Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau teistas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, paskirtą baudą sumokėjęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Grįžo namo (duomenys neskelbtini). Neturi vairuotojo pažymėjimo, nes jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Prieš kelias savaites nusipirko jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) už 300 Eur. Jis su savo pažįstamais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), išgėrė degtinės butelį ir alaus. (duomenys neskelbtini) sėdo į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ir būdamas neblaivus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo paskui jo vairuojamą automobilį važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, kuris buvo įsijungęs garsinius ir šviesos švyturėlius. Sustojus, priėjo policijos pareigūnas prie vairuotojo pusės durelių ir jo paprašė automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo. Jis automobilio dokumentus padavė ir policijos pareigūnui pasakė, kad moka važiuoti bei turi vairuotojo pažymėjimą, tik ši teisė jam yra sustabdyta. Policijos pareigūnas patikrino duomenų bazėje ir nustatė jo tapatybę bei išsiaiškino, kad jis neturi teisės vairuoti automobilio. Policijos pareigūnas klausė, ar jis vartojęs alkoholinius gėrimus. J. Z. pripažino, kad vartojo. Policijos pareigūnui patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas.

Liudytojas Kastytis Dzedzevičius, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu Arvydu Petkevičiumi. Kelyje (duomenys neskelbtini), 16 kilometre, pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, vinguriavo po kelio važiuojamąją dalį. Automobilio vairuotojui sustojus kelkraštyje, iš automobilio išlipo vairuotojas. Liudytojas priėjęs prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo prisistatė, paprašė dokumentų, kurių vairuotojas neturėjo. Pastebėjus, kad vairuotojas galimai neblaivus, pareikalavo pasitikrinti jo blaivumą. Nustatė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo J. Z., kuriam patikrinus alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0229 patikros Nr. 2200424, pirmu pūtimu (duomenys neskelbtini) nustatyta 1.80 promilės neblaivumas, antru pūtimu (duomenys neskelbtini) nustatyta 1.86 promilės neblaivumas. Patikrinus „POLIS II“ naršyklėje paaiškėjo, kad vairuotojui teisė vairuoti yra atimta.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kelyje (duomenys neskelbtini), 16 kilometre, buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, vinguriavo po kelio važiuojamąją dalį. Apie (duomenys neskelbtini) val. minėtas automobilis buvo sustabdytas. Iš vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus J. Z.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmu pūtimu (duomenys neskelbtini), nustatyta 1.80 promilės neblaivumas, antru pūtimu (duomenys neskelbtini), nustatyta 1.86 promilės neblaivumas. Patikrinus „POLIS II“ naršyklėje, paaiškėjo, kad vairuotojui teisė vairuoti yra atimta.

(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. Z. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, ARFM 0229, sertifikato Nr. 2200424, pirmo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nustatyta 1,80 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nustatyta 1.86 promilės neblaivumas. J. Z. sutiko su alkotesterio parodymais ir pasirašė.

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 189 "Prienai- Skriaudžiai" 16.100 km ir automobilis (duomenys neskelbtini).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2003 m., vidutinė rinkos kaina su PVM yra 1200 Eur.

Informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ "Regitra" duomenų bazės, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas J. Z..

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. Z., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kaltinamajam, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, sėsdamas prie automobilio vairo, suprato, kad yra neblaivus ir jautėsi apsvaigęs, kad teisės vairuoti automobilį neturi, kuomet ji sustabdė policijos pareigūnai ir jam nustatė neblaivumą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojo Kastyčio Dzedzevičiaus parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. Z. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Z. pareiškė, kad sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo J. Z. buvo nuteistas 2021 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL dydžio bauda, kurią sumokėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką J. Z. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors ši asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė prokuroro teismui pateiktame pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo ir nebuvo nurodyta, tačiau duomenys apie ankstesnius J. Z. teistumus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyti išsamiai ir teismui buvo žinomi, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia J. Z. atsakomybę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad J. Z. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti bei būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad J. Z., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. J. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. J. Z. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtą baudą sumokėjo. J. Z. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, J. Z. parodė, kad dirba užsienio valstybėje. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. Z. skyrus prokuroro siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui už nesunkų nusikaltimą, t. y. skyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir J. Z. skirtina galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį –šešis mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad J. Z. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes tokia teisė jam buvo atimta. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga ne pirmą kartą teisiamam J. Z. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi J. Z. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, kaltinamasis jau yra anksčiau teistas už vairavimą neblaiviam, J. Z. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

J. Z. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios J. Z. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso kaltinamajam. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 200 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl J. Z. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – užvedimo raktelis, registracijos liudijimas ir privalomosios transporto priemonės techninės rezultatų ataskaita, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodami turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. Z. galutinę bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti J. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones J. Z. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti J. Z. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą Santaikos g. 31D, Alytus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Registracijos liudijimą ir privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamais turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.