvo suduoti 9 smūgiai į veidą, o galvą jis prasiskėlė krisdamas. Lyg buvo praradęs sąmonę. Po to jis su Marta buvo virtuvėje, o kaltinamasis, kaip jam vėliau pasakojo Marta, nuėjo į kambarį pas dabar jau mirusią Martos motiną, kuri buvo gulintis ligonis, ir ją labai išgąsdino, nors nieko blogo jai nepadarė. Po to kaltinamasis išėjo. Kaltinamasis taip pat vieną kartą sudavė Martai į veidą, kai virtuvėje prasidėjus muštynėms ši bandė išskirti jį ir kaltinamąjį. Virtuvėje vyko muštynės kaltinamajam grįžus iš Martos motinos kambario. Toliau apklausiamas M. P. parodė, kad kaltinamasis jį virtuvėje sumušė prieš tai, kai nuėjo į Martos motinos kambarį, po to grįžo ir dar kartą jam smogė. Po pirmo smūgio koridoriuje jam (nukentėjusiajam) atsikėlus vėl prasidėjo muštynės nuo koridoriaus iki virtuvės. Toliau nieko neprisimena, nes jam skaudėjo galvą. Po to, kai kaltinamasis sudavė smūgį Martai, jis dar kartą trenkė jam į krūtinę ir po to išėjo.

Incidento metu tiek jis, tiek Marta buvo blaivūs ir jis nesuprato dėl ko buvo atėjęs kaltinamasis. Tuo metu, kai atėjo kaltinamasis, pas juos grojo muzika, bet negarsiai. Nei triukšmo, nei muštynių nebuvo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju M. P. parodė, kad 2018-02-17 apie 20.00 val. išgirdo skambutį į duris, o jas atidaręs pamatė iš veido pažįstamą kaimyną iš 5 aukšto. Kaimynas - šioje byloje kaltinamasis, - nieko nepasakęs įsiveržė į butą ir pradėjo jį mušti kumščiais į veidą ir galvą. Viskas vyko koridoriuje ir virtuvėje. Jo sugyventinė M. Z. bandė kaimyną raminti, bet šis trenkė ir jai. Vyras buvo labai agresyvus ir nereagavo į prašymus apsiraminti. Jį sumušęs kaimynas išėjo, Marta uždarė duris, o jis iškart paskambino pagalbos telefonu ,,112“ ir pranešė apie įvykį. Taip pat atvyko GMP ir jį apžiūrėjo gydytoja, bet nieko baisaus nerado, todėl jis atsisakė vykti į ligoninę. Jis kartu su atvykusiais policijos pareigūnais nuėjo į 20-tą butą, ten rado jį sumušusį kaimyną. Policijos pareigūnai kaimyną sulaikė. Dėl ko kaimynas juos užpuolė jis nežino (b.l. 28).

Nukentėjęs pareiškė civilinį ieškinį ir prašė 54 eurų turtinės žalos atlyginimo už sukruvintų drabužių skalbimą (vandenį, miltelius) ir 2000 eurų neturtinės žalos už praskeltą galvą, sudažytą akį, pramuštą antakį.

Specialisto išvada Nr. G 649/2018 (01) patvirtina, kad M. P. prieš 4-7 paras iki apžiūros mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais paveikus kietu buku daiktu (daiktais) buvo padarytas nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamas sužalojimas: odos nubrozdinimas pakaušyje, muštinė žaizda dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva kaktos dešinėje ir dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos veido kairėje, nugaroje, dešiniame žaste, linijinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva krūtinėje (b.l. 39).

Apklausta nukentėjusiąja M. Z. parodė, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje su mama (jau mirusi) ir sugyventiniu M. P.. Įvykio vakarą - apie 00.00 – 01.00 val. nakties išgirdo skambutį į duris. M. P. atidarė duris ir pamatė kaltinamąjį, kuris gyveno aukštu aukščiau. Jis labai dažnai supainiodavo aukštus ir skambindavo į jų buto duris. Michailas, pasakęs: „tu vėl čia?“ jau norėjo uždaryti duris, tačiau kaltinamasis trenkė Michailui „per snukį“. Prasidėjo muštynės. Kaltinamasis trenkė vieną kartą, po to kitą kartą, Michailas nukrito ant grindų, jam pradėjo bėgti kraujas, bet nebuvo praradęs sąmonės. Ji nematė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smūgiuotų į pakaušį, nugaros ir krūties sritį. Po to kaltinamasis nuėjo pas jos mamą į kambarį ir kažką baisaus jai pasakė, mama išsigando. Paskui kaltinamasis priėjo prie jos, kažką parodė vonioje ir labai stipriai sudavė jai per veidą. Po to vėl atėjo prie jos, paklausė, kur yra Michailas ir vėl pradėjo mušti Michailą svetainėje, mušė labai stipriai. Galiausiai jis išėjo. Po to Michailas atsikėlė, o ji iškvietė policiją. Tą vakarą ji buvo visiškai blaivi ir nesuprato dėl ko buvo atėjęs kaltinamasis ir sumušė Michailą. Ji nežinojo, kad reikia kreiptis į teismo medicinos ekspertus, jai skaudėjo nosis ir veidas. Ji reiškia civilinį ieškinį ir prašo atlyginti 600 eurų neturtinės žalos dėl patirto skausmo. Į gydytojus ji nesikreipė, galvojo, kad viskas praeis, nors skaudėjo 2 savaitės. Ji turi neįgalumą dėl psichikos sutrikimų, dabar niekur nedirba, gauna neįgalumo pašalpą - 260 eurų, iš kurios ir pragyvena.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja M. Z. parodė, kad 2018-02-17 apie 20.00 val. išgirdo skambutį į duris. Jos sugyventiniui M. P. atidarius duris į butą įsiveržė kaimynas iš 20 buto ir be jokios priežasties užpuolė jos sugyventinį - pradėjo jį kumščiais mušti į galvą. Ji išsigando, pradėjo verkti ir maldauti kaimyno, kad jis taip nedarytų, bet šis delnu stipriai sudavė ir jai į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Po to kaimynas išėjo, ji uždarė duris, iškvietė policiją ir GMP, tačiau medikai nieko pavojingo nenustatė. Vėliau matė policijos išvedamą kaimyną ( b.l. 46).

Apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje jau 20 metų. Šiuo metu virš jo buto esančiame 16-me bute niekas nebegyvena, todėl name įsivyravo ramybė, tačiau prieš tai jame pastoviai buvo triukšmaujama, geriama, garsiai leidžiama muzika, keikiamasi, vykdavo muštynės, iš buto sklido labai nemalonus kvapas. Tame bute pas moterį buvo apsigyvenęs sugyventinis vardu Michailas, kurį ji dažnai varydavo iš namų ir šis tuomet miegodavo pirmame aukšte laiptinėje, ten pat dergdavo, būdavo smarvė. Tą kaimynę ir jos sugyventinį nuolat matydavo su mėlynėmis, sumuštus. Dėl tokio jų elgesio buvo ne kartą kviesta policija, bet viskas toliau kartojosi. Naktį iš 2018-02-16 į 17 d. tame bute vėl buvo triukšmaujama, girdėjosi daiktų griuvimas, keiksmažodžiai, dėl to jis negalėjo miegoti. Jis kėlėsi, bet pas kaimynus nėjo, nes nenorėjo bartis, jam ryte reikėjo į darbą. 2018 m. vasario pabaigoje jis sužinojo, kad ta moteris iš 16-ojo buto ir jos sugyventinis parašė pareiškimą, kad juos sumušė kitas kaimynas iš buto penktame aukšte. Vėliau jis bendravo su tuo kaimynu, t.y. kaltinamuoju ir šis jam pasirodė normalus, tvarkingas žmogus.

