Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-973-1128/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
e1-973-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44040-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
P. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-973-1128/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44040-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų, paskutinius iš jų:

1) 2017 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 225,95 Eur dydžio bauda,

2) 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir 225,95 eurų bauda,

3) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė bei 225,95 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Z. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2022 m. lapkričio 19 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto su broliu A. Z. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į galvos (pakaušio) sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. Z. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais P. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. Z. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra jo bei kitų 3 brolių paveldėtas po motinos mirties. Vienoje iš minėto namo dalių jis gyvena kartu su broliu A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena viename kambaryje, kuris krosnimi padalintas į dvi dalis. Konfliktai tarp jų būna nedažnai, o jei kyla, tai dėl brolio A. Z. girtavimo bei tuo metu jo garsiai klausomos muzikos. 2022 m. lapkričio 19 d. dienos metu jis buvo išgėręs vieną skardinę alaus, apie 19.00 val. jam būnant namuose, iš darbo grįžo A. Z. Namuose pas jį į svečius atėjo jo pažįstama, kurios jis jokių duomenų nurodyti negali, ir jie pas A. Z. jo kambario dalyje vartojo alkoholį. Jis su jais alkoholio nevartojo, vienas buvo savo kambario dalyje. Po kažkurio laiko, apie 22.00 val. brolio A. Z. pažįstama išėjo, o brolis liko kambaryje ir pradėjo garsiai lesti muziką. Jis iš savo kambario pusės jam pasakė, kad jau yra naktis, virš jų gyvena kitas (jauniausias) brolis su nepilnamečiais vaikais ir paprašė išjungti muziką, tačiau brolis to nepadarė, pradėjo su juo konfliktuoti, žodžiais bandė kelti konfliktą sakydamas: „ko jis nori iš jo“, „kas jis jam toks“, „atsirado čia šeimininkas“. Jis atėjo į jo kambario dalį, jis tuo metu sėdėjo ant savo lovos. Jis priėjo prie brolio A. Z. ir žodžiais bandė jį raminti, tačiau jis į tai nereagavo ir abiem rankomis stūmė jį nuo savęs. Jis nesusivaldė bei jam sėdint ant lovos tikrai ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu sudavė iš viršaus į galvą. A. Z. pradėjo bėgti kraujas, jis paėmė telefoną ir iškvietė sau greitąją pagalbą. Jis padavė jam rankšluostį ir kartu su juo laukė greitosios pagalbos. Atvykę medikai išvežė brolį A. Z. į ligoninę, o jis nuėjo į antrą aukštą pas jauniausią brolį V. Z. parūkyti. V. Z. jau žinojo apie įvykį, nes būdamas savo namo dalyje girdėjo konfliktą. Tada atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kas iškvietė policiją, jis pasakyti negali. Įvykio metu brolis A. Z. prieš jį smurto panaudojęs nebuvo. Broliui sudavė kumščiu, jokio daikto smūgio metu rankoje neturėjo. Taip pasielgė norėdamas apraminti brolį, prieš jį smurtauti neketino, tačiau brolio elgesys jį išprovokavo. Dėl padaryto gailisi, nori atsiprašyti brolio ir su juo susitaikyti. Gali pasakyti, kad be šios gyvenamosios vietos jis daugiau jokios vietos, kur galėtų pagyventi, neturi. Pažada, kad su broliu daugiau nekonfliktuos, smurto nenaudos.

Be P. Z. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo A. Z. parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad P. Z. 2022 m. lapkričio 19 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto su broliu A. Z. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į galvos (pakaušio) sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus P. Z. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausme ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę P. Z. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. P. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta P. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 19 d. 22.55 val. iki 2022 m. lapkričio 20 d. 11.40 val. t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį dėl 175,19 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis nurodė, kad sutinka atlyginti turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, ši kardomoji priemonė naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Z. skirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 19 d. 22.55 val. iki 2022 m. lapkričio 20 d. 11.40 val., kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka vieną arešto parą.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš P. Z. priteisti 175,19 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai naudai nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

P. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti P. Z., kad:

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pukinskas