Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-07 · Administracinė byla Nr. I-8173-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-07
Bylos Nr.
I-8173-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02008-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Kategorijos
  • 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8173-596/2015(Proceso Nr. 3-61-3-02008-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija 6.3; 6.3.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. B. skunde prašo teismo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2015-03-16 sprendimą Nr. (6.5)I-1784 ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2014-12-30 ir 2015-02-24 prašymus iš esmės bei, pripažinus, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, atnaujinti praleistą terminą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjai VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007 m. kovo mėn. sprendimu neterminuotai buvo paskirta senatvės pensija, kuri nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas) buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Kadangi pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, jos senatvės pensija taip pat buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pareiškėja 2014-04-22 su prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, tačiau gavo atsakymą, kad jai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius bei pateikė sumažintos pensijos apskaičiavimą. Pareiškėja taip pat 2014-12-30 kreipėsi į VSDFV su prašymu išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, tačiau VSDFV prašymo nenagrinėjo ir 2015-02-05 sprendime nurodė, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėja 2015-02-24 pakartotinai kreipėsi į VSDFV ir nurodė priežastis, dėl kurių dėl pensijos nepriemokos nesikreipė anksčiau. VSDFV 2015-03-16 sprendimu Nr. (6.5)I-1784 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir prašymo nenagrinėjo. Mano, kad VSDFV nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, kadangi apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimą - 2012-09-21, o apie tai, kad jos senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas ji, iki gavo VSDFV Klaipėdos skyriaus raštą, nežinojo, todėl mano, kad nuo rašto gavimo (2014-04-22) iki kreipimosi trejų metų terminas nepraleistas. Be to, pareiškėja tikėjosi, kad negauta senatvės pensijos dalis bus išmokėta. Pensijų kompensavimo mechanizmas iki šiol nėra nustatytas, todėl pareiškėja patiria turtinius praradimus. Mano, kad teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, turėtų atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šiuo klausimu analogiško pobūdžio bylose.

Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis jai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti (b. l. 19-26).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, o 2010–2011 metais – ir Laikinuoju įstatymu. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn.

Šalies argumentai

Pareiškėja su prašymu 2015-02-24 kreipėsi į VSDFV prašydama atnaujinti terminą prašymui paduoti ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensijos dalį. VSDFV ginčijamu sprendimu, įvertinusi pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą nurodytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nustatė, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, ekstraordinarios, objektyviai galėjusios užkirsti kelią paduoti skundą per nustatytą terminą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-12-30 ir 2015-02-24 prašymus išmokėti jai 2010–2011 metais sumažintos senatvės pensijos dalį kaip paduotą praleidus nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Taigi, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra baigta, pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti. Pažymėjo, kad yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas, todėl jį priėmus, pareiškėjai negauta pensijos dalis bus sumokėta įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai yra apskaičiuota dėl Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatų taikymo 893,28 Lt kompensuojamoji valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma, kurios dalis pareiškėjai jau yra išmokėta, likusi dalis bus išmokėta 2014-10-14 sprendime nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad įstatymai nenustato galimybės teismui atnaujinti įstatymo imperatyviomis normomis nustatytų terminų, todėl byla dalyje, kurioje prašoma atnaujinti terminą skundui VSDFV paduoti, turėtų būti nutraukta (b. l. 57-63).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu nuo 2007-03-01 neterminuotai buvo paskirta ir mokama senatvės pensija, kuri pareiškėjos prašymu jai įgijus papildomą socialinio draudimo stažą, buvo perskaičiuojama. Pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Pareiškėja su prašymais kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių prašydama išduoti pažymą apie susidariusią pensijos nepriemoką. Pareiškėja su skundais kreipėsi į VSDFV prašydama išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn. Kreipdamasi į VSDFV pareiškėja praleido nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti, todėl VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra analogiška nagrinėjamai bylai, todėl ja neturi būti vadovaujamasi (b. l. 31-37).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai R. B. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007-02-12 sprendimu Nr. 13MP-1744 nuo 2007-03-01 iki gyvos galvos buvo paskirta ir mokama senatvės pensija (b. l. 41), kuri, pareiškėjai įgijus papildomai draudimo stažą, buvo perskaičiuojama, o nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatoms buvo ribojama ir mokama sumažinta senatvės pensija (b. l. 41-50).

Pareiškėja 2014-04-22 su prašymu išduoti pažymą apie perskaičiuotos pensijos dydį, kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių (b. l. 51), kuris 2014-05-02 raštu pateikė pareiškėjai informaciją apie jai per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-25 paskirtą ir perskaičiuotą senatvės pensiją (b. l. 53-56).

Pareiškėja 2014-12-30 su prašymu kreipėsi į VSDFV prašydama išmokėti visą neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatų taikymo (b. l. 67-68).

VSDFV 2015-02-05 sprendime Nr. (6.5)I-842, atsakydama į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad ji praleido terminą skundui dėl senatvės pensijos nepriemokos paduoti, pasiūlė pareiškėjai iki 2015-03-04 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių ir sudarančius pagrindą jį atnaujinti, pateikus įrodymus, prašymas būtų sprendžiamas iš naujo (b. l. 71-72).

Pareiškėja 2015-02-24 (gautas 2015-03-02) kreipėsi į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl senatvės pensijos nepriemokos paduoti ir išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 73-76).

VSDFV 2015-03-16 sprendime Nr. (6.5)I-1784, atsakydama į pareiškėjos 2014-12-30 ir 2015-02-24 prašymus, įvertindama pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis bei atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, atsisakė atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti ir pareiškėjos 2014-12-30 ir 2015-02-24 prašymų ta apimtimi, kuria prašoma išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, nusprendė nenagrinėti (b. l. 64-65).

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2015-03-16 sprendimo Nr. (6.5)I-1784, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl senatvės pensijos išmokėjimo paduoti ir nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos 2014-12-30 ir 2015-02-24 prašymų, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo išnagrinėti minėtus prašymus. Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui VSDFV dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo paduoti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas iš esmės faktinėmis aplinkybėmis analogišką administracinę bylą, 2014-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-918/2014 nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Aptariamoje straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.

Kaip nustatyta bylos medžiaga (b. l. 69-70), pirmoji senatvės pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pareiškėja į VSDFV su prašymu išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kreipėsi 2014-12-30 (b. l. 66-68), o su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl skyriaus veiksmų paduoti ir senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2012 metus išmokėjimo kreipėsi 2015-02-24, t. y. akivaizdžiai praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja 2015-02-24 prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad jai apie senatvės pensijos sumažinimą pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas nebuvo žinoma, kadangi VSDFV Klaipėdos skyrius jos apie tai neinformavo. Apie savo teisių galimą pažeidimą ji sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą, kuriame konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 8 str. prieštarauja Konstitucijai. Manė, kad sumažintos pensijos bus kompensuotos nepateikiant atskiro prašymo, tačiau supratusi, kad senatvės pensijos dalis jai nebus grąžinta, raštu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo (b. l. 73-76).

Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti, taigi termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-816/2014 ir kt.). Pareiškėjos argumentai, kad apie senatvės pensijos sumažinimą ji sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą, nesudaro pagrindo atnaujinti skundo VSDFV padavimo terminą, kadangi pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena ir laikoma ta objektyvia aplinkybe, nuo kurios skaičiuojamas šis terminas, nes būtent tada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Minėta, kad pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos mažinimas pradėtas nuo 2010-01-01 teritoriniam skyriui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Teikdama prašymą VSDFV pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, VSDFV ginčijamu 2015-03-16 sprendimu Nr. (6.5)I-1784 pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir paliko nenagrinėtus pareiškėjos 2014-12-30 ir 2015-02-24 prašymus dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant analogiško pobūdžio bylas dėl termino atnaujinimo galimybės ne kartą buvo pažymėta, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra atsakovo VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (jo įsigaliojimo) praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi, toki. Pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių individualaus pobūdžio aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą, pareiškėja nei VSDFV, nei teismui nenurodė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo (paskelbimo) termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (nutartys administracinėse bylose: Nr. A143-1522/2014, Nr. A602-1401/2014, Nr. A-62-143/2015, Nr. A-66-143/2015, Nr. A-167-143/2015, Nr. A-171-143/2015 ir kt.)

Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais ar kitais argumentais nėra, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014-05-15 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriame nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija) buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Taip pat 2015-08-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, nustatantis praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką. Šių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjai bus kompensuojama dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. taikymo sumažinta senatvės pensijos dalis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai, kaip atsiliepime į skundą nurodo atsakovė VSDFV, Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014-10-14 sprendimu yra apskaičiuota dėl Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatų taikymo negauta 893,28 Lt kompensuojamoji valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma, kurios dalis – 267,99 Lt – pareiškėjai jau yra išmokėta, o likusi dalis bus išmokėta minėtame sprendime nurodytais terminais ir dydžiais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėVioleta PetkevičienėJolita Rasiukevičienė