Apklausta liudytoja – nukentėjusiosios M. Z. sesuo V. P. parodė, kad M. Z. gyveno su mama, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ji atskirai. Marta turi invalidumą, nes serga depresija, bijo viena būti namuose, jai vaidenasi. Pas ją buvo apsigyvenęs draugas Miša. Jai (liudytojai) buvo nepriimtinas Martos ir Mišos gyvenimo būdas, jie dažnai išgėrinėdavo, todėl ji tame bute būdavo retai ir su mama daugiau bendraudavo telefonu. Mama taip pat buvo išgerianti, bet pas ją tai pasireikšdavo periodiškais užgėrimais. 2018-04-23 jų mama mirė ir ji Martą paėmė gyventi pas save. Miša pas ją namo neateina. Apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį ji žino tik iš mamos žodžių. Ji Martos klausė ar tikrai 2018-02-17 namuose, jos Mišą ir mamą sumušė kaimynas iš Baltarusijos. Marta jai sakė, kad atėjęs kaimynas iš 5-to aukšto, susibarė su Miša, po to jai trenkė per veidą, vėliau nubėgo pas mamą, bet mamos nemušė. Tada Miša susimušė su tuo vyriškiu ir vyriškis išėjo. Ar taip iš tikrųjų buvo ji nežino, jai Marta tik pasakojo. Kiek ji žino 5-ame aukšte gyvenantys darbininkai taip pat dažnai triukšmauja, būna - barasi.

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas K. I. parodė, kad 2018-02-17 patruliavimo metu apie 21.00 val. gavo pranešimą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaimynas iš 20-ojo buto sumušė pranešėją, o dabar daužo buto duris. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi minėto buto gyventojas M. P. (buvo išgėręs) ir nurodė, kad kaimynas iš 20-ojo buto jį sumušė. Vyriškio pakaušis kraujavo, matėsi, kad veidas sumuštas, patinęs. Jis taip pat sakė, kad skauda šonkaulius. Bute buvo M. Z. (ji taip pat buvo išgėrusi), ji sakė, kad matė visą įvykį. Ant jos sumušimų nesimatė. Bute ant grindų buvo daug kraujo. Pakilus kartu su Michailu ir Marta aukštu aukščiau ir užėjus į 20-ąjį butą paskutiniame kambaryje pamatė miegantį vyriškį. Paaiškėjo, kad tai Baltarusijos Respublikos pilietis A. B.. Nukentėjusysis M. P. ir liudytoja M. Z. iš karto atpažino vyriškį ir nurodė, kad tai jis sumušė Michailą. A. B. buvo visiškai girtas, sulaikant, jį reikėjo vilkti į policijos automobilį, jis muistėsi, nenorėjo eiti.

Iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo turinio seka, kad 2018-02-17 20,12 val. į BPC paskambinęs M. P. pranešė, kad kaimynas iš 5-ojo aukšto jam sužalojo visą veidą (b.l. 8-11).

Iš įvykio vietos apžiūros, kuri buvo atlikta 2018-02-17 apie 23,30 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje protokolo matyti, kad buto kambaryje, prieškambaryje ir virtuvėje ant grindų buvo aptikta, tikėtina, kraujo pėdsakai (b.l. 18-21)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo A. B. kaltė, jog jis mušdamas nežymiai sužalojo M. P. įrodyta kaltu prisipažinusio paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų parodymais tiek, kiek šie patvirtinti objektyviais rašytiniais bylos duomenimis bei liudytojo K. I. parodymais, BPC garso įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš dalies teismo medicinos specialisto išvada.

