Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-570-133/2010

2010 m. gruodžio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, ištesintojo G. P. gynėjui advokatui Algimantui Deguliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pagal LR BK 138 str. 1 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. ).

Kauno teritorinės ligonių kasos 1096,00 Lt civilinis ieškinys pareikštas G. P. atmestas, nes neįrodyta, kad G. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kurios pasėkoje D. Z. buvo gydytas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo išteisintas pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl veikos, kuria ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, už tai, kad jis 2008 metų kovo 22 d. apie 9 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sudavė nukentėjusiajam D. Z. ne mažiau dešimt smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Z. poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairėje ausyje, kairio smilkinio srityje, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje pėdoje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, odos nubrozdinimus kairio momens srityje, pakaušio kairėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, higromą virš kairio smegenų pusrutulio, kairės akiduobės išorinės sienelės įspaustinį lūžį.

Tai, kad po įvykio atsisakęs komentuoti, o tik po keturių dienų nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos organus, nurodydamas, kad jį sumušė N. P. sūnus G. P., savo apsisprendimą, motyvuodamas tuo, kad po ligoninės jam labai pablogėjo sveikata, negali būti vertinama, kaip parodymų nenuoseklumas. 2009-03-31 liudytojo apklausoje D. Z. nurodė, kad jį sumušė G. P.. Teismas neatkreipė dėmesio į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK tyrėjos liudytojos B. T. parodymus (b.l. 185), kuri parodė, jog „paklaustas, kodėl ligoninėje D. Z. nenorėjo duoti parodymų, jis atsakė, kad nesuprato savo veiksmų, nes buvo apsvaigęs nuo vaistų". Iš tikrųjų, kai nukentėjusysis D. Z. atsisakė aiškinti įvykio aplinkybes, jis buvo apklausiamas ligoninėje sekančią dieną po įvykio (b.l. 11), todėl neatmestina prielaida, kad galėjo būti apsvaigęs nuo vaistų. Tačiau nukentėjusiojo D. Z. parodymų nuoseklumą įrodo tai, kad jis įvykio dieną, iš karto po sumušimo atėjęs kruvinu veidu pas kaimynę liudytoją G. D., pasakė, kad jį sumušė posūnis ir paprašė iškviesti medikus. Tai patvirtina liudytoja G. D..

Prokurorės nuomone, prieštaringi yra ne nukentėjusiojo, o liudytojos N. P. parodymai, kuriuos ji pakeitė teisminio nagrinėjimo metu, siekdama padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kritiškai vertintini ir liudytojos A. S. parodymai, kadangi ji yra kaltinamojo G. P. sugyventinė. A. S. buvo apklausta tik 2008 m. rugpjūčio 21 d., todėl abejotina, ar ji tuomet žinojo ką veikė G. P. prieš penkis mėnesius. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ir nukentėjusysis D. Z., ir liudytoja N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su G. P. 2008-03-22 atvykusią moterį jie matė pirmą kartą. Vadinasi, tai buvo ne A. S., kadangi A. S. jie pažinojo ir buvo matę.

Prokurorės teigimu liudytojos G. D. parodymai įrodo, kad iš karto po sumušimo D. Z. nurodė G. P. kaip jį sumušusį asmenį. Be to, teismas neatkreipė dėmesio ir net neaptarė nuosprendyje liudytojos B. T. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, kuomet ji parodė, kad tirdama nusikaltimą ir ieškodama G. P., atvykdavo į nukentėjusiojo ir N. P. namus. Namuose visada rasdavo tik N. P., o nukentėjusysis dirbdavo turguje, jis buvo gerai dirbantis asmuo ir visada tvarkingas. N. P. apklausta ne kartą, ji daugiau kaip tris mėnesius laikėsi savo duotų parodymų, kad D. Z. sumušė G. P.. Tokius liudytojos B. T. parodymus patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad liudytoja N. P. buvo apklausta 2008-03-31 ir 2008-07-16 ir abu kartus pastaroji parodė, kad D. Z. sumušė G. P..

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio išvados nepagrįstos. Dėl kaltinimo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį G. P. išteisintas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. P., nurodė, kad be abejotinų nukentėjusiojo D. Z. parodymų, jokių kitų kaltinamojo G. P. kaltę įrodančių įrodymų nesurinkta. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada. Minėti nukentėjusiojo parodymai nėra vienintelis įrodymas byloje dėl G. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Tą aplinkybę, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį smurtavo G. P., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja N. P.. Pirmosios instancijos teismas N. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu vertino, kaip nesutampančius ir prieštaringus. Konstatuojamas prieštaringumas įvardijamas tuo, kad nukentėjusysis D. Z., būdamas ligoninėje atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas vėliau teigė, kad N. P. į kambarį, kuriame jis buvo mušamas, įėjo tada, kai G. P. jį jau spardė gulintį ant grindų. Tuo tarpu liudytoja N. P. aiškino, jog matė kaip G. P. mušė D. Z. dar sėdintį ant lovos, tačiau kur D. Z. ir kuo buvo suduota nurodyti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. P., išaiškinus jai teisę atsisakyti duoti parodymus, apklausiama 2008-03-31 ir 2008-07-16, nurodė, jog įvykio dieną 2008-03-22 ryte į svečius atvažiavo sūnus G. P., apie 9.00 val. grįžo iš darbo D. Z., kuris nuėjo į savo kambarį parūkyti. Sūnus G. P. buvo išgėręs alkoholio ir pribėgęs prie D. Z., sėdinčio ant lovos, sudavė jam keletą smūgių į veidą ir sugriebęs nutempė nuo lovos, spardė iš kairės kojos, pataikė į galvą, šonkaulių sritį, kojas. Ji prašiusi, kad sūnus liautųsi mušęs D. Z.. Sūnus liovėsi mušę ir išėjo. Po to kaimynė iškvietė medikus ir D. Z. išvežė į ligoninę. Šių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, įvardinti, kaip prieštaringus parodymus tarp D. Z. ir N. P., ir leidžiančius manyti, kad N. P. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kuriuos buvo jai nurodęs D. Z. ir ji ikiteisminio tyrimo metu sūnų apkalbėjo, nepakanka. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kitą dieną po įvykio, D. Z. dėl patirto sužalojimo ir vaistų pasekoje atsisakė duoti parodymus. Šį faktą nukentėjusysis paaiškino tuo, kad jis nesuprato savo veiksmų ir buvo apsvaigęs nuo vaistų. O jo veiksmų nuoseklumą patvirtina tai, kad iš kart po sumušimo, jis nuėjo pagalbos prašyti pas kaimynę liudytoją G. D., kad iškviestų medicininę pagalbą ir jai pasakė, kad jį sumušė posūnis G. P.. Liudytoja G. D. šias aplinkybes patvirtina. Kaip matyti iš N. P. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, tai, kad kaimynė G. D. kvietė medicininę pagalbą, nurodė ir pati liudytoja N. P..

Kita aplinkybė, vertintina objektyviai yra ta, kad nukentėjusiajam G. P. smūgiavo ne mažiau 10 kartų, todėl gaudamas smūgių krušą, nukentėjusysis, visiškai įtikinama, kad galėjo ir nepastebėti, kad N. P. į kambarį įėjo anksčiau.

Liudytoja N. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus pakeitė ir nurodė, kad D. Z. sumušė ne G. P., jis to padaryti negalėjo, nes 2008-03-22 jis pas ją net nebuvo. Tą dieną D. Z. į namus grįžo sumuštas. Sakė, kad jį kažkas sumušė grįžtant namo, tačiau kas konkrečiai tai padarė, jai nesakė nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad D. Z. sumušė G. P.. Taip sakyti jai liepęs D. Z., nes jis nekentė G. P.. Šios liudytojos parodymai prieštaringi ir apylinkės teismas, nepagrįstai vertino jos parodymus duotus pirmosios instancijos teisme, kaip nuoseklius ir pagrįstus. Nelogiška, kad nukentėjusysis D. Z., būdamas sumuštas ir eidamas pas liudytoją G. D. prašyti pagalbos skubiai iškviesti medicininę pagalbą po ką tik patirto sužalojimo, sukuria G. P., kuris gyvena kažkur gal Širvintų rajone, apkaltinimo planą, numato ateityje padaryti įtaką liudytojai N. P., kad ji nurodytų įvykio aplinkybes nepalankias jos sūnui, suderina liudytojos G. D. ir liudytojos N. P. parodymus dėl medicininės pagalbos iškvietimo, o paguldytas į ligoninę, nepriklausomai nuo patirtų sužalojimų, jam taikomo gydymo, apgalvotai atsisako duoti parodymus. Todėl, tokia tariama įvykių seka nėra logiškai adekvati įvykio aplinkybėms.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tai, kad liudytojos G. D. parodymais nustatyta, kad 2008-03-22 apie 9 val. 30 min. pas ją į namus kraujuotu veidu atėjo kaimynas D. Z., pasakė, kad jį sumušė posūnis ir paprašė iškviesti medikus, ji iškvietė medikus, kurie D. Z. apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę, ir jos parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nors G. D. įvykio nematė, tik patvirtino tą faktą, jog nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė posūnis, prieina išvados, kad tokie liudytojos parodymai nelaikyti kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, nes nukentėjusiojo parodymai abejotini. Toks liudytojos parodymų vertinimas per nukentėjusiojo tariamai abejotinų parodymų prizmę iškraipo įvykio aplinkybes bei faktus.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino liudytojos policijos tyrėjos B. T. parodymų, kuri patvirtino nukentėjusiojo D. Z. veiksmų ir parodymų seką ikiteisminiame tyrime, sveikatos pablogėjimo priežastis, dėl kurių nukentėjusysis visgi apsisprendė kreiptis dėl patirto sužalojimo į policijos pareigūnus. Liudytoja pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį D. Z. charakterizavo kaip dirbantį, tvarkingą asmenį, kadangi ne kartą jai teko lankytis nukentėjusiojo ir N. P. namuose.

Teisėjų kolegijos nuomone, be to, įvertinama ir tai, kad liudytoja N. P., ikiteisminiame tyrime ne vieną kartą davusi nuoseklius parodymus dėl įvykio aplinkybių, kuriuose savo sūnų įvardijo, kaip asmenį sumušusį D. Z., savo parodymus pakeitė teisme tik tuomet, kai nukentėjusysis D. Z. mirė, todėl jos parodymai, teisėjų kolegijos nuomone, vertinami, kaip kardinaliai prieštaringi ir nenuoseklūs, o jų pakeitimas, nukentėjusiajam mirus, vertinti ne kaip atsisakymas nuo nukentėjusiojo, kurio bijojusi, tariamai „primestų“ parodymų, o kaip siekis padėti sūnui G. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad D. Z. padaryta poodinės kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairėje ausyje, kairio smilkinio srityje, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje pėdoje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimai kairio momens srityje, pakaušio kairėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, higroma virš kairio smegenų pusrutulio, kairės akiduobės išorinės sienelės įspaustinis lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti 10 ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2008-03-22. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akiduobės išorinės sienelės įspaustinio lūžio D. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Odos nubrozdinimas pakaušio kairėje galėjo būti nugriuvus, o kitų sužalojimų padarymo galimybė nugriuvus mažai tikėtina.

Ši specialisto išvada patvirtina, kad D. Z. 2008-03-22 buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tyrimo metu D. Z. nurodė, kad buvo sumuštas G. P. ir nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ši aplinkybė neduoda jokio pagrindo teigti, kad tuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent G. P., tačiau teisėjų kolegija vertina tai, kad įvykio aplinkybės ir sužalojimų pobūdis bei jų padarymo mechanizmas, atitinka, ne tik nukentėjusiojo parodymus, bet ir N. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei iš dalies liudytojos G. D. parodymus, kurie atitinka specialisto nurodytą patirto sužalojimo laiką bei nukentėjusiojo pasakytus žodžius, kad jį sumušė posūnis.

Tai, kad kaltinamojo G. P., neigiančio savo kaltę, parodymus beveik po pusės metų apklausoje patvirtino jo sugyventinė A. S., sugebėjusi prisiminti ką konkrečią dieną prieš 5 mėnesius veikė ir kur buvo, teisėjų kolegija vertina, kaip neįtikinamus ir kaip siekį kalinamajam padėti išvengti atsakomybės.

Aukščiau aptarti duomenys suteikia pagrindą kolegijai daryti išvadą, kad D. Z. buvo sužalotas G. P. veiksmų pasekoje.

Taigi, kolegija daro išvadą, kad visuma byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad G. P. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl už nusikaltimo padarymą jis baustinas. G. P. veiksmai atitinka ir kvalifikuojami pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

G. P. atžvilgiu nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

G. P. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina bausmė.

Teismas bausmę skiria Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). G. P. padarė tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimu (BK 138 straipsnio 1 dalis) buvo sukelti padariniai, sužalotas žmogus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. anksčiau teistas, bausmė neatlikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Taip pat priteistina 1096,00 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už patirtas nukentėjusiojo D. Z. gydymo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo G. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios bausmės visiško sudėjimo būdu pridėti bausmę 650 litų baudą, paskirtą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-03-29 baudžiamuoju įsakymu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vienus) metus ir 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iš G. P. priteisti 1096,00 (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis) litus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

G. P. bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010-04-06 iki 2010-05-28.