Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikimą dėl nuteistojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo direktoriaus teikimas, kuriame rekomenduojama nuteistąjį A. V. perkelti į pataisos namus.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikime nurodoma, kad A. V. 2017 m. birželio 29 d. kalėjime atliko daugiau nei penkiolika metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje, smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, ar asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Teikime aiškinama, jog A. V. su administracijos atstovais taktiškas, kultūringas, konfliktinių situacijų neinicijuoja. Nuteistojo socialiniai ryšiai stiprūs. A. V. aktyviai leidžia laisvalaikį, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, programose. Teikime pažymima, kad bausmės atlikimo laikotarpiu A. V. buvo keturiolika kartų baustas, taip pat buvo vieną kartą skirta padėka už nepriekaištingą elgesį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. V. prašymas, kuriame jis prašė Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikimą tenkinti. Nuteistasis prašė atsižvelgti į atliktos bausmės terminą, į tai, kad jo padaryti bausmės atlikimo režimo pažeidimai nėra šiurkštūs, 2017 m. birželio 12 d. jis buvo skatintas. Taip pat nuteistasis nurodo, jog pataisos namuose jis galėtų turėti pilnaverčius pasimatymus su savo artimaisiais, turėtų daugiau erdvės.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Taigi teismas, gavęs kalėjimo administracijos teikimą ir įvertinęs nuteistojo, kuris yra nubaustas laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei yra atlikęs ne mažiau kaip dešimt metų laisvės atėmimo bausmės kalėjime, elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus, turi teisę spręsti, ar nuteistasis turi būti perkeltas tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant, teismas privalo svarstyti, ar nuteistąjį A. V. galima perkelti tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus. Taip pat, kaip jau buvo minėta, teismas vykdydamas įstatyme nustatytą jam pareigą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei su tuo susijusias aplinkybes, be to, saugumo reikalavimus.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. V. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka daugiau nei penkiolika metų, šiuo metu bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis optimistiškai žvelgia į ateitį, su kalėjimo administracijos atstovais yra taktiškas, kultūringas, konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų neinicijuoja. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais bei kitais asmenimis telefonu, susirašinėjant laiškais, pasimatymų metu. Be to, nuteistasis kalėjime pakankamai turiningai leidžia laisvalaikį, t. y. jis žiūri televizorių, skaito knygas, sportuoja, dalyvauja mišiose, koncertuose bei kituose renginiuose, taip pat jis dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose bei programose. Būtina pažymėti, jog A. V. 2017 m. birželio 12 d. už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse buvo skirta padėka, šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Taigi aptartos aplinkybės iš esmės leidžia teigti, jog nuteistojo elgesys pastaruoju metu keičiasi pozityvia linkme. Vis tik teismas pažymi, jog įstatymas įpareigoja vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu.

Kaip jau minėta, A. V. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus jis buvo baustas keturiolika kartų, kai kurie padaryti pažeidimai vertintini kaip pakankamai grubūs (pavyzdžiui, pareigūno reikalavimų nevykdymas, uždraustų daiktų laikymas). Nuteistasis paskutinį kartą už bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą buvo baustas 2016 m. vasario 15 d. Anksčiau nuteistojo elgesys kalėjime buvo vertinamas tik patenkinamai. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. V., atsižvelgdamas į kriminalinės subkultūros tradicijas, ribojo bendravimo ratą, į socialinės reabilitacijos priemones reagavo patenkinamai. Teismas konstatuoja, jog sprendžiant, ar nuteistasis iš kalėjimo gali būti perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį iki bausmės paskyrimo. Nagrinėjamu atveju A. V. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. ir 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nusikaltimus, iš kurių dalis yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šie nusikaltimai pasižymėjo ypatingu pavojingumu (sistemingumu, savanaudiškumu ir t. t.), o dalis jų ir ypatingu žiaurumu, kas rodo, jog nuteistasis visiškai ignoravo ne tik teisės aktų reikalavimus bet ir elementarias visiems psichiškai sveikiems asmenims suvokiamas bedražmogiškas vertybes. Teismas, net ir įvertinęs teigiamai A. V. charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog nuteistasis iš tikrųjų yra pavojingas asmuo. Būtina pažymėti ir tai, kad A. V., nors ir nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, vis tik padarytų nusikaltimų kontekste būtina atsižvelgti ir į tai, kad jo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vis tik šiuo metu, teismo nuomone, A. V. dar negalima perkelti tęsti bausmės atlikimo iš kalėjimo į pataisos namus. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu teigtina, jog A. V. elgesio teigiami pokyčiai dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai bei nuoseklūs, rodantys nuteistojo norą keistis, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų taisyklių. Nuteistasis dar negali būti taisomas lengvesnėmis sąlygomis.

Pažymėtina, kad teikime nurodoma, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija tarpininkauja dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato kalėjimo administracijai teisės tarpininkauti ar netarpininkauti sprendžiant nagrinėjamus klausimus, todėl teismas kalėjimo administracijos išdėstytos pozicijos nevertina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikimo dėl nuteistojo A. V. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.