Nukentėjusiųjų parodymai proceso metu tiek kiekvieno iš jų, tiek ir tarpusavyje dėl kaltinamojo atliktų veiksmų sekos bei smurtavimo apimties buvo labai prieštaringi, jie patikimai patvirtina tik tai, kad įvykio vakarą kaltinamasis buvo jų bute ir smurtavo prieš M. P.. Nukentėjusiųjų parodymai nėra besąlygiškai patikimi taip pat ir dėl to, kad incidento metu jie abu buvo neblaivūs. BPC pateiktame garso įraše, kuomet M. P. pranešė apie įvykį, girdimas girtų moterų keliamas foninis chaosas. Apie tai, kad abu nukentėjusieji buvo išgėrę, teisme paliudijo ir K. I.. Teismas negali besąlygiškai grįsti nuosprendžio išgėrinėjančių ir įvykio metu buvusių neblaivių nukentėjusiųjų situacijos matymu bei vėlesnėmis įvykio interpretacijomis.

Kaltinamasis viso proceso metu kategoriškai teigė, kad netekęs kantrybės dėl kaimynų keliamo triukšmo jis pas juos nuėjo ir, sudavęs vienintelį smūgį nukentėjusiajam M. P. kumščiu į veidą (į kaktą), pasišalino.

Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos specialistė patvirtino savo išvadą Nr. G 649/2018 (01) dėl nukentėjusiajam M. P. nustatytų sužalojimų sunkumo ir atsakydama į klausimas papildomai nurodė, kad tokie sužalojimai galimi ir sudavus nukentėjusiajam tik vieną smūgį, tačiau jam krentant ir atsitrenkiant į ribotą paviršių turinčius daiktus.

Nukentėjęs M. P. teismo medicinos specialisto buvo apžiūrėtas šeštą dieną po įvykio. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 4-7 dienas iki apžiūros. Po šioje byloje tiriamo įvykio M. P. sveikatos būklė (sužalojimai) nebuvo niekaip mediciniškai dokumentuoti - medicinos pagalbos jis atsisakė ir savarankiškai į gydytojus jis nesikreipė. Vertinant M. P. gyvenimo būdą (nedirba, girtauja, konfliktuoja) negalima atmesti tikimybės, kad kažkuriuos iš rastų ant jo kūno sužalojimų jis galėjo patirti ir kitomis aplinkybėmis, t.y. tiek prieš tai, kai jam smūgiavo kaltinamasis, tiek ir dar po dviejų dienų. Pažymėtina, kad teisme liudijęs V. K. parodė, kad kaimynystėje gyvenusį nukentėjusįjį M. P. jis dažniau matydavo sužalotą, nei sveiką. Be kita ko, ir į teisiamąjį posėdį nukentėjęs atvyko su nauja gyjančia žaizda galvoje. Visa tai rodo, kad sužalojimų ar susižalojimų pėdsakai ant M. P. kūno yra ganėtinai dažni. Iš specialisto išvados seka, kad sužalojimai nukentėjusiajam atsirado ne mažiau, kaip devyniais trauminiais poveikiais ir jie buvo ne tik galvoje, bet taip pat ir nugaroje, dešiniame žaste, krūtinėje. Pažymėtina, kad nė vienas iš incidento dalyvių nenurodė, kad kaltinamasis sudavė smūgius ir į minėtas vietas. Byloje patikimai įrodyta tik tai, kad kaltinamasis sudavė M. P. vieną smūgį į galvą. Kiti jam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tiek visai kitu laiku ir aplinkybėmis, tiek susistumdymo su kaltinamuoju metu ar pan. Nėra pagrindo besąlygiškai teigti, kad tai kaltinamojo smurtavimo pasekmė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei abejones vertinant kaltinamojo naudai, teismas priėjo išvados, jog kaip kaltinamojo pavartoto smurto pasekmė yra įrodyti tik tie nukentėjusiojo sužalojimai, kurie apžiūros metu buvo aptikti pastarojo galvoje. Antra vertus, nustačius mažesnę padarytų sužalojimų apimtį, nei, kad yra kaltinamas A. B., tai neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes visi ant nukentėjusiojo kūno rasti sužalojimai tiek jų visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, jog aptartų faktinių bylos duomenų visumos pakanka tik išvadai, kad kaltinamasis A. B. tyčia sudavė vieną smūgį M. P. į veidą ir nežymiai sutrikdė M. P. sveikatą. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Dėl kaltinimo smūgio sudavimu M. Z.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu atsisakė nuo kaltinimo dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo M. Z., nes byloje nepakanka duomenų A. B. kaltei pagrįsti.

Pritardamas prokurorės nuomonei teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajai M. Z.. Iškart po įvykio į BPC paskambinęs M. P., kaip matyti iš garso įrašo stenogramos ( b.l. 8-11), visiškai nieko neužsiminė apie tai, kad sumuštas buvo ne tik jis, bet ir M. Z.. To jis nenurodė ir pareiškime atvykus policijos pareigūnams (b.l. 13). Tai, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį į veidą M. Z. pastaroji nurodė tik policijos komisariate policijos tyrėjui pildant protokolo-pareiškimo blanką (b.l. 14). Teisme liudijęs policijos pareigūnas K. I. nenurodė, jog įvykio vietoje buvę pareiškimų apie tai, kad buvo smūgiuota ir M. Z.. Nukentėjusiųjų parodymai nėra patikimi, nes, kaip jau minėta, jų pasakojimai atkuriant įvykio situaciją yra vis kitokie.

Teismo nuosprendis gali būti grindžiamas niekaip kitaip, o tik vadovaujantis pakankamų, patikimų, neprieštaringų įrodymų visuma. Šiuo atveju nepakanka įrodymų pagristi kaltinamojo A. B. kaltei dėl smūgio M. Z. sudavimo fakto. Tai neįrodyta, todėl dalyje kaltinimo dėl fizinio skausmo M. Z. sukėlimo kaltinamasis išteisintinas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos.

Dėl skirtinos bausmės

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs M. P. pareiškė, kad kaltinamajam atleido, su juo susitaikė ir jokio žalos atlyginimo nebeprašo, prašo baudžiamąją bylą prieš kaltinamąjį nutraukti. Teismui pateiktas analogiško turinio nukentėjusiojo pareiškimas.

Teismas konstatuoja, kad ra visos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

A. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Jis kaltu prisipažino, susitaikė su nukentėjusiuoju M. P., pastarasis žalos atlyginimo atsisakė.

A. B. yra užsienietis, Lietuvoje jis uždarbiauja statybų sektoriuje. Šiuo metu kaltinamasis Lietuvoje yra neteisėtai, nes yra pasibaigęs jo Šengeno vizos galiojimo laikas. Kaltinamojo buvimas Lietuvoje aiškinamas šio baudžiamojo proceso priežastimi ikiteisminio tyrimo metu paskyrus jam kardomąją priemonę – dokumento, - Baltarusijos Respublikos piliečio paso, paėmimą.

Kaltinamasis Lietuvoje neteistas, vieną kartą buvo baustas už smulkų administracinį teisės pažeidimą. Duomenų apie tai, kad jis buvo gydytas psichikos sveikatos profilio gydymo įstaigose nėra.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas neturi pagrindo teigti, kad kaltinamasis turi polinkį nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus.

A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. P. (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiosios M. Z. pareiškė civilinį ieškinį 600 eurų sumai dėl neturtinės žalos (b.l. 52-53) Ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos prieš M. Z.. (Baudžiamojo proceso kodekso 3 dalies 2 punktas).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. P. (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis).

A. B. dalyje kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo M. Z. išteisinti, nes nebuvo padaryta šios nusikalstamos veikos požymių turinti veika (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamąja bylą nutraukti.

M. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą išaiškinant, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Panaikinti A. B. kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento – Baltarusijos Respublikos piliečio paso (duomenys neskelbtini), paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.