Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Odetai Garjonienei, atsakovei G. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei G. K., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. M. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-01-11 ieškovė su atsakove sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1408-1089 dėl gyvenamosios patalpos (buto) dalies (49,15 kv. m . ploto), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos (b.l. 8-17). Iš 2013-03-26 VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymos matyti, kad G. K. įsiskolinimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomą nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. yra 2010,19 Lt (b.l. 35). Iš 2013-08-14 VšĮ „Klaipėdos butai“ akto matyti, kad šios įstaigos atstovai nebuvo įleisti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kad nustatyti faktinę buto būklę, o G. K. įsiskolinimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomą nuo 2011 m. liepos 31 d. yra 2570,94 Lt (b.l. 66).

Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Ši pareiga pagrįsta įstatymo nuostata, o nuomininkui jos nevykdant nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 straipsnis). Pareiga mokėti nuomos mokestį nustatyta ir nuomos sutartyse. Pažymėtina, kad pagal CK 6.584 straipsnį nuomininkas įpareigotas atskirai nuo buto nuompinigių mokėti mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tuo atveju, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Byloje nustatyta, kad šie mokesčiai taip pat nebuvo mokami.

Ieškovė išnuomojo atsakovei gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovė nevykdo savo pareigų, numatytų nuomos sutartyje - gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį, savo elgesiu nesudaryti sąlygų, kad kartu ar greta gyvenantiems asmenims nebūtų įmanoma tinkamai gyventi ir mokėti nuomos mokestį. Tai yra pagrindinės nuomininko pareigos, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnis). Ieškovė savo prievolę vykdė tinkamai, todėl atsakovė privalėjo įvykdyti savo prievolę, tai yra laiku mokėti nuomos mokestį, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.576 straipsnis). Kaip matyti atsakovė nuo 2011 m. spalio mėn. nemoka nuomos mokesčio. Vien tik atsakovės nesutikimas su ieškovės reikalavimais, nurodant, kad ji dėl sunkios materialinės padėties negali sumokėti nuomos mokesčio ieškovei, nėra pakankamas pagrindas ieškovės reikalavimus vertinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, juolab, kad ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės turtinę padėtį, yra sumažinusi nuomos mokesčio dydį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, nes nuomojamas patalpas naudojo nesilaikydama sutarties nurodymų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Ieškovė taip pat įrodė, kad atsakovė naudodamasi išnuomota gyvenamaja patalpa ją naudojo ne pagal paskirtį, užgriozdino įvairiomis šiukšlėmis, iš jos sklinda nemalonus kvapas ir dėl to aplinkiniams žmonėms nėra sąlygų tinkamai gyventi švarioje aplinkoje. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu ir teigdama, kad ieškinys nepagrįstas šių aplinkybių neįrodė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismas atmeta liudytojų J. L. ir B. D. J. parodymus, kad atsakovės nuomojamas butas yra tvarkingas, nes liudytojos yra atsakovės draugės ir gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, be to tokius parodymus paneigia liudytojų A. R. ir J. J. liudijimai. J. J. parodė, kad 20 metų negali normaliai gyventi dėl atsakovės bute kaupiamų šiukšlių ir visoje laiptinėje ir kaimynų butuose tvyrančio blogo kvapo. Buvo kreiptasi į įvairias institucijas, tačiau padėtis nesikeičia. Liudytojas A. R. parodė, kad yra atsakovės kaimynas. Atsakovės bute yra sukaupti dideli kiekiai šiukšlių, bute yra didžiulė smarvė, du kartus buvo apipilti kaimynai. Dėl tokio atsakovės elgesio aplinkiniai kaimynai negali normaliai gyventi.

Šiuos liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai yrodymai, sanitarinio patikrinimo aktai, Seimo kontrolieriaus raštas ir pažyma, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt. Iš 2011-08-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinio patikrinimo aktų Nr. SV4-158 ir SV4-159, matyti, kad atlikus (duomenys neskelbtini) namo II laiptinės patikrinimą, ties (duomenys neskelbtini) buto durimis jaučiasi nestiprus pašalinis pūvančių atliekų kvapas, į (duomenys neskelbtini) butą nebuvo patekta, iš išorės nesimato prikrautų daiktų, neturint rakto neapžiūrėtos bendro naudojimo patalpos rūsyje. Kaimynų teigimu smarvė nuo 13 buto durų sklinda ne visada, ji stipresnė šiltomis dienomis, dėl smarvės laiptinės langai nuolat laikomi atidaryti (b.l. 20-21, 22-23). Iš 2013-01-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinio patikrinimo aktų Nr. SV4-2 ir SV4-3, matyti, kad atlikus (duomenys neskelbtini) namo II laiptinės patikrinimą, ties (duomenys neskelbtini) buto durimis pašalinių kvapų nesijautė, į (duomenys neskelbtini) butą nebuvo patekta, nes durys buvo užrakintos iš vidaus ir tikrintojai nebuvo įleisti. Iš išorės nesimato minėtame bute prikrautų daiktų. Apžiūrėjus II laiptinės bendro naudojimo patalpas rūsyje nustatyta,kad praėjimai ir laiptai užkrauti įvairiais gyventojos iš (duomenys neskelbtini) buto nenaudojamais daiktais (b.l. 24-25, 26-27). Iš 2013-02-13 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos dėl (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundo dėl G. K. daromų pažeidimų ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimo G. K. atžvilgiu, matyti, kad skundas pripažintas pagrįstu (b.l. 29-31).

Įvertinus tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismas atsižvelgia ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik ilgą laiką nevykdo savo pareigos mokėti nuomos mokestį, bet ir pažeidžia kitur sutartinius įsipareigojimus – laikytis priešgaisrinės saugos ir bendro gyvenimo taisyklių, palaikyti švarą ir tvarką laiptinėse, rūsiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose, gyvenamąsias patalpas naudoti pagal paskirtį (Sutarties 4.4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog atsakovė naudojasi ginčo bute esančiu kambariu, kuris nuosavybės teise priklauso jos dukrai D. M., jos iškeldinimas iš ieškovei priklausančių patalpų nebus neproporcingas šalių interesamsir nepaliks atsakovės be būsto.

Už reikalavimus dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo, atsižvelgiant į tai, kad šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, laikytina, kad žyminis mokestis sudaro 200,00 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 2 p.). Už patenkintus ieškinio turtinius reikalavimus žyminis mokestis sudaro 72,00 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 272,00 Lt dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 5 p., 10 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovę G. K. netekus teisės į gyvenamosios patalpos (buto) dalį (49,15 kv. m . ploto), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir nutraukti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės su ja 2012-01-11 sudarytą nuomos sutartį Nr. 1408-1089.

Iškeldinti atsakovę G. K. iš gyvenamosios patalpos dalies, priklausančios Klaipėdos miesto savivaldybei, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei iš atsakovės 2010,19 Lt nuomos mokesčio už dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomą nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Priteisti iš atsakovės G. K. 272,00 Lt žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.