Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-101-125/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-25
Bylos Nr.
2A-101-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00847-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
R. D.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-101-125/2013Teisėjas Albinas Bazilius Proceso Nr. 2-46-3-00847-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei R. D., išvadą teikianti institucija Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovės R. D. priešieškinį ieškovui N. M. bei ieškovo N. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės sūnui M. M. išlaikymą po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant jam, vaiko tėvui N. M.; priteisti iš atsakovės 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, įpareigojant atsakovę 6 000 Lt sumą sumokėti jam, N. M., per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu su juo, N. M.. Nustatyti tokią atsakovės bendravimo su sūnumi M. M. tvarką: pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 8 val. iki 20 val. su teise vaiką pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, norą, interesus ir sveikatos būklę; kiekvienų porinių metų Romos katalikų Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 8 val. iki 20 val. su teise vaiką pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, norą, interesus ir sveikatos būklę; kiekvieną porinių metų sausio 1-ąją dieną nuo 8 val. iki 20 val. su teise vaiką pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, norą, interesus ir sveikatos būklę; kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu po 1 dieną nuo 8 val. iki 20 val., susitikimų laiką suderinus su juo, N. M., atsižvelgus į vaiko nuomonę, norą, interesus ir sveikatos būklę; kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu nuo vieno iki penkių kartų per mėnesį pasirinktinai, vieną savaitės dieną nuo 8 val. iki 20 val., susitikimų laiką suderinus su juo, N. M., atsižvelgus į vaiko nuomonę, norą, interesus ir sveikatos būklę; kitu su juo, N. M., sutartu laiku, atsižvelgiant į R. D. elgesį su sūnumi M. M. bei į vaiko nuomonę, norą, interesus ir sveikatos būklę; atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku M. M. telefonu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, norą, interesus, dienos ir poilsio režimą; atsakovė apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi įsipareigoja ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas raštu (SMS žinute, el. laišku ar kt. raštu) pranešti jam, N. M., nurodydama tikslų susitikimo laiką. Priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 484 Lt už advokato paslaugas surašant ieškinį, suruošiant procesinius dokumentus teismui ir kitas turėtas išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jiems su atsakove gimė sūnus M. M.. Su atsakove gyveno kartu iki 2010 m. kovo mėn. Iš pradžių bendras gyvenimas kartu klostėsi gerai, tačiau ilgainiui išryškėjo atsakovės savybės, kurių jis negalėjo toleruoti. Atsakovė pernelyg dažnai vartojo alkoholį ir nepakankamai rūpinosi jų sūnumi. Be to, pastebėjo atsakovę internetu bendraujant su kitais vyrais. Atsakovė patvirtino, kad ji susirado kitą vyrą, ir jį su vaiku lengvabūdiškai paliko. 2010-03-11 atsakovė surašė raštą, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, vaiko tėvu. Jis turi materialines galimybes tinkamai pasirūpinti ir išlaikyti savo sūnų. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo rūšiuotoju sutrumpintą darbo dieną (4 val.). Nors jo darbo užmokestis sudaro tik 400 Lt per mėnesį, jis stengiasi uždirbti kuo daugiau lėšų dirbdamas papildomai, t. y. atlikdamas pavienius automobilių remonto darbus bei padėdamas ūkininkauti savo motinai ūkininkei. Tokiu būdu jo vieno mėnesio pajamos sudaro apie 2 000 Lt. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovas mano, kad iš atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, išlaikymą uzufrukto teise mokant jam, N. M.. Jis nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 860 Lt. Vien sūnaus maitinimui išleidžia mažiausiai po 450 Lt per mėnesį (po 15 Lt per dieną), vaistams ir vitaminams – 50 Lt, taip pat reikia pirkti avalynę, rūbus (apie 150 Lt per mėnesį), mokyklinėms prekėms (sąsiuviniams, pratyboms, kt.) – apie 60 Lt per mėnesį. Be to, reikia lėšų ir pramogoms, žaislams bei užklasinei sūnaus veiklai (apie 150 Lt per mėnesį). Tiek jis, tiek atsakovė turi galimybes teikti išlaikymą sūnui po 400 Lt. Tokiu būdu sūnaus išlaikymui iš viso bus skiriama 800 Lt, tokia suma jam tikrai yra reikalinga. Augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, reikia nuolat pirkti naujus drabužius, skirti vis daugiau lėšų sūnaus maitinimui, sveikatai, pramogoms, kad jis galėtų augti ir vystytis saugioje aplinkoje. Po to, kai atsakovė 2010-03-11 pasirašė vienašališką sutikimą ir sūnus pradėjo gyventi su juo, ieškovu, jie su atsakove žodžiu susitarė, kad iš pradžių ji nemokės išlaikymo. Atsakovė buvo jam skolinga 1 600 Lt. Jie su atsakove susitarė, kad kol ji grąžins jam minėtą skolą, jis pinigų sūnaus išlaikymui iš jos nereikalaus, tačiau grąžinus skolą, atsakovė sutiko mokėti po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Jie sutarė, kad atsakovė skolą grąžins per pusę metų, pervesdama jam po 300 Lt (šeštą mėnesį – 100 Lt), ir po to mokės po 300 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui. Taigi atsakovė nuo 2010-09-11 privalėjo sūnui teikti išlaikymą po 300 Lt per mėnesį, tačiau savo pareigos nevykdė. Be to, savo asmeninę skolą jam baigė mokėti tik 2012 m. sausio mėn. Nuo 2010-09-11 iki patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos yra susidaręs 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas (20 mėn. x 300 Lt = 6 000 Lt), jis priteistinas iš atsakovės.

Atsakovė priešieškiniu prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu N. M., priteisti iš jos, atsakovės, sūnaus M. M. išlaikymui po 250 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant N. M., kitus ieškinio reikalavimus atmesti. Nustatyti tokią jos, atsakovės, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. M. bendravimo tvarką: du kartus per mėnesį pasirinktą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki šeštadienio 17 val. su teise vaiką pasiimti su savimi; kiekvienų porinių metų Romos katalikų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų švenčių dienomis nuo gruodžio mėnesio 24 d. 14 val. iki gruodžio mėnesio 26 d. 18 val. su teise vaiką pasiimti su savimi; kiekvieną porinių Naujųjų metų šventinio sutikimo metu nuo kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. 14 val. iki porinių metų sausio 1 d. 17 val. su teise vaiką pasiimti su savimi; kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu po 5 dienas iš eilės, susitikimų laiką suderinus su N. M.; kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 7 dienas iš eilės birželio mėnesį, 7 dienas iš eilės liepos mėnesį ir 7 dienas iš eilės rugpjūčio mėnesį, šių susitikimų laiką suderinus su N. M.; visą kitą laiką neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą, užimtumą, interesus. Priteisti jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nustatyti sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu N. M. ji sutinka, su kitais reikalavimais kategoriškai nesutinka. Ieškovas nurodė melagingas aplinkybes, siekdamas suformuoti klaidingą nuomonę apie ją, atsakovę. Ji sutinka tik su ieškovo teiginiu, kad jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2004 m. iki 2010 m. kovo mėn. Pagrindinė priežastis, dėl kurios jos ir N. M. santykiai nutrūko, buvo tiek psichologinis, tiek fizinis N. M. smurtas, pavydas. N. M. nerviniai priepuoliai prasidėdavo be jokio pagrindo ir bet kokiu laiku. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui M. M., ieškovas savo pareigos prižiūrėti, išlaikyti ar kitaip tenkinti sūnaus poreikius nevykdė. Apie metus laiko ji sūnų išlaikė iš gaunamos 52 Lt dydžio socialinės išmokos, o ieškovas tuo metu draugavo ir gyveno su kita moterimi ir ja, ieškove, bei vaiku visiškai nesidomėjo. Tik praėjus metams laiko jis vėl pradėjo rūpintis jos bei sūnaus poreikiais, jie pradėjo vėl gyventi kartu. N. M. ją vėl mušdavo, prievartaudavo. 2010 m. vasario mėn. ji gavo galimybę dirbti didesniu krūviu ir gauti didesnį atlyginimą, todėl negalėjo atsisakyti jai siūlomo pamaininio geriau apmokamo darbo. Būtent dėl tos priežasties ji nebegalėjo tinkamai ir reikiamu laiku pasirūpinti savo sūnumi, todėl tai padaryti pasisiūlė ieškovas. 2010 m. kovo mėn. jie sutarė, kad sūnus gyvens su ieškovu, o ji reguliariai lankys sūnų, ieškovas pinigų sūnaus išlaikymui nereikalaus. Kurį laiką jie ir gyveno pagal šį susitarimą. Ieškovui pradėjus reikalauti išlaikymo sūnui, ji pradėjo išlaikymą mokėti. Būtent dėl ieškovo trukdymo yra nutrūkęs jos ir sūnaus artimas bendravimas. Ieškovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka neatitinka vaiko poreikių, todėl, atsakovės nuomone, turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kokia yra nurodyta priešieškinyje.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis yra per didelis, neatitinka nei vaiko minimalių poreikių, nei jos turtinės padėties. Ir jai, ir ieškovui skiriant po 400 Lt sūnaus išlaikymui, per mėnesį susidarytų 800 Lt pinigų suma. Atsakovės nuomone, prašymas priteisti sūnui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį yra nerealus, kadangi tokios pinigų sumos šiuo metu tikrai nereikia nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam tokia pinigų suma realiai reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui, kad jis faktiškai per mėnesį išleidžia apie 800 Lt. Prie ieškinio nėra pridėta jokių dokumentų, pagrindžiančių ieškovo teiginius. Ji, atsakovė, šiuo metu galėtų sūnaus išlaikymui mokėti ne daugiau kaip po 250 Lt per mėnesį. Atsakovės teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo sūnaus išlaikymui iš jos priteisti didesnę pinigų sumą, nei tam skirs pats ieškovas, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovas neturi didelių pajamų, todėl jis pats neturi finansinės galimybės ir tikrai neteikia tokio pat dydžio išlaikymo, kokio reikalauja iš jos, atsakovės. Šiuo metu ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki 2012 m. birželio mėn. ji turėjo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, kadangi nuo 2012-03-12 laikinai buvo įvesta trečia, t. y. naktinė, pamaina. Todėl per keturis mėnesius ji uždirbo nuo 1 300 iki 1 800 Lt per mėnesį. Nuo 2012-06-01 įmonė grįžo prie dviejų pamainų darbo grafiko, ir vidutiniškai jai bus mokama minimali darbo sutartyje aptarta mėnesinė alga. Tai yra jos pagrindinės ir vienintelės pajamos. Ji neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvenamąjį būstą nuomojasi. Jo nuoma mėnesiui yra 200 Lt, komunaliniai patarnavimai sudaro nuo 300 iki 450 Lt (šildymo sezonu) per mėnesį. Be to, ji kiekvieną mėnesį moka kreditinį įsiskolinimą. Tam, kad turėtų galimybę su sūnumi bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis, ji lizingu įsigijo kompiuterį ir reikiamą bendrauti internetu įrangą. Jai taip pat reikalingi pinigai maistui ir patiems minimaliausiems savo poreikiams tenkinti. Todėl atsižvelgiant į jos dabartinę finansinę padėtį bei sūnaus amžių ir jo poreikius, jos siūloma mokėti 250 Lt per mėnesį išlaikymo suma yra protinga ir pakankama.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-08-31 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. M. M. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu N. M. pagal jo gyvenamąją vietą. Priteisė iš R. D. M. M. išlaikymui, pradedant nuo 2012-05-17 po 250 Lt kas mėnesį iki M. M. pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš R. D. 3 047,04 Lt išlaikymo įsiskolinimą. M. M. lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrė N. M.. Nustatė tokią R. D. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką: du kartus per mėnesį pasirinktą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki šeštadienio 17 val. su teise vaiką pasiimti su savimi; kiekvienų porinių metų Romos katalikų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų švenčių dienomis nuo gruodžio mėnesio 24 d. 14 val. iki gruodžio mėnesio 26 d. 18 val. su teise vaiką pasiimti su savimi; kiekvieną porinių Naujųjų metų šventinio sutikimo metu nuo kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. 14 val. iki porinių metų sausio 1 d. 17 val. su teise vaiką pasiimti su savimi; kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu po 5 dienas iš eilės, susitikimų laiką suderinus su N. M.; kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 7 dienas iš eilės birželio mėnesį, 7 dienas iš eilės liepos mėnesį ir 7 dienas iš eilės rugpjūčio mėnesį, šių susitikimų laiką suderinus su N. M.; visą kitą laiką neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą, užimtumą, interesus. Priteisė iš R. D. 72 Lt žyminį mokestį valstybei.

Teismas nustatė, kad ginčo dėl M. M. gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra. Teismas atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką nustatė pagal jos pasiūlymą.

Teismas taip pat sprendė, kad nuo 2012-05-17 vaiko išlaikymui iš atsakovės priteistina po 250 Lt kas mėnesį. Teismo nuomone, ši suma yra protinga ir reali, užtikrinanti vaiko fizinį ir socialinį vystymąsi, jo būtinų poreikių tenkinimą. Teismas nurodė, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Negalima iš motinos (tėvo) priteisti daugiau, negu išleidžiama vaiko išlaikymui. Ieškovas pats teismo posėdžio metu aiškino, kad kas mėnesį jis vaiko išlaikymui skiria po 400 Lt. Todėl suma, kurią sutinka mokėti atsakovė, visiškai padengia pusę ieškovo išleidžiamų pinigų vaiko išlaikymui. Kai vaikas paaugs ir jo poreikiai padidės, tada bus galima priteisti ir didesnę sumą. Atsakovė dirba, turi tam tikrų kitų išlaidų, kurias dengia iš savo darbo užmokesčio. Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad tėvas vaiko išlaikymui skiria po 400 Lt per mėnesį, nurodė, kad vaiko tėvas ir motina privalo skirti po pusę šios sumos. Atsakovė pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad ji mokėjo lėšas vaiko išlaikymui. Ji kažką 57,85 Lt apmokėjo mokykloje 2010 m. spalio mėn., lapkričio mėn. sumokėjo 138 Lt, gruodžio mėn. – 150 Lt, 2011 m. sausio, vasario mėn. – po 150 Lt, kovo mėn. – 120 Lt, balandžio–birželio mėn. – po 200 Lt, rugpjūčio–gruodžio mėn. – po 200 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 200 Lt. Iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 2010 m. kovo mėn. – 109,67 Lt, už vasario–rugsėjo mėn. – po 200 Lt kas mėnesį, už spalio mėn. – 142,15 Lt, už lapkričio mėn. – 62 Lt, už gruodžio mėn. – 50 Lt, už 2011 m. sausio–vasario mėn. – po 50 Lt kas mėnesį, už kovo mėn. – 80 Lt, už liepos mėn. – 200 Lt, už 2012 m. vasario–balandžio mėn. – po 200 Lt už kiekvieną mėnesį, už gegužės mėn. – 103,22 Lt. Iš atsakovės priteistinas lėšų vaiko išlaikymui įsiskolinimas sudaro 3 047,04 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų dar sumokėjusi pinigų sūnaus išlaikymui ar kitokiu būdu prisidėjusi prie jo išlaikymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista po 250 Lt kas mėnesį bei 3 047,04 Lt išlaikymo įsiskolinimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį bei 3 734,15 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai jo, ieškovo, patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas nurodo, kad sprendime nepagrįstai teigiama, jog jis, ieškovas, teismo posėdžio metu aiškino, kad kas mėnesį jis vaiko išlaikymui skiria po 400 Lt. Teismo posėdžio metu jis to nesakė ir negalėjo sakyti, nes tokia suma, atsižvelgiant į šiandieninį pragyvenimo lygį, yra akivaizdžiai nepakankama vaiko išlaikymui. Patikslintame ieškinyje jis buvo nurodęs, kad vaiko išlaikymui per mėnesį jis išleidžia apie 860 Lt. Teismas akivaizdžiai neteisingai įvertino jo parodymus, todėl nepagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymo sumą. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas nei nepilnamečio vaiko poreikiams, nei tėvų turtinei padėčiai. Teismas neįvertino to, kad M. M. yra vienintelis atsakovės išlaikytinis, todėl ji turėtų maksimaliai prisidėti prie jo išlaikymo pagal savo realias galimybes. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad vienam vaikui teikiamas išlaikymas turėtų būti ne mažesnis nei viena minimali alga.

Apelianto teigimu, sprendime nurodytas išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimas yra visiškai neteisingas, nes teismas, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo sumą nepagrįstai sumažino iki 200 Lt, taip nukrypdamas netgi nuo atsakovės nurodytos sumos, kurią ji sutinka mokėti (250 Lt). Be to, teismas visiškai nesiaiškino jo, ieškovo, nurodytų aplinkybių apie jo su atsakove sudarytą žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo mokėti sūnui po 300 Lt per mėnesį po to, kai jam, ieškovui, grąžins 1 600 Lt skolą. Sprendime šios aplinkybės neįvertintos, nepaneigtos, todėl teismas, apelianto nuomone, neturėjo pagrindo minėtu faktu nesivadovauti. Pagal jo, ieškovo, apskaičiavimą iš atsakovei priklausančių mokėti sumų atėmus jos faktiškai sumokėtas sumas, atsakovės įsiskolinimas sudaro ne 3 047,04 Lt, o 3 734,15 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo nesutinkanti su apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų akivaizdžiai matomos jo 860 Lt dydžio išlaidos kiekvieną mėnesį, skirtos sūnaus poreikiams tenkinti. Ji yra įsitikinusi, kad ieškovas per mėnesį vaikui skiria 400–500 Lt. Ieškovo prašoma priteisti pinigų suma yra neprotingai didelė. Atsižvelgiant į jos, atsakovės, dabartinę finansinę padėtį bei sūnaus amžių ir jo poreikius, teismo priteista išlaikymo suma yra protinga ir pakankama. Tiek jos, tiek ieškovo finansinės galimybės šiuo metu yra lygiavertės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo ir vaiko išlaikymui iš jos priteisti didesnę pinigų sumą, nei ieškovo teikiamas išlaikymas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovas faktiškai neturi didelių pajamų, jo nurodyta aplinkybė, kad jis uždirba 2 000–3 000 Lt per mėnesį, niekuo nepagrįsta. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neteikia sūnui tokio išlaikymo, kokio reikalauja iš jos, jis tikisi iš jos vaikui mokamo išlaikymo pragyventi pats, pinigus išleisti savo, o ne sūnaus poreikiams tenkinti. Atsakovės tvirtinimu, ji su ieškovu nebuvo sudariusi jokių paskolos sutarčių, ji jam niekada nebuvo skolinga, aplinkybę, kad jis iš jos nereikalauja lėšų sūnaus išlaikymui, patvirtina teismui pateiktas raštas, kad jie sūnaus gyvenamąją vietą nustato su ieškovu. Ji sutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymui skiriama 400 Lt per mėnesį, ir vaiko išlaikymui iš atsakovės priteisdamas po 250 Lt kas mėnesį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

Ieškovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį jis išleidžia apie 860 Lt, ir prašo iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad ieškovas būtų teigęs, jog vaiko išlaikymui jis skiria tik 400 Lt per mėnesį, kaip skundžiamame sprendime nustatė teismas. Netikėti ieškovo aiškinimu, kad (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus išlaikymui jis išleidžia apie 860 Lt per mėnesį, nėra pagrindo, nors jis ir nepagrįstas rašytiniais įrodymais, nes ši suma, atsižvelgiant į vaiko amžių, su tuo susijusius vaiko poreikius, šalies ekonominę situaciją, yra reali, atitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymui skiriama 400 Lt per mėnesį, ir dėl to iš atsakovės jo išlaikymui priteisti 250 Lt per mėnesį.

CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma, turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012-08-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga sudarė 850 Lt. Ankstesniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Darytina išvada, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti bent 800 Lt. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatos būklę, profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė daugiau išlaikomų asmenų neturi, yra jauno (gim. 1985 m.), darbingo amžiaus, nuo 2010-02-18 dirba tinklų gamintoja, jai reguliariai mokama minimali darbo sutartyje aptarta mėnesinė alga, tai vienintelės jos pajamos, ji nuomojasi 2 kambarių butą, už nuomą moka 200 Lt per mėnesį ir dar moka už komunalinius patarnavimus, pati nekilnojamojo turto, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, 2011-04-23 sudarė vartojimo kredito sutartį, už 1 623,99 Lt pirko kompiuterį, kuris reikalingas bendravimui su vaiku, pradėjo mokėti įmokas pagal šią sutartį nuo 2011-05-23, paskutinės įmokos data – 2013-04-23, įmokos dydis sudaro 89,11 Lt per mėnesį. Ieškovas viso teisminio proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jo vieno mėnesio pajamos sudaro apie 2 000 Lt, aiškino, kad dirbdamas metalo rūšiuotoju uždirba 400 Lt per mėnesį, taip pat užsidirba atlikdamas papildomus su automobilių remontu susijusius darbus, padėdamas ūkininkauti savo motinai, todėl netikėti šiais jo teiginiais nėra pagrindo, be to, jo teiginius patvirtina ir bylos duomenys. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas daugiau išlaikomų asmenų neturi. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl darytina išvada, kad jis turi skirti didesnę dalį vaiko išlaikymui nei atsakovė. Tačiau vertinant, kokią sumą atsakovė turi skirti vaiko išlaikymui, atsižvelgtina į tai, kad ji nuomojasi 2 kambarių butą, dirba pamaininį darbą, 2013-04-23 baigia mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad atsakovė turi galimybių skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui (pvz., išsinuomodama vieno kambario butą, susirasdama galimybių papildomai užsidirbti laisvu nuo pagrindinio darbo metu), nei iš jos skundžiamu sprendimu priteisė teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui didintinas iki 300 Lt per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą, teismas netinkamai apskaičiavo iš atsakovės priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios ieškovas su atsakove nebegyveno kartu, nepilnametis vaikas liko gyventi su ieškovu. Taigi pareiga atsakovei mokėti išlaikymą vaikui atsirado nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą 2012-05-17. Taigi atsakovė iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos privalėjo mokėti išlaikymą vaikui 26 mėnesius. Iš atsakovės pateiktų mokėjimus patvirtinančių dokumentų kopijų matyti, kad ji per 26 mėnesius iš viso sumokėjo 2 565,85 Lt vaiko išlaikymui. Padidinus iš jos priteistą išlaikymą iki 300 Lt per mėnesį (įvertinus ir tai, kad visą tą laiką atsakovė turėjo darbą ir objektyviai galėjo teikti išlaikymą), darytina išvada, kad per 26 mėnesius ji privalėjo sumokėti 7 800 Lt vaiko išlaikymui. Todėl konstatuotina, kad atsakovės išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5 234,15 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas didintinas iki 5 234,15 Lt. Pažymėtina tai, kad nors apeliantas prašo iš atsakovės priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidinti tik iki 3 734,15 Lt, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai, bylos dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.194 ir kt. str.) priskirtinos prie bylų, turinčių viešąjį interesą, teismo nesaisto apeliacinio skundo motyvai, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju peržengia apeliacinio skundo ribas ir padidina priteistą išlaikymo įsiskolinimą daugiau nei prašo apeliantas. Apelianto argumentai, kad jis su atsakove buvo sudaręs žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo mokėti sūnui po 300 Lt per mėnesį po to, kai jam, ieškovui, grąžins 1 600 Lt skolą, atmestini kaip nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, neturi jokios įtakos sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui didintinas iki 300 Lt per mėnesį. Iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui didintinas iki 5 234,15 Lt. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas advokatui už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 605 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti.

Iš atsakovės R. D. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M. padidinti nuo 250 Lt iki 300 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012-05-17 iki vaiko pilnametystės.

Iš atsakovės R. D. priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui M. M. padidinti nuo 3 047,04 Lt iki 5 234,15 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės R. D. ieškovui N. M. priteisti 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusTeisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė