Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2000-230/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-08
Bylos Nr.
2S-2000-230/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
Atsakovas
A. G., A., U. L.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2000-230/2010
Pirmosios instancijos teisėja Živilė Janavičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.6, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. pakartotinio sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-943-800/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams U. L. (Bakūnaitei) ir A. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių U. L. (Bakūnaitės) ir A. G. 16 315 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir 489 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 22 d. Kauno rajone dėl U. L., vairavusios A. G. priklausančią transporto priemonę, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta V. S. vairuojama transporto priemonė, priklausanti UAB „Serfas“. U. L. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UADB „Ergo Lietuva“, vykdydama paslaugų sutartį ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino UAB „Serfas“ padarytą žalą, išmokėdama 16 315 Lt draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo UADB „Ergo Lietuva“ išmokėtą draudimo išmoką, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovui nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių (b.l. 91) ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui solidariai iš bendraatsakovių U. L. (Bakūnaitės) ir A. G. 16 315 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 489 Lt žyminio mokesčio ir 78,87 Lt kelionės išlaidų. Teismas sprendimą už akių priėmė, kadangi ieškovas buvo pateikęs tokį prašymą, o atsakovai neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių, nors jiems buvo pranešta tinkamai.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi (b.l. 104-105) patenkino atsakovo A. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 13 d. priėmė pakartotinį sprendimą už akių (b.l. 122-124), kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui solidariai iš bendraatsakovių U. L. (Bakūnaitės) ir A. G. 16 315 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 489 Lt žyminio mokesčio ir 160,24 Lt kelionės išlaidų, taip pat priteisė solidariai iš abiejų atsakovų 57,34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo negali paduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas priėmė pakartotinį sprendimą už akių, kadangi to prašė ieškovas, o atsakovas, kuriam apie posėdį buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiuntė prašymą, kuriame nurodė, kad yra išvykęs į komandiruotę, bet neatsiuntė išvykimą patvirtinančių dokumentų ir neprašė bylos nagrinėjimo atidėti.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. pakartotinio sprendimo už akių (b.l. 126).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį ieškovui. Teismas nurodė, kad atsakovai dėl pakartotinio sprendimo už akių negali paduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį pripažinti neteisėta, pripažinti jo pranešimą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje svarbia aplinkybe ir pripažinti, kad pakartotinis sprendimas už akių yra neteisėtas ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartimi apribojama jo gynybos teisė teikti apeliacinį skundą, nors atsakovo kaltės dėl eismo įvykio nėra. Teismas privalėjo būti aktyviu ir gindamas viešąjį interesą išreikalauti iš nesąžiningo ieškovo nuo teismo nuslėptus pirminius dokumentus – konkretaus automobilio draudimo sutartį, kurios ieškovas nėra pasirašęs. Teismas negali ginti asmens, kuris piktnaudžiaudamas savo teisėmis, tyčia nuo teismo slepia dokumentus, teisių. Ieškovas tyčia pateikė supaprastintą ieškinį, kad atsakovas negalėtų teikti priešieškinio. Ieškovas nuslėpė nuo teismo aplinkybes, kad atsakovas A. G. ne kartą jį informavo, kad automobilis yra ne jo nuosavybė, ir kad buvo nurodęs teisėtą savininką, pirkusį automobilį iš A. G.. Nuo automobilio pardavimo 2005 m. A. G. jo nedraudė, draudimo sutarčių nepasirašinėjo, draudimo įmokų nemokėjo, pinigų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepasirašinėjo. Teismas netyrė aplinkybių dėl automobilio naujojo savininko, dėl nerealaus draudimo išmokos dydžio, dėl atsakovo A. G. civilinės atsakomybės sąlygų dėl autoįvykio. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes jis priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, kadangi iš viso nebuvo teisėto teismo proceso ir dėl to buvo neatskleista bylos esmė. Atsakomybė be kaltės yra negalima, ir teismas nepagrįstai atsakovą laikė automobilio savininku, nes automobilis prieš 5 metus parduotas D. A.. Atsakovas teismui laiku pranešė apie tai, kad jis negali dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą, nes to nedraudžia įstatymai. Be to, pats teismas privalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, kad pastarasis išaiškintų, ar atsakovo teisių į apeliacijos procesą apribojimas neprieštarauja Konstitucijai.

Atsiliepimas

Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali tokio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, taip pat negali paduoti pareiškimo dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 289 str.). Byla buvo nagrinėjama dėl bendraatsakoviui priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu padarytos žalos atlyginimo, todėl jokio viešojo intereso šioje byloje nėra. Apelianto teiginiai prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui. Atsakovas turėjo visas galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose pats arba per atstovą, teikti savo įrodymus, tačiau pats bendraatsakovis A. G. be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdyje, per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė jokių savo prieštaravimus patvirtinančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Net teikdamas atskirąjį skundą dėl 2010 m. liepos 13 d. pakartotinio sprendimo už akių apeliantas nepateikė nei vieno jo teiginius pagrindžiančio įrodymo. Kiti atskirojo skundo argumentai susiję su ieškinio pagrįstumu, o ne su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties teisėtumu.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą dėl šio teismo priimto pakartotinio sprendimo už akių.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ir grąžino atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl byloje priimto pakartotinio teismo sprendimo už akių, darydamas išvadą, jog toks atskirasis skundas atsisakytinas priimti, kadangi atsakovas, remiantis CPK 289 straipsnio 2 dalimi, neturi teisės paduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nepagrįstai suklaidino apeliantą tiek pakartotiniame teismo sprendime už akių, tiek skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog negali būti paduodamas pareiškimas dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas turi teisę antrą kartą priimti sprendimą už akių. O šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nurodytu atveju negali būti paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažinta, kad CPK 289 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama priimti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tais atvejais, kai jam yra pateikiami įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, taip pat tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Tokiu būdu yra nustatyta galimybė peržiūrėti pakartotinį sprendimą už akių, esant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodytoms sąlygoms: pateikiant įrodymus, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, arba įrodymus, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Atsakovas teismui pateikė ne pareiškimą dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalyje ir nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo reikalavimus, bet apeliacinį skundą, kuriuo ginčijamas pakartotinio teismo sprendimo už akių teisėtumas ir pagrįstumas, nepateikiant jokių naujų įrodymų ir nenurodant neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos ir pagrįstumo. Tačiau neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis), ir tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti atsakovo paduotą apeliacinį skundą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas turi galimybę prašyti atnaujinti terminą dėl pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimo pagal CPK 78 straipsnyje numatytas taisykles ir paduoti pareiškimą dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalyje ir nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą dėl pakartotinio teismo sprendimo už akių. Kadangi atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Galina BlaževičIzolda Nėnienė