Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-92-870/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
T-92-870/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
M. N.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-92-870/2012
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.; 2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Laurai Rimšaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei,gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,VšĮ Centro poliklinikos atstovei M. J., nuteistajam M. N., jo motinai M. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ Centro poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ Centro poliklinika pateikė teismui teikimą, kuriuo prašo nutraukti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą – ambulatorinį priverstinį gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Vilniaus Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje.

M. N. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-04-14 nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., 225 str. 3 d., 234 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-06-24 nutartimi M. N. atleistas nuo tolimesnio bausmės atlikimo ir nukreiptas priverstiniam gydymui į Rokiškio psichiatrinę ligoninę sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-06-16 nutartimi stacionarus stebėjimas iš sustiprinto stebėjimo sąlygų buvo pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-06-12 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-30 nutartimi M. N. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis terminas pratęstas. Šis terminas dar kartą buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-08-30 nutartimi. 2011-08-19 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi buvo taip pat atsisakyta panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, kadangi nebuvo gauta duomenų, kad M. N. pasveiko. Pastarąją nutartimi buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Psichikos sveikatos klinikos komisijos išvadoje nurodoma, kad gydymo eigoje paciento būklė pagerėjo, jis tapo mandagus, lygios nuotaikos, ramaus elgesio, emocijos gana adekvačios, suvokimo sutrikimų aptikti nepavyko. Psichikos būsena šiuo metu yra stabili. Buvusio nusikaltimo atžvilgiu M. N. dalinai kritiškas, vengia kalbėti apie savo poelgį, bet sutinka gydytis. Pacientas konsultuotas visų Psichikos sveikatos klinikos specialistų, pacientas darbo stažo neturėjo M. N. nustatytas 50% darbingumo lygis iki 2012-08-23. M. N. noriai dalyvavo psichosocialinėje reabilitacijoje, šiuo metu jis dirba siuvykloje, tačiau nuolat skundžiasi, kad mažai uždirba, nors dirba viršvalandžius. Jis gyvena su mama, buitinės sąlygos patenkinamos. Psichologo tyrimo išvada: M. N. mąstymo tempas lėtas, mąstymas skurdus, labai konkretus. Riboti kognityviniai sugebėjimai, asmenybė rigidiška, skurdi, primityvi. Formalus socialiniuose ir tarpasmeniniuose santykiuose, bet jų siekia. Jam svarbus teigiamas kitų jo vertinimas, bendravimas su kitais žmonėmis. Apsilankymų metu bendradarbiaujantis, emocijos lygios.

Komisijos nariai siūlo nutraukti priverstinio pobūdžio medicininių priemonių taikymą, suteikiant galimybę toliau gydytis bendrais pagrindais.

VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadą ir prašė panaikinti M. N. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, ji paaiškino, kad nutraukus priverstinį gydymą, reabilitacija nenutrūktų. Patenkinus teikimą nebūtų prievartinio apsilankymo pas gydytoją, liktų apsilankymas geranoriškumo būdu. M. N. gyvena su motina, jei gydytojams būtų pranešta, kad liga paūmėjo, jie turi teisę iškviesti į psichikos sveikatos kliniką ir pacientą galima hospitalizuoti. Šiandien negalima teigti, kad jis pasveikęs, pablogