- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- eI2-800-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02297-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „KIVI PRO SOLUTION“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovei Jolitai Grigaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „KIVI PRO SOLUTION“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „KIVI PRO SOLUTION“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių skyrius) 2022 m. spalio 21 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20711, priteisti MB „KIVI PRO SOLUTION“ iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 m. spalio 21 d. VDI Šiaulių skyriaus nutarime Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20711, nurodyta, jog 2022 m. rugsėjo 29 d. VDĮ Šiaulių skyriuje inspektorė surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ-0023, kuriame nurodė, jog MB „KIVI PRO SOLUTION“, atstovaujama direktoriaus D. L., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotojomis A. S., U. Č. ir D. T. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole bei skundžiamame nutarime nurodyta, jog atlikto patikrinimo MB „KIVI PRO SOLUTION“ renginio metu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinkta medžiaga bei liudytojų paaiškinimais konstatuotina, jog D. T., A. S. bei U. Č. faktiškai atliko darbuotojų, mobiliu įrenginiu tikrinančių įėjimo į renginį bilietus, darbus, darbdavio naudai ir jam vadovaujant. VDI Šiaulių skyrius nurodė, jog tarp darbuotojų ir darbdavio MB „KIVI PRO SOLUTION“, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – MB „KIVI PRO SOLUTION“ ir darbo funkcijų – bilietų tikrinimo), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotojomis nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nustatyta, kad asmenys dirbo nelegaliai. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą nutarta pareiškėjai skirti 2 000,00 Eur baudą. Nesutikdama su skundžiamu nutarimu, pareiškėja nurodo, jog Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui nebuvo ištirtos, įvertintos visos faktinės aplinkybės, taip pat galimai padaryto pažeidimo metu dalyvavusių asmenų veiksmai, tinkamai nustatant kaltą asmenį. Nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nenustačius esminio nelegalaus darbo požymio, t. y. leidimo dirbti darbo darbdavio naudai fakto. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, nevykdė jam nustatytos pareigos išsiaiškinti ir nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą nutarimą. Mano, jog skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl privalo būti panaikintas. Bylos nagrinėjimo metu įmonės atstovas D. L. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, D. T. vykusiame renginyje mokėsi fotografuoti (dėl D. T. nelegalaus darbo įrodymų nesurinkta, šis epizodas iš bylos pašalintas), kitų dviejų merginų, nurodytų kaip neva dirbusių bilietų prie įėjimo tikrinimo darbus, nepažįsta, tikrinti bilietų ar atlikti kitokius darbus neprašė, dėl atlyginimo ar dalyvavimo renginyje nesitarė. D. L. manymu, nutarime nurodyti asmenys galimai nelegaliai dirbę 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginyje – A. S. bei U. Č. į renginį atvyko kartu su renginyje pasirodymą atlikusiais V. B. bei J. J., be to, pareiškėjos atstovo teigimu, jis matė, kaip A. S. bei U. Č. padėjo pasirodymą atlikusiems V. B. bei J. J.. Nei D. L. kaip MB „KIVI PRO SOLUTION“ direktorius, nei koks kitas įmonės atsakingas darbuotojas nepavedė jokių su darbu susijusių darbo funkcijų A. S. bei U. Č., į renginį jų nekvietė, nenurodė bei nedavė leidimo dirbti darbuotojų pareigose ir vykdyti darbo funkcijas – tikrinti bilietus, neišdavė prietaiso – įrangos bilietų tikrinimui. A. S. bei U. Č. paaiškinimuose pažymėjo, jog įrangą bilietų tikrinimui gavo iš Ticket Market atstovės, tačiau šie duomenys byloje nenustatyti ir neištirti. Byloje taip pat nebuvo duomenų, jog A. S. bei U. Č. būtų buvę pažadėta, o vėliau ir sumokėta už neva atliktą darbą. Visas šias aplinkybes D. L. nurodė ir į bylą pateiktame paaiškinime bei bylos nagrinėjimo metu, tačiau Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje esantys prieštaravimai nebuvo vertinami, todėl šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog tyrimas atliktas neišsamiai ir nenustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. MB „KIVI PRO SOLUTION“ direktoriui D. L., 2022 m. rugsėjo 29 d. surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. VDI-ANR_P-1700-2022, o 2022 m. spalio 21 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-740-2022, kuriame konstatuota, jog D. L. padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje. Šis nutarimas taip pat apskųstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pažymėjo, jog administracinio nusižengimo byloje bei Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui esantys A. S. bei U. Č. paaiškinimai prieštarauja D. L. paaiškinimams. A. S. bei U. Č. paaiškinimuose nurodoma, jog tikrinti bilietus jų paprašė D. L., tačiau šiuos paaiškinimus D. L. vertina kaip neatitinkančius tikrovės. Taip pat A. S. bei U. Č. paaiškinimuose minimas „Žilvinas“, dėl kurio vaidmens byloje nėra jokių duomenų. A. S. bei U. Č. paaiškinimai nėra išsamūs, nėra duomenų apie galimo susitarimo dėl darbo funkcijų atlikimo turinį, apmokėjimą už darbą, supažindinimą su darbo tvarka. Taigi objektyvių duomenų apie tai, kad A. S. bei U. Č. privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai, nustatytu laiku būti darbo vietoje, kad šalis siejo pavaldumo santykiai, kad darbdavys mokėjo atlyginimą už darbą, kad jos dirbo MB „KIVI PRO SOLUTION“ naudai, byloje nėra. Kaip minėta, esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp MB „KIVI PRO SOLUTION“ ir A. S. bei U. Č. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Pakartotinai pažymėtina, jog tarp įmonės ir A. S. bei U. Č. tokio pobūdžio santykiai susiklostę nebuvo, kadangi jokių darbų pagal kokį nors D. L. ar kito MB KIWI PRO SOLUTION atsakingo asmens nurodymą A. S. bei U. Č., paklusdama MB KIWI PRO SOLUTION nustatytai darbo tvarkai, neatliko, jokio atlygio negavo, darbo nedirbo su darbdavio žinia, ir/ar iš anksto susitarus dėl darbo sąlygų – vietos, laiko ir užmokesčio. Skundžiamame nutarime nėra nustatyta, jog esama visų darbo sutarties požymių. Nutarimas grindžiamas išvadomis, padarytomis remiantis išimtinai tik atsakovo atstovų surašytu protokolu, esant neišsamiems ir prieštaringiems neva nelegaliai dirbusių asmenų bei įmonės direktoriaus paaiškinimas. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą išnagrinėjusi institucija, konstatuodama MB „KIVI PRO SOLUTION“ kaltę, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai įvertino įrodymus, nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog A. S. bei U. Č. nelegaliai dirbo MB „KIVI PRO SOLUTION“ naudai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos MB „KIVI PRO SOLUTION“ atstovas D. L. papildomai paaiškino, kad baudos paskirtos nepagrįstai, be to, neturi galimybės tokių baudų susimokėti. Nurodė, kad Darbo inspekcija tikrino apie 20 – 25 organizuotus renginius iš 30 pareiškėjos vykdomų renginių bei skyrė nepagrįstas baudas. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog atsakovas yra korumpuotas ir papirktas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad MB „KIVI PRO SOLUTION“, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus D. L., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi 2022 m. rugpjūčio 24 d. A. S., U. Č. faktiškai atliko darbuotojų, mobiliu įrankiu tikrinančių įėjimo į renginį bilietus, darbus. Renginys vyko Chaimo Frenkelio vilos kieme, Vilniaus g. 74, Šiauliai (V. B. koncertas). Tarp A. S., U. Č. ir darbdavio – D. L., MB „KIVI PRO SOLUTION“ direktoriaus (susitarimui dėl darbovietės – MB „KIVI PRO SOLUTION“, ir darbo funkcijų – bilietų tikrinimas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, nebuvo pasirašytos darbo sutartys, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. D. L., atlikdamas darbdaviui MB „KIVI PRO SOLUTION“ atstovaujančio asmens, įmonės direktoriaus, funkcijas, neužtikrino tvarkos ir leido darbuotojoms dirbti nepasirašius darbo sutarties ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, t. y. leido nelegaliai dirbti šios bendrovės naudai. Pažymėjo, kad tai, jog darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Darbuotojos savo paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad D. L. prašymu tikrino bilietus, savanoriavo už galimybę dalyvauti renginyje. Tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad tokiems pat darbiniams veiksmams atlikti buvo susitarta su L. D., K. D. ir D. P., juos įdarbinant įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad darbdavys privalėjo užtikrinti, kad visas bendrijoje dirbamas darbas būtų legalus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė. Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys, šiuo atveju bendrijos vadovas, savo pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, darbuotojos dirbo MB „KIVI PRO SOLUTION“ naudai. MB „KIVI PRO SOLUTION“ direktorius turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrijos veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigą.
Teismo posėdžio metu atsakovo VDI Šiaulių skyriaus atstovė papildomai nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo atliktas patikrinimas Chaimo Frenkelio vilos teritorijoje, kurioje juridinis asmuo MB „KIVI PRO SOLUTION“ vykdė renginį, t. y. patikrinimo metu nustatyta, kad prie įėjimo bilietus skaneriais tikrino U. Č. ir A. S.. Tyrimo metu nustatyta, kad jos nebuvo įdarbintos, t. y. nebuvo užtikrintas tinkamas jų įdarbinimas, nebuvo sudarytos darbo sutartys ir nebuvo pranešta Sodrai, todėl buvo nustatyta, kad jos dirbo nelegaliai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos mažosios bendrijos „KIVI PRO SOLUTION“ skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 21 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20711 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. 1036-0266, kuriame nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. VDI Šiaulių skyriaus inspektoriai atliko patikrinimą renginio metu Frenkelio viloje ir rado ten dirbančius K. D., L. D., D. P., įdarbintus įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat rastos dirbančios D. T., A. S. bei U. Č., kurios 2022 m. rugpjūčio 24 d. faktiškai atliko darbuotojo, mobiliu įrankiu tikrinančio įėjimo į renginį bilietus, darbą. Tarp D. T., A. S., U. Č. ir darbdavio – D. L., MB „KIVI PRO SOLUTION“ direktoriaus, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – MB „KIVI PRO SOLUTION“ ir darbo funkcijų – bilietų tikrinimo), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintiniam darbo pobūdžiui, nebuvo pasirašytos darbo sutartys, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. 2022 m. rugsėjo 29 d. VDI Šiaulių skyrius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1036-0023, kuriame nustatė, kad D. T., A. S. ir U. Č. 2022 m. rugpjūčio 24 d. dirbo nelegaliai, todėl tokiais veiksmais padarytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pažeidimas. 2022 m. spalio 21 d. VDI Šiaulių skyrius priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 20711, kuriame nurodė, jog išnagrinėjus bylą nustatyta, kad MB „KIVI PRO SOLUTION“, atstovaujama direktoriaus D. L., neužtikrino, kad darbuotojos pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartis, apie asmens darbo sutartis, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Už nurodytą teisės pažeidimą skirta po 1 000 Eur už du nelegaliai dirbusius asmenis bauda, iš viso – 2 000 Eur.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Minėto įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį darbdavio atsakomybės už nelegalų darbą reglamentavimą, būtina nustatyti, ar A. S. bei U. Č. 2022 m. rugpjūčio 24 d. nelegaliai dirbo MB „KIVI PRO SOLUTION“.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje nurodyta, kad Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip pažeidimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas ar einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje esanti vaizdinė medžiaga bei 2022 m. rugsėjo 27 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas patvirtina, jog U. Č. bei A. S. 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginio, vykusio Chaimo Frenkelio vilos parke, metu mobiliu įrankiu tikrino įėjimo į renginį bilietus. 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusį renginį „Nesiaukite live – V. B.“ organizavo pareiškėja MB „KIVI PRO SOLUTION“. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas direktorius D. L. patvirtino, jog renginio organizatorius rūpinasi viso renginio organizavimu, įskaitant darbuotojų, reikalingų renginiui įvykti, įdarbinimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytą renginį organizavo MB „KIVI PRO SOLUTION“, kitų asmenų / juridinių asmenų, kurie būtų atsakingi už renginio 2022 m. rugpjūčio 24 d. organizavimą Chaimo Frenkelio vilos parke, nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvada, jog U. Č. bei A. S. realiai atliko darbines funkcijas, t. y. tikrino bilietus, kurios reikalingos MB „KIVI PRO SOLUTION“ siekiant tinkamai suorganizuoti vykstantį renginį.
U. Č. 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad savanoriauti paprašė Žilvinas ir Deividas; už savanoriavimą atlyginimo negavo, tačiau galėjo dalyvauti renginyje. A. S. 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad prieš renginį reikėjo pagalbos tikrinant bilietus, todėl organizatorius Deividas paprašė pastovėti kartu prie įėjimo su bilietais. Nurodė, jog atlyginimo už darbą negaus, tačiau galės dalyvauti renginyje.
Pažymėtina tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. <...> nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
2022 m. rugpjūčio 24 d. Chaimo Frenkelio vilos parke vyko komercinis renginys, kuriame norintys dalyvauti asmenys bilietus įsigyti galėjo internetiniame puslapyje www.ticketmarket.lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog leidimas U. Č. ir A. S. stebėti renginį už pagalbą skanuojant bilietus atitinka atlygintinų darbų santykių požymius, nepaisant to, jog su nelegaliai dirbusiais asmenimis buvo atsiskaitoma ne pinigais, o natūra leidžiant stebėti mokamą renginį.
Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savanoriška veikla – savanorio neatlygintinai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Kartu pabrėžtina, kad pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nelegaliu darbu nelaikoma tik ta veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 6 straipsnio 9 punkte numatyta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog MB „KIVI PRO SOLUTION“ užsiima pramogų ir poilsio organizavimo veikla; kūrybine, menine ir pramogų organizavimo veikla; muzikos instrumentų, teatro dekoracijų ir kostiumų nuoma; garso įrašymo ir muzikos įrašų leidyba; meno įrenginių eksploatavimo veikla; scenos pastatymų veikla; scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, MB „KIVI PRO SOLUTION“ nelaikytina savanoriškos veiklos organizatoriumi kaip tai numatyta Savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 punkte.
Surinkti duomenys patvirtina, jog su A. S. ir U. Č. nebuvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusiame renginyje jos būtų galėjusios atlikti darbo funkcijas MB „KIVI PRO SOLUTION“ naudai. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. DK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Nagrinėjamu atveju MB „KIVI PRO SOLUTION“ ir A. S. bei U. Č. susitarė dėl darbo funkcijos – bilietų tikrinimo, šalys taip pat susitarė dėl atlyginimo – leidimas stebėti renginį, be to, veikė MB „KIVI PRO SOLUTION“ naudai, tačiau nesudarė įstatyme numatytus reikalavimus atitinkančių darbo sutarčių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, atmeta pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, jog A. S. bei U. Č. į renginį nekvietė, nenurodė bei nedavė leidimo dirbti darbuotojų pareigos ir vykdyti darbo funkcijas – tikrinti bilietus, neišdavė įrangos bilietų tikrinimui. Byloje esančių duomenų pakanka padaryti išvadą, jog tarp MB „KIVI PRO SOLUTION“ ir A. S. bei U. Č. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie buvo tinkamai neįforminti, todėl laikytini nelegaliu darbu.
Vadovaujantis tuo, kas aukščiau nurodyta, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys atliko Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą teisės pažeidimą, skiria darbdaviui 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą baudą.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, kad VDI Šiaulių skyrius, jį priimdamas tinkamai taikė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 – 4 dalyse numatytas teisės normas. Nutarime aptarta, jog tyrimo metu nėra nustatyta lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių, MB „KIVI PRO SOLUTION“ nepripažino padaryto pažeidimo, be to, padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, todėl pagrįstai skirta didesnė nei minimali įstatyme numatyta bauda.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20711 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Netenkinus pareiškėjos skundo, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „KIVI PRO SOLUTION“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.