- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- 1-12-857/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23842-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Civilinis ieškovas
- L. R.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis A. R. 2019 m. birželio 8 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su sutuoktine L. R. metu, tyčia sėdinčiai L. R. sugriebdamas už kairės rankos, tempdamas ją nuo kėdės ir kairę ranką tyčia trenkdamas į stalą bei savo ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sutuoktinei L. R. nežymiai sutrikdė sveikatą.
2. Kaltinamasis A. R. kaltės nepripažino, posėdžio metu parodė, jog 2019-06-08 d., 0 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kai L. R. neperspėjusi grįžo su vaikais, jis jau miegojo. L. R. į namus įėjo rankoje laikydama dokumentų segtuvą, tuo metu jis nematė jos rankos, todėl neatmestina, kad į namus atėjo jau susižalojusi ranką. Jiems įėjus ir L. R. vaikus pasodinus ant lovos, ji pradėjo šmirinėti po visus namus. Sutuoktinė užėjusi į kambarį, kuriame jis miegojo ir dirbo, paėmė kompiuterio tašę. Iš tašės pasiėmusi pinigus, pradėjo kalbėti, kad jis vaikams nemoka išlaikymo, iš kur nelegalūs pinigai ir panašiai. Jis paprašė grąžinti pinigus. Sutuoktinė sėdėjo prie lango, pinigus laikė kairėje rankoje už nugaros. Pinigų nenorėjo atiduoti. Atsirėmęs į palangę, jis paėmė už voko. Ji laikė voką tvirtai, kol nuplyšo voko kampelis. Jėgą imant ir laikant voką naudojo abu. Pinigai paliko pas jį. Jis nei trenkė, nei buvo suėmęs už rankos, nes fiziškai to negalėjo padaryti. Į stalą trenkti neįmanoma vien dėl to, kad stalas buvo jam už nugaros, o jis buvo prieš L. R.. Tuo momentu kambaryje buvo sūnus V., tačiau jis sėdėjo tokiu kampu, kad nelabai galėjo kažką matyti. Policijos darytos ir L. pridėtos nuotraukos yra skirtingos. Stalas yra ištraukiamas ir sustumiamas. Policijos nuotraukose, kai L. sėdėjo prie palangės paėmusi pinigus, stalas buvo ištrauktas. L. R. traukdama kairę ranką iš už nugaros galėjo susitrenkti į palangę, o į stalą susitrenkti negalėjo. Kai sutuoktinė pradėjo rėkti, kad muša, „žiūrėk ką padarei“, vaikai atnešė šaldytų uogų-ledo ir uždėjo ant rankos. Jis matė ant rankos guzą, iš kur jis atsirado, negali paaiškinti. Už kaklo jai negriebė. Po viso šito įvykio jis ją apsikabino, pabučiavo į lūpas, apkabindamas, prisitraukdamas. Vaikas klausė, ką jis čia daro. Jis atsakė, kad pabučiavo mamą. Kai L. pradėjo rėkti „gelbėkit“, vaikai iš karto paskambino į policiją. Sutuoktinė yra bandžiusi išprovokuoti smurtą ir anksčiau. Tariamas smurtas prieš ją atsirado nuo to momento kai prasidėjo skyrybų procesas. Jis neatmeta galimybės, kad sutuoktinė išprovokavo smurtą artimoje aplinkoje, kad jis nedalyvautų vaikų komunijoje, kad ji galėtų, kol jis sulaikytas, prisikviesti svečių į šventę. Po įvykio vaikai nebuvo apklausti. Vaikai buvo apklausti po pusantro mėnesio, kai jie jau buvo išvykę į (duomenys neskelbtini) su mama. Tokio amžiaus vaikus nuteikti ir įtikinti nėra sudėtinga. Vaikai galėjo kitaip vertinti situaciją ir todėl, kad buvo pavargę iš kelionės, buvo naktis. Jis nebandė vaikų paklausti, ar sutuoktinė juos nuteikinėja prieš jį, nes nebuvo galimybės, vaikai - (duomenys neskelbtini). Iki šio įvykio buvo, kad nukentėjusioji pasisavino daiktus jam nežinant: pinigus, žemės dokumentus. L. R. būna, kad kambarius iškrausto, baldus išsiveža, parduoda, nes nukentėjusioji įvardina, kad viskas yra jos, nors jie santuokoje pragyveno 12 metų. Niekada neturėjo nuobaudų dėl smurto, niekada nėra smurtavęs.
3. Kaltinamasis 2021-06-01 posėdžio metu parodė, kad jis su nukentėjusiąja niekada nebuvo priešiškai nusiteikę, visą laiką kalbėdavo dėl taikos sutarties skyrybų procese. Smurto nebuvo. Nukentėjusioji gal kiek didesnių užmojų ir emocingesnė. Realiai pavyko taikiai išsiskirti, kad nebebūtų tų pykčių. Jis neprisipažįsta kaltu, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo, nėra gyvenime smurtavęs prieš nukentėjusiąją, kaip ir anksčiau sakė. Šis įvykis sufabrikuotas dalykas, nes nukentėjusioji galvojo, kad taip gal gaus daugiau turto. Ji rėkė, kad jį sunaikins, tokiu būdu tas naikinimas ir vyko. Šiaip tai smurtavimo nėra buvę gyvenime, todėl siekia išteisinimo, jis nesijaučia kaltu.
4. Nukentėjusioji L. R. posėdžio metu parodė, kad birželio 8 d. naktį, po 16 valandų kelionės automobiliu, su vaikais iš (duomenys neskelbtini) grįžo į numatytą vaikų pirmą komuniją. Nebuvo daug išeiginių, todėl turėjo skubiai važiuoti namo. Nesitikėjo, kad A. R. nežino apie jos šitą atvykimą, nes jis pats susitarė su kunigu dėl vaikų pirmos komunijos, todėl ir neperspėjo. Kai grįžo, sutuoktinis, vaikams pasibeldus, be problemų atidarė duris. Ji paprašė vyro, kad ruoštų vaikams lovas, nes jie buvo po ilgos kelionės, labai pavargę. Vietoj to, kad ruoštų lovas, jis pradėjo rinktis įvairius daiktus salione nuo stalo, kambariuose - nuo stalo, lakstyti iš vieno kambario į kitą. Anksčiau patalynę laikydavo D. kambaryje. Ten paieškojusi ir neradusi, paklausė, kur patalynė. Jie susėdo V. kambaryje, nes laukė patalynių. Ji sėdėjo prie rašomojo stalo, V. ant lovos, V. stovėjo, vaikščiojo pirmyn, atgal. Sėdėdama prie stalo ji pamatė ant žemės savo senojo kompiuterio kompiuterinę tašę, kurią praskleidė. Tašėje atsivėrė vokas. Pamačiusi, kad voke yra pinigai, voką pakėlė. A. R. vaikščiojo aplinkui, iminėjosi daiktus. Kaire ranka pakėlusi voką paklausė kas čia, nelegalūs pinigai. Buvo konfliktas, kad jis nemoka vaikams jau kurį laiką išlaikymo, nes vis trys vaikai jau nuo kovo mėnesio buvo pas ją (duomenys neskelbtini). Pinigus ketino atiduoti, tačiau nespėjo, viskas įvyko labai greitai. A. R. pasakė, kad tai nėra nelegalus pinigai, kad tai yra darbuotojams skirti pinigai. Tada jis puolęs prie jos, kur ji sėdėjo prie rašomojo stalo, čiupo ją už abiejų rankų, tempė ją nuo kėdės, smarkiai tyčia kairę ranką trenkė į stalą, nes ji voką stipriai laikė rankoje. Trenkus ranką į stalą, ji paleido voką, o A. R. voką pasiėmė dešine ranka. Vokas tikrai nesuplyšo, nenuplyšo joks kampas, kaip jis tvirtina, nes būtų pabirę ant stalo pinigai. Voke buvo daug kupiūrų, nežino kiek. Jam trenkus jos ranką į stalą, ji suklykė iš skausmo. Vaikai pradėjo šaukti, ką čia darai. Ji paklausė, kodėl jis ją muša, paprašė atnešti ledo. Vaikai nubėgo iš šaldytuvo atnešti ledo. Ledo nerado, atnešė avietes. Kol vaikai nubėgo iki šaldytuvo, jis tuo metu atėjo jai iš nugaros ir čiupo už kaklo versdamas aukštyn. Ji dar kartą suklykė. Viskas vyko labai greitai, ji išsigando. Vaikai subėgo į kambarį. V. šaukė - „ką darai“. Tada jis laikydamas ją už kaklo pasakė, kad pabučiavo mamą. A. R. ją smaugė paėmęs jai už kaklo iš už nugaros. Vaikams atbėgus ir paklausus ką daro, užvertė galvą ir iš viršaus pabučiavo ją sėdinčią ant kėdės. Jai atrodo, kad D. paklausė, ar kviesti policiją. Ji atsakė, kad kviestų. D. išėjo telefonu į lauką ir telefonu iškvietė policiją. A. pamatęs ranką, šiek tiek išsigando ir visi tie įvykiai jį šiek tiek suglumino. Jis apsiramino. Parodė, kad krepšyje yra tie skalbiniai. Jie pasiklojo patalynes. Kadangi buvo iškviesta policija, ji atsisėdo koridoriuje prie rašomojo stalo laukti policijos. Policijos pareigūnai, įėję į vidų pasakė, kad jie įrašinėja, paklausė kas įvyko, ji pasakė, kad vyras prieš ją pakėlė ranką, smaugė, parodė, kad jai raudonas kaklas, bet kadangi tai buvo lengvas prisilietimas, smarkiai neužsmaugtas, todėl žymės nepaliko ilgai. Atvažiavus medikams, vienas medikas nusivedė ją į kitą kambarį, kur jai suleido raminamųjų vaistų. Po valandos nuo įvykio vykstant apklausai policijoje jai jau buvo juntamas vaistų poveikis, galėjo kažko ir neprisiminti, pavyzdžiui to smaugimo. Nebesinorėjo daugiau plėstis, užteko to vieno sužeidimo. Dėl smarkiai sužeistos rankos policija jai nurodė važiuoti į ligoninę. Iki to įvykio sutuoktinis nebuvo prieš ją pakėlęs rankos, tačiau ne vieną kartą yra grasinęs, kad muš, kad duos ranka į veidą. Ji pati nebutų galėjusi taip stipriai susitrenkti į plastikinę palangę, nes guzas iššoko per kelias sekundes. Buvo didelis šokas, nes ji atvyko automobiliu ir pagalvojo, kad negalės grįžti. Turėjo su vaikais po 2 dienų sugrįžti atgal į mokyklą ir į darbą. Prašo tenkinti ieškinį 2000,00 Eur sumai. Grįžusi iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis į medikus, reikėjo gerti vaistus. Patyrė nemažą moralinį šoką, kurį jaučia iki šiol. Įgijo tam tikrų baimių, mėlynė išnyko po dviejų mėnesių, labai skaudėjo ranką. Kadangi dirba mokykloje mokytoja, turėjo tai slėpti nuo mokinių, kitų mokytojų, nuo mokyklos vadovybės. Įrašą darė patarta advokato, kadangi advokatas jai patarė arba nevažiuoti iš viso į namus, nes jau prieš paskutinį jos atvykimą jau buvo konfliktų, arba daryti įrašus. Tos dienos įvykio turėjo keletą trumpų įrašų. Policijai pateikė pačio įvykio garso įrašą. Ji nenuteikinėja vaikų prieš tėvą, atvirkščiai skatina juos bendrauti. Tokie sutuoktinio veiksmai vaikams sukėlė išgąstį. Po įvykio vaikai labai blogai jautėsi. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) , tai vaikai dar birželio mėnesį dar nelabai šnekėjo (duomenys neskelbtini) , todėl nebuvo galimybės (duomenys neskelbtini) kreiptis į psichologą. Vaikai po ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos jautėsi nelabai saugiai, negerai, nes po apklausos visi įvykiai atgijo atmintyje. Namas yra jos nuosavybė, įgytas iki santuokos, tačiau A. R. yra pakeitęs spyną. Ji negali su vaikais grįžti vasarą atostogauti, nes neturi kur gyventi sugrįžusi į Biržus.
5. 2021-06-01 posėdžio metu nukentėjusiosios, civilinės ieškovės atstovė nurodė, kad nukentėjusioji civiliniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų atsisako, tačiau nukentėjusiosios pozicija, kad prieš ją buvo naudotas smurtas, nėra pasikeitusi.
6. Liudytojas policijos pareigūnas R. K. posėdžio metu parodė, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko vaikai, kurie paaiškino, kad tėtis smurtauja prieš mamą. Įėjus į namus sėdėjo nukentėjusioji, kuri buvo susiėmusi ranką ir sakė, kad vyras smurtavo prieš ją, trenkė jos ranką į stalą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Matėsi, kad ranka buvo paraudusi. Moteris verkė. Neatsimena, ar daugiau kuo skundėsi moteris, nes įvykis buvo senai, yra viskas užprotokoluota. Įvykio vietoje jis filmavo ir darė garso įrašą, bent jau pirmas sekundes. Moteris apžiūrai buvo pristatyta į Biržų ligoninės priėmimo skyrių. Vyras buvo sulaikytas. Akivaizdžiai matėsi, kad moters ranka buvo sumušta. Vaikai buvo išsigandę, sakė, kad tėtis mušė mamą. Moteris turėjo garso įrašą, kaip vyksta konfliktas. Paaiškino, kad vyras su moterimi buvo kambaryje, moteris ėmė rankinę, kurioje buvo pinigai, o vyras norėjo paimti tą rankinę iš moters ir tuo metu įvykus konfliktui, trenkė jos ranką į stalą. Tokiu būdu moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis nurodė, kad tai yra jo asmeniniai daiktai, nukentėjusiajai jie nepriklausė, todėl vyras bandė atsiimti savo daiktus ko pasekoje ir įvyko konfliktas. Jis filmavo, bendravo su nukentėjusiąja, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kolega bendravo su kaltinamuoju. Neatsimena, ar apžiūrėjo voką, rankinę. Tik buvo nurodyta, kurioje vietoje buvo ta rankinė ir, kad moteris sėdėjo prie stalo. Neatsimena, negali atsakyti, ar kambaryje stovėjęs stalas buvo sustumtas ar ištrauktas. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Negali pasakyti, kada buvo darytos nuotraukos, ar apklausos pabaigoje ar iš karto. Įvykio vieta yra aprašoma vėliau, o ne vietoje. Neatsimena, ar atvykus į įvykio vietą kalbantis su nukentėjusiąja, nukentėjusioji minėjo dar apie kitas sužalotas kūno vietas, turi būti užprotokoluota.
7. Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra sūnus, nukentėjusioji - marti. Šeimos gyvenime nebuvo jokio smurto iki to momento, kai praeitų metų vasaros pradžioje marti grįžo iš (duomenys neskelbtini). Tąkart ji, įbėgusi į kambarį, pradėjo šaukti, bartis. Tada jis, jai barantis, išėjo parūkyti. Išėjęs išgirdo šaukiant: „mane muša, mane muša“. Įbėgęs į kambarį pamatė, kad jie abu buvo suėmę už kompiuterio. Marti buvo susilenkusi ir rėkė „mane muša, mane muša“. Jos niekas nemušė, jis nematė jokių sužalojimų. Padarė įrašą kelnių kišenėje buvusiu telefonu. Dėl to įvykio buvo iškviesta policija, galimai sūnus iškvietė, bet marti nerašė pareiškimo. Jie gyveno atskirai nuo sūnaus šeimos, kurie atvažiuodavo, atveždavo vaikus. Marti buvo konfliktiška, sūnus - ramus.
8. Teisėjas pagarsino nepilnametės liudytojos V. R. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai (1 t., b.l. 109-110).
9. Nepilnametė liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad nepamena kada tai įvyko, buvo pavasaris. Mama, ji ir broliai įėjo į namus (duomenys neskelbtini), pasibeldė, kad įleistų į vidų. Atvyko dvyliktą nakties. Tėtis atidarė duris. Mama paprašė duoti patalynę. Ji su V. nuėjo laukti į jo kambarį, kol paklos patalynę. Mama atsisėdo prie stalo, pamatė kompiuterio tašę, ją pradarius prasivėrė laiškas, jame buvo pinigai. Mama paklausė, kas čia per pinigai, tėtis ėjo supykęs, jis griebė mamai iš rankų voką, jis tempė ir spaudė jos ranką ir ją trenkė į stalo kraštą. Rodos, jog vokas iškrito mamai iš rankos, kai tėtis trenkė mamos ranką, tik nepamena, ant stalo, ar ant žemės. Mamai rankoje iškilo guzas, mama paprašė atnešti ledą. Ji su V. bėgo atnešti ledą, mama verkė. Išgirdę, kad rėkia mama, grįžo ir atnešė ledą, kurį padavė mamai. Prieš tai tėtis mamai laikė už kaklo, ji to nematė, bet kai atėjo, V. paklausė "ką darai". Tėtis atsakė, jog pabučiavau mamą. Mamai kaklas buvo raudonas. Mama su tėčiu pasibarė, jie pasiėmė kaldrą iš D. kambario ir nuėjo miegoti. Paklausė mamos, ar skambinti policijai, mama atsakė, jog taip. D. paskambino policijai. Kai įvyko konfliktas dėl pinigų, kambaryje buvo V., jis sėdėjo ant lovos, šalia jo buvo šuo, ji stovėjo tarpdury, kambaryje buvo ir mama, viską matė. D. stovėjo už jos, jis nieko nematė. Nepamena kam kilo mintis iškviesti policiją. kai gyveno Lietuvoje nėra kvietę policijos, nepamena, kad jiems gyvenant Lietuvoje būtų kviečiama policija. Kai ji įėjo į kambarį, truputį matė kai tėtis laikė mamai už kaklo. Prieš tai girdėjo, kad mama rėkė. Pati truputį matė tą momentą kai tėtis laikė mamai už kaklo.
10. Teisėjas pagarsino nepilnamečio liudytojo V. R. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai (1 t., b.l 111-112).
11. Nepilnametis liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad sutinka duoti parodymus ir parodė, kad neatsimena kada tai įvyko, buvo vasara. Jie atvyko į namus 1.00 valandą nakties. Viskas vyko namie, jo kambaryje, (duomenys neskelbtini). Atėję į namus jis, brolis D., sesuo V. ir mama, pabeldė į duris. Tėčiui atidarius duris, pasakė jam, kad siurprizas, pasisveikino su tėčiu, paprašė, kad tėtis atneštų patalynę. Tėtis ėmė rinkti dokumentus. Mama sėdėjo prie kompiuterio, prie stalo, kur dirbo tėtis, kur ji praskleidė tašę ir pamatė voką su pinigais. Mama paklausė tėčio, kokie čia pinigai. Tėtis buvo koridoriuje, kai mama išsitraukė voką. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos. Tėtis artėjo link mamos grėsmingai, tėtis ėmė čiupti voką, pagriebė mamos ranką ir trenkė jos ranką į stalą. Kai tėtis pačiupo voką, mamai rankoje atsirado guzas. Jie nešė sušaldytas avietes mamai uždėti ant rankos. Mama sušuko "gelbėkit" , tėtis buvo sučiupęs mamai už kaklo, kai jie paklausė "ką darai", jis atsakė, jog "mamą pabučiavau". Kai atvyko policija, kai ją iškvietė, mama pasakė jiems, jog buvo raudonas kaklas. Kambaryje buvo jis ir mama, sesė stovėjo tarpdury, o tėtis buvo koridoriuje, praėjo pro V.. D. buvo užsidaręs kambaryje, kur žaidė savo telefonu. D. kambaryje nebuvo. Jis kalbėjo su tėčiu apie įvykį, bet tėtis užginčijo, sakė, jog meluoja ir močiutei sakė, kad mama meluoja. Paklausė mamos, ar skambinti policijai, mama pasakė, jog skambinti. Sesė paprašė brolio D. paskambinti policijai. D. išėjęs į lauką paskambino policijai.
12. Liudytojas vyr. patrulis J. G. posėdžio metu parodė, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į privatų namą, buvo moteriškė ir vyriškis, kitų asmenų, nepamena, gal buvo vaikų, negali atsakyti. Nuvykus rado verkiančią moteriškę, ji kažkuo skundėsi, kuo skundėsi, neatsimena. Iš visų aplinkybių buvo nutarta, kad reikia sulaikyti kaltinamąjį. Su kaltinamuoju buvo prie tarnybinio automobilio, o kolega priiminėjo, tvarkė, pildė dokumentus. Iš pat pradžių buvo užėję į namo vidų, ten ir rado verkiančią moteriškę. Nieko neįprasto kambariuose nepastebėjo, jis buvo įėjęs į prieškambarį. Tikėtina, kad įvykį ne jis filmavo. Neatsimena, ar ant nukentėjusiosios matėsi ir ar ji rodė kokius nors sužalojimus, žymes, atsimena, kad tik verkė.
13. Iš Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23842-19 matyti, kad aprašant nusikalstamą veiką nurodyta, jog gautas L. R. pareiškimas, kad 2019-06-08 apie 00.30 val. grįžusi pas vyrą A. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas dėl pinigų, kuriuos paėmė L. R.. A. R. sučiupo ant kėdės sėdinčiai žmonai už rankų ir pradėjo tempti nuo kėdės, tempimo metu L. R. kairę ranką trenkė į stalą, jai sukeltas fizinis skausmas. konfliktą matė kartu buvę vaikai: V. R., V. R. ir D. R. (1 t., b. l. 6-7).
14. Iš 2019-06-08 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, į kurį patenkama pro duris, esančias rytinėje namo dalyje. Pro duris patenkama į svetainę, kurios pietinėje sienoje yra įmontuotos durys, pro kurias patenkama į kambarį, kuriame pagal rytinę sieną pastatyta lova. Šalia jos krepšys su rūbais. Pagal šiaurinę sieną pastatyta spinta, pagal vakarinę sieną yra stalas, prie kurio pastatyta kėdė, ant stalo sudėti įvairūs dokumentai. Rytinėje ir pietinėje sienoje įmontuoti langai, po pietinėje sienoje esančiu langu yra įrengtas radiatorius. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b.l. 23-28).
15. Iš 2019-06-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad L. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje rankoje (lokalizacija nepatikslinta). Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai į tokį daiktą (stalą) susimušant užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dėl nustatyto sužalojimo L. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 37 ).
16. Iš 2019-06-08 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. R. pateikė įvykio garso įrašą įrašytą į USB, kuris perrašytas į CD. Iš garso įrašo girdisi kaip L. R. įrašo 2.03 min šaukia „nesmauk mane“ ir spiegia (1 t., b.l. 61-63).
17. Iš 2019-10-29 pakvitavimo matyti, kad USB grąžintas įgaliotam asmeniui (1 t., b.l. 64).
18. Iš 2019-07-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas garso įrašas, kurį 2019-06-08 pateikė L. R.. Pateikto garso įrašo pavadinimas " R. įrašas". Garso įrašo trukmė 2:26 min. Garso įraše girdėti, kaip moteris kalbasi su vyru apie daiktus, garsas neryškus, girdisi, kad kalba apie pinigus. Moteriškas balsas: nesimušk, čia mano namai, man mėlynės; vyriškas balsas: man neįdomu; moteriškas balsas: kodėl mušei, nemoki alimentų man vaikams, o prisidėjęs čia tūkstančius laikai; vyriškas balsas: čia žmonėms algos; moteriškas balsas: ką reiškia žmonių alga, ką pas tave yra samdomų darbuotojų; vyriškas balsas: kai samdysi; moteriškas balsas: mėlyna ranka dabar bus, vaikai, jūs busit liudininkais; vyriškas balsas: tai nedaužyk; moteriškas balsas: aš nieko nedariau, čia tu vėl eilinį kartą, pasižiūrėk; girdisi vaiko balsas; moteriškas balsas: aš tuoj policiją iškviesiu; vyriškas balsas: iškviesk policiją, aš nieko nedariau tau, tu paėmei mano daiktus; moteriškas balsas: paprašiau pakloti lovą; vyriškas balsas: padaviau patalynę; vaikiškas balsas: kviesk mama, kviesk; vyriškas balsas: o kam daužai ranką į sienas; moteriškas balsas: prie ko čia siena, čia mano tašė, kompiuteris; vaikiškas balsas: oi, tu gal išprotėjęs, čia tu išprotėjęs; moteriškas balsas: čia mano namai, čia tu dabar daužais ir vaikai matė kaip tu mane dabar mušei; vyriškas balsas; aš tavęs nemušiau; moteriškas balsas (pasigirsta verksmas): kaip tu manęs nemušei, kas čia; vyriškas balsas; aš pasiėmiau savo pinigus, pinigus pasiėmiau! vaikiškas balsas: tai imkis, o nemušk; vyriškas balsas: nemušiau; vaikiškas balsas: mušei; vyriškas balsas: nes paėmė mano pinigus iš rankos; vaikiškas balsas: o kas čia; vyriškas balsas: trenkė mama į sieną; moteriškas balsas: tu nebenusišnekėk, vaikai matė ką tu dabar darei; vyriškas balsas: nemušiau tavęs, net nepaliečiau; moteriškas balsas: nešk tik greičiau šaltą ką nors, gelbėk ką pridirbai; vyriškas balsas: eik į virtuvę; moteriškas balsas: neisiu, čia vaikas miegos, čia vaiko kambarys, neįsijausk per daug, čia yra vaiko kambarys; pasigirsta rėkimas, spiegimas ir pradeda verkti; vaikiškas balsas: ką tu darai mamai; vyriškas balsas: pabučiavau mamą, prašyčiau nerėkt ir nedaryt skandalo nes nėra dėl ko; girdisi verkimas; vaikiškas balsas: mama ateik, policiją kviečiu, gerai; moteriškas balsas: iškviesk. Tuo garso įrašas baigiasi (1 t., b.l. 65-67).
19. Iš 2020-11-04 pareiškimo dėl susitaikymo matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė, jog nukentėjusioji pareiškė, kad kaltinamajam dėl 2019-06-08 įvykio neturi jokių pretenzijų, ji su kaltinamuoju susitaikė. Nukentėjusioji taip pat pareiškė, kad neturi kaltinamajam materialinių pretenzijų dėl 2019-06-08 įvykio padarytos žalos (turtinės ir neturtinės atlyginimo), byloje nuo pareikšto ieškinio atsisako. Šis pareiškimas pateikiamas L. R. gavus 15 000 Eur kompensacijos dalį į savo banko sąskaitą. Taip pat šalys prašo esant įstatyme numatytoms ir byloje nustatytoms sąlygoms bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (2 t., b. l. 85).
20. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
21. Pagal BK 140 str. 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
22. A. R. kaltinamas, kad 2019 m. birželio 8 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , savo gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su sutuoktine L. R. metu, tyčia sėdinčiai L. R. sugriebdamas už kairės rankos, tempdamas ją nuo kėdės ir kairę ranką tyčia trenkdamas į stalą bei savo ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sutuoktinei L. R. nežymiai sutrikdė sveikatą.
23. Kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl sutuoktinei L. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo visos bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tarp jų santykiai įtempti jau seniai, vyko skyrybų procesas. Kaltinamasis teisme nuosekliai laikėsi ikiteisminio tyrimo metu pateiktos versijos, tvirtindamas, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nesmurtavo prieš savo sutuoktinę, sutuoktinė pati išprovokavo konfliktą, jam stengiantis atimti voką, pati trenkė savo ranką į palangę. Nurodė, negalintis teismui paaiškinti, iš kur ant sutuoktinės rankos atsirado guzas, mano jog sutuoktinė galėjo į namus atvykti jau turėdama guzą. Neigė sutuoktinei griebęs už kaklo, teigė apsikabinęs nukentėjusiąją, kadangi pabučiavo. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai bei atmeta kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
24. Nukentėjusioji tiek teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžios (1 t., b.l. 17, 55-57; 2 t., b. l. 31-35) nuosekliai teigė, kad konflikto metu sutuoktinis jai sugriebdamas už kairės rankos, tempdamas ją nuo kėdės ir kairę ranką tyčia trenkdamas į stalą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. 2019-06-08 vykusioje apklausoje epizode dėl rankos trenkimo į stalą nukentėjusioji parodė, kad jai atsisėdus ant kėdės prie stalo pamatė ant žemės prie stalo padėtą, jai priklausančią, kompiuterio rankinę. Praskleidusi prasegtą rankinę jos viduje pamatė voką su pinigais. Jai paėmus voką iš rankinės, vyras, priėjęs prie jos, abejomis rankomis sučiupo jai už rankų ir pradėjo iš rankų plėšti voką, sakydamas, kad tai jo pinigai. Kaltinamasis tempdamas už rankų ją nuo kėdės, jos kairę ranką trenkė į stalą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. A. R. atleidęs jos dešinę ranką, čiupo voką su pinigais ir jį pasiėmė bei pasiėmė kompiuterio rankinę. Konfliktą matė kartu buvę vaikai (1 t., b. l. 17). 2019-10-31 vykusioje papildomoje apklausoje nukentėjusioji davė analogiškus parodymus, papildomai paminėjo, jog kaltinamajam trenkus jos ranką į stalo kraštą, ji dėl patirto skausmo suriko, akimirksniu ant jos rankos atsirado didžiulis guzas, jautė labai smarkų skausmą (1 t., b. l. 56-57).
25. Šiame epizode atmestinas gynybos argumentas, kad 2019-10-31 vykusios apklausos metu L. R. nurodė, jog A. R., siekdamas paimti voką su pinigais, ją tempdamas užkliuvo už stalo krašto. Gynyba nurodo, kadangi A. R. tempė voką, o ne ranką, todėl neturėjo tyčios sužaloti L. R.. O ištraukus voką, ranka eina atgal ir kažkur turėjo užkliūti: į stalą, palangę, radiatorių, ar sieną. Minėtos apklausos metu (1 t., b. l. 57) L. R. nurodė, kad A. R. staigiai sugriebė jai už rankos ir ranką tempdamas užkliuvo už stalo krašto, dėl ko sužeidė jai ranką. Šioje vietoje teismas nemato prieštaravimų nukentėjusiosios 2019-06-08 ir 2019-10-31 parodymuose, kadangi nukentėjusioji parodė, kad ranką sužeidė būtent dėl to, kad ranka užkliuvo už stalo krašto. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys (liudytojų V. R. ir V. R. parodymai, garso įrašas, specialisto išvada). Be to atmestina gynybos pozicija, kad kaltinamojo veiksmuose nėra tyčios. Kaltinamasis nurodo, kad jis nesiekė smurtauti prieš nukentėjusiąją, tik atėmė voką su pinigais. Šios aplinkybės, kad kaltinamasis bandė atimti voką, nukentėjusioji ir neneigia. Tačiau ši aplinkybė nešalina kaltinamojo atsakomybės dėl jo atliktų tyčinių nusikalstamų veiksmų savo žmonos atžvilgiu, t.y. rankos trenkimo į stalą, siekiant atimti voką. Posėdžio metu pats kaltinamasis patvirtino faktą, kad naudojo jėgą stengdamasis atimti voką, kadangi nukentėjusioji voką tvirtai laikė (2 t., b. l. 29-30). Todėl kaltinamasis, naudodamas fizinę jėgą, jam bandant atimti voką, galėjo numatyti, kad jo veiksmų pasekoje nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas. Ir jo manymu, teigiamas tikslas, t.y. voko atėmimas, nepateisina kaltinamojo fizinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva kairėje rankoje ir dėl nustatyto sužalojimo L. R. nežymiai sutrikdyta sveikata (Specialisto išvada, 1 t., b. l. 37).
Žemesnės instancijos teismas
26. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad iš garso įrašo girdėti, jog ranka buvo trenkta į sieną. Tačiau iš byloje pateikto Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoto dialogo matyti, kad kaltinamasis sako: „o kam daužai ranką į sienas“. Tuo tarpu nukentėjusioji atsako: „prie ko čia siena, čia mano tašė, kompiuteris“ (1 t., b. l. 65). Todėl toks kaltinamojo pasakymas, girdimas garso įraše, vertintinas kaip kaltinamojo gynyba dėl savo veiksmų. Taip pat kaltinamojo gynėjas nurodo, kad pačiame pirmame pareigūno R. K. paaiškinime 2019-07-05 buvo nurodyta, kad ranka buvo trenkta į sieną. Teismas įvertina faktą, kad liudytojas R. K. 2019-07-05 vykusios liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 72) nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiosios ranką stipriai trenkė į sieną, taip jai sukėlė fizinį skausmą, ir nuo ko jai sutino ranka. Tačiau Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23842-19 (1 t., b.l. 6), kurį 2019-06-08 parengė R. K., nurodyta, kad „A. R. sučiupo ant kėdės sėdinčiai žmonai už rankų ir pradėjo tempti nuo kėdės, tempimo metu L. R. kairę ranką trenkė į stalą sukeltas fizinis skausmas“. Todėl šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad pranešimas buvo rengiamas kitą dieną po įvykio, o pareigūno apklausa vyko jau beveik po mėnesio. Posėdžio metu teisme liudytojas R. K. duodamas parodymus (2 t., b. l. 35-36) nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiosios ranką trenkė į stalą, o dėl prieštaravimo dėl sienos ir stalo, paaiškino, kad gal tiesiog padaryta klaida, nebepamena.
27. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad nei vienas iš vaikų negalėjo matyti smūgio vietos, kadangi ranka buvo po stalu, žemiau matomos vietos. Galimai galėjo matyti tik A. R. nugarą, nes L. R. rankos buvo žemiau stalo lygio. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, jog įvykio metu nepastebėjo, kad vaikai būtų kambaryje, tačiau garso įraše girdisi vaikų balsai, iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nustatyta, kad įvykio metu abu vaikai buvo kambaryje ir matė įvykį. V. R. stovėjo tarpduryje, o V. R. sėdėjo ant lovos, todėl atmestinas gynybos argumentas, kad vaikai negalėjo matyti nukentėjusiosios rankos. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja V. R. (1 t., b. l. 110) parodė, kad kaltinamasis suėmęs nukentėjusiajai už rankos ją tempė nuo kėdės, o tada trenkė ranką į stalą. Įvertinant visas šias aplinkybes, nukentėjusiosios ranka negalėjo būti po stalu. Be to, įvertintina, jog vaikai buvo skirtingose kambario vietose, V. R. įvykio metu stovėjo, ir vaikų dėmesys buvo nukreiptas būtent į įvykio vietą, kadangi pirmiausia tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo dialogas dėl pinigų, o tik tada kaltinamasis priėjęs bandė atimti voką.
28. A. R. taip pat yra kaltinamas tuo, kad ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo. Kaltinamasis posėdžio metu neigė sutuoktinei griebęs už kaklo, teigė, kad jis nukentėjusiąją pabučiavo į lūpas, apkabindamas už kaklo, prisitraukdamas. Motyvavo, kad iš karto po įvykio duodama parodymus nukentėjusioji nenurodė minėto fakto. Kaltinamasis neneigia buvus fizinį kontaktą, tik tvirtina, kad kontaktas buvo jau po nukentėjusiosios šaukimo atbėgus vaikams, kai jis apsikabinęs, prisitraukęs pabučiavo nukentėjusiąją. Tačiau nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad vaikams nuėjus į virtuvę, kaltinamasis atėjęs iš nugaros ją griebė už kaklo ir užvertė atgal, ji suklykė, kaklas buvo raudonas. Po valandos policijoje vykusioje apklausoje dėl vaistų poveikio galėjo smaugimo momento neprisiminti, po to nebesinorėjo plėstis, užteko to vieno sužeidimo (2 t., b. l. 31-35). 2019-06-08 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apie minėtą epizodą nieko nėra nurodyta (1 t., b. l. 17). Nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu, 2019-10-31 apklausta kaip liudytoja, parodė, kad tuo tarpu, kol vaikai ieškojo šaldytuvo kameroje, ką atnešti šalto, A. priėjo prie jos ir griebė jai už kaklo ir užvertė galvą aukštyn, smarkiai spausdamas kaklą. Jai pradėjus rėkti, atskubėjo vaikai ir V. puolė prie tėvo sakydamas, „ką čia darai“. A., laikydamas kaklą abiejomis rankomis pasilenkė ir pabučiavo jai į lūpas, vaikui atsakydamas, nieko – tik pabučiavau mamą. Atvykus policijai iškarto paminėjo, kad ją vyras smaugė ir parodė, kad jos kaklas raudonas. Kadangi už kaklo kaltinamasis laikė neilgai, tai matėsi tik raudonos žymės ant kaklo, kurios po kiek laiko išnyko. Minėto įvykio nepaminėjo įvykio vietoje atliktos apklausos metu, kad buvo smaugiama, nes kaip jau minėjo, jai buvo suleisti raminamieji vaistai, buvo šoko būsenoje (1 t., b. l. 56). Nepilnametė liudytoja V. R. 2019-10-17 apklausiama teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl šio epizodo parodė, kad mamai paprašius atnešti ledą, ji su V. bėgo atnešti ledą, mama verkė. Išgirdę, kad mama rėkia, jie grįžo atnešę ledą ir padavė mamai. Prieš tai tėtis mamai laikė už kaklo, ji to nematė, bet kai jie atėjo, V. paklausė „ką darai“, tėtis sakė, kad pabučiavo mamą. Mamai kaklas buvo raudonas. Papildomai paklausta, parodė, kad įėjusi į kambarį truputį matė kai tėtis laikė mamai už kaklo (1 t., b. l. 110). Nepilnametis liudytojas V. R. 2019-10-17 apklausiamas teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl šio epizodo parodė, kad jie nešė sušaldytas avietes mamai ant rankos. Mama sušuko „gelbėkit“, tėtis buvo sučiupęs mamai už kaklo, kai jie paklausė „ką darai“, jis atsakė, jog „mamą pabučiavau“. Kai atvyko policija, kai jie ją iškvietė, mama pasakė jiems, jog buvo raudonas kaklas. Iš nukentėjusiosios L. R. pateikto įvykio garso įrašo, kuris policijoje perrašytas į CD, girdisi kaip L. R. įrašo 2.03 min šaukia „nesmauk mane“ ir spiegia (1 t., b.l. 63). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas fizinis kontaktas, susijęs su kaltinamojo sugriebimu nukentėjusiajai už kaklo, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko. Kaltinamasis neneigia, kad vaikams atbėgus, jis stovėjo šalia nukentėjusiosios ir buvo suėmęs nukentėjusiajai už kaklo. Jis nurodė, kad vaikui paklausus ką čia darai, pasilenkęs pabučiavo nukentėjusiąją ir atsakė, kad pabučiavo mamą. Tačiau kaltinamasis neigia panaudotą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, o teigia buvus tik bučinį, siekiant susitaikyti su nukentėjusiąja. Tačiau kaltinamojo žodžius, kad nebuvo smurto, paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, nukentėjusiosios padarytas įvykio garso įrašas. Teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, kurie sutampa ir papildo vienas kitą, neprieštarauja girdimam garso įrašui. Iš nukentėjusiosios pateikto garso įrašo aiškiai girdisi, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, kaltinamasis tuo metu bendravo su nukentėjusiąja itin pakeltu tonu, šaukė, nurodė nukentėjusiajai eiti į virtuvę. Garso įrašo 2.03 min aiškiai girdisi, kaip nukentėjusioji surėkia „nesmauk mane“, ir iš karto spiegia. Todėl atmetama kaltinamojo versija, kad už kaklo nukentėjusiajai suėmė tik siekdamas susitaikyti ir pabučiuoti. Teismas įvertino tą faktą, kad pirmos apklausos metu nukentėjusioji nepaminėjo jog kaltinamasis jai sugriebė už kaklo. Bet kartu įvertintina, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo susijaudinusi, jai buvo suleisti raminamieji vaistai, apklausoje ji akcentavo tik tą epizodą, kur jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas V. R. parodė, kad atvykus policininkams, ji nurodė faktą, kad po kaltinamojo veiksmų jai buvo raudonas kaklas.
29. Teismas atmeta kaltinamojo argumentus, kad nukentėjusioji surežisavo smurtą artimoje aplinkoje, jį provokuodama ir tuo tikslu dar darydama garso įrašus. Nukentėjusioji su vaikais į namus atvyko iš (duomenys neskelbtini) neatsitiktinai, o todėl, kad kitą dieną vaikams turėjo vykti pirmoji komunija. Nukentėjusioji neneigia, kad atvyko neperspėjusi kaltinamojo, tačiau kaltinamasis turėjo žinoti apie komunijos datą, nes, anot nukentėjusiosios, pats tą datą suderino. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad kai atvyko nukentėjusioji su vaikais, buvo vėlus metas, vidurnaktis, kelionė iš (duomenys neskelbtini) truko 16 valandų, visi buvo pavargę. Nukentėjusioji, neradusi įprastoje vietoje patalynės, paprašė kaltinamojo vaikams pakloti lovas. O pati atsisėdo prie stalo. Nukentėjusioji iš anksto nežinojo, kad kompiuterio dėkle yra pinigai. Iš nukentėjusiosios pateikto garso įrašo aiškiai matyti, kad nukentėjusioji nesiekė tikslingai sutuoktinį išprovokuoti smurtui, o tiesiog pamačiusi kaltinamojo pinigus, iškėlė klausimą dėl vaikų išlaikymo. Daryti garso įrašus nukentėjusiajai buvo pataręs jos advokatas, kadangi vyko skyrybų procesas, o sutuoktinių santykiai buvo įtempti. Be to iš A. R. 2019-06-08 apklausos protokolo matyti, kad L. R. jam paminėjo, jog viską įrašinėja (1 t., b. l. 142). Todėl akivaizdu, kad A. R. žinojo jog daromi garso įrašai. Be to teismas atmeta kaltinamojo ir gynybos argumentus, kad negalima vadovautis vaikų parodymais, kadangi nukentėjusioji įtakojo vaikus, kad duotų būtent tokius parodymus, vaikų apklausa atlikta tik praėjus keturiems mėnesiams po įvykio. Šie gynybos argumentai niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs, iš girdimo garso įrašo matyti, kad įvykio metu vaikai buvo išsigandę, minėtas aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad, nuvykus į įvykio vietą, vaikai patvirtino jog tėtis smurtavo prieš mamą, vaikai buvo išsigandę (2 t., b. l. 35-36). Įvertintina, kad būtent vienas iš vaikų D. iškvietė policijos pareigūnus. Be to kaltinamasis bylos tyrimo metu neprašė vaikams atlikti psichologinę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
30. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs proceso dalyvių duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu bei ištyręs surinktus įrodymus, kurie yra vienas kitą papildantys, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog A. R. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtaudamas nežymiai savo šeimos nariui - sutuoktinei L. R. sutrikdė sveikatą.
31. Teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje nukentėjusioji L. R. būtų davusi žinomai melagingus ir neatitinkančius realybės išgalvotus parodymus, siekdama apkalbėti kaltinamąjį ar kitokiu būdu jam pakenkti. Teismas nukentėjusiosios parodymais remiamasi kaip patikimais, kadangi jie visiškai atitinka baudžiamosios bylos metu nustatytas faktines aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, kitų liudytojų parodymus. Nukentėjusioji savo parodymų niekada nekeitė, apklausiama tuojau pat po įvykių nurodė jų aplinkybes, kurias visiškai patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nurodyti jai padaryti sužalojimai smurto metu visiškai atitinka byloje esančią specialisto išvadą, jai padaryto sužalojimo pobūdį. Iš esmės tapačios įvykių aplinkybės yra nurodytos Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūno R. K. apklausos protokole. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ar netikėti baudžiamosios bylos rašytinės medžiagos visuma, kuri laikytina patikima ir teismas ja remiasi. Teismas sutinka su tuo, kad vykstant skyrybų procesui kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai ir šiuo atveju nepaneigtas faktas, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški, tačiau pažymi, kad vien dėl tokių aplinkybių jos parodymai jau savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais.
32. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. R. 2019 m. birželio 8 d., apie 00 val. 30 min., savo gyvenamojo namo kambaryje, sutuoktinei L. R. nežymiai sutrikdė sveikatą, tai yra sėdinčiai L. R. sugriebdamas už kairės rankos, tempdamas ją nuo kėdės ir kairę ranką tyčia trenkdamas į stalą bei savo ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje rankoje. A. R. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis A. R. sugriebęs už kairės rankos ranką trenkdamas į stalą ir ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo suvokė, kad gali sukelti fizinį skausmą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
33. Kaltinamojo gynėjas posėdžio metu prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Nurodo, kad nors šalys liko prie savo nuomonių, tačiau susitaikė ir pretenzijų viena kitai neturi, žala atlyginta. Nukentėjusiosios atstovė posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji neturi pretenzijų dėl žalos, tačiau nukentėjusiosios pozicija, kad prieš ją buvo naudotas smurtas, nėra pasikeitusi. Esant įstatymo numatytoms sąlygoms, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
34. Iš 2020-11-04 pareiškimo dėl susitaikymo matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė, jog nukentėjusioji pareiškė, kad kaltinamajam dėl 2019-06-08 įvykio neturi jokių pretenzijų, ji su kaltinamuoju susitaikė. Nukentėjusioji taip pat pareiškė, kad neturi kaltinamajam materialinių pretenzijų dėl 2019-06-08 įvykio padarytos žalos (turtinės ir neturtinės atlyginimo), byloje nuo pareikšto ieškinio atsisako. Šis pareiškimas pateikiamas L. R. gavus 15 000 Eur kompensacijos dalį į savo banko sąskaitą. Taip pat šalys prašo esant įstatyme numatytoms ir byloje nustatytoms sąlygoms bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (2 t., b. l. 85).
35. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, su nukentėjusiąją susitaikė, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, nukentėjusioji jam atleido ir jokių pretenzijų jam neturi.
36. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs <…> nesunkų <…> tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
22 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
23 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
24 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
37. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje ir priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymo nepripažįsta. Savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja. Taip pat yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (per metus administracine tvarka nebaustas, Lietuvoje paskutinį kartą teistas 1995-03-31, (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išsiskyręs). Kadangi kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
38. Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
39. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo šeimos nariui – sutuoktinei, jai nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 124-129), neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 123), (duomenys neskelbtini), kaltinamojo žodžiais psichikos ligomis nesirgo, narkologiniame kabinete neregistruotas, savo noru atlygino padarytą žalą. Skiriant bausmę atsižvelgiama į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję pakankamai daug laiko, t.y. du metai, byloje duomenų, kad per tą laiką kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra, įvertinant užsitęsusią bylos nagrinėjimo trukmę dėl karantino, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veikas padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga A. R. už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose artimą minimumui, nustatyti įpareigojimą.
40. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. birželio 8 d. 1.40 val. iki 2019 m. birželio 8 d. 19.25 val. (1 t., b. l. 131-134) (BK 65 straipsnis, 66 straipsnis).
41. Nukentėjusioji civilinė ieškovė L. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 2000,00 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 46-48). Iš 2020-11-04 pareiškimo dėl susitaikymo matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė, jog nukentėjusioji pareiškė, kad kaltinamajam dėl 2019-06-08 įvykio neturi jokių pretenzijų, ji su kaltinamuoju susitaikė. Nukentėjusioji taip pat pareiškė, kad neturi kaltinamajam materialinių pretenzijų dėl 2019-06-08 įvykio padarytos žalos (turtinės ir neturtinės atlyginimo), byloje nuo pareikšto ieškinio atsisako. Šis pareiškimas pateikiamas L. R. gavus 15000,00 Eur kompensacijos dalį į savo banko sąskaitą (2 t., b. l. 85).
42. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo A. R. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, kurios sudaro 380,00 Eur. Byloje yra pateiktos trys sąskaitos už teisines paslaugas (2019-11-21 Nr. ITA00193 100,00 Eur sumai už civilinio ieškinio parengimą (1 t., b. l. 50); 2020-01-31 Nr. ITA00208 180,00 Eur už atstovavimą teisme; 2020-09-10 Nr. ITA00230 100,00 Eur už atstovavimą teisme, t.y. 380,00 Eur. Nukentėjusioji teismui pateikė 2019-11-22 mokėjimo nurodymą 100,00 Eur sumai (1 t., b. l. 51), 2020-01-31 mokėjimo nurodymą 180,00 Eur sumai, 2020-09-09 mokėjimo nurodymą 100,00 Eur sumai, t.y. 380,00 Eur sumai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas advokato atstovavimo išlaidas. 2021-06-01 posėdžio metu nukentėjusiosios, civilinės ieškovės atstovė nurodė, kad nukentėjusioji civiliniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų atsisako.
43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 CD laikmenos su garso įrašu (1 t., b. l. 63), vaizdo įrašu (1 t., b. l. 85), nepilnamečių liudytojų V. R. ir V. R. apklausomis (1 t., b. l. 113), vaizdo įrašu (2 t., b. l. 42) – nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
44. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš A. R. valstybei išieškomos 12,27 Eur dydžio pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.
Remiantis BK 66 straipsniu, į A. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 8 d. 1.40 val. iki 2019 m. birželio 8 d. 19.25 val. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktis nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Priimti nukentėjusiosios civilinės ieškovės L. R. atsisakymą nuo ieškinio dėl 2000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir procesą dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo A. R. atžvilgiu, nutraukti.
Išieškoti iš A. R. valstybei 12,27 Eur (dvylika eurų 27 centus) pašto išlaidų.
Byloje esančius dokumentus – 4 CD laikmenas – saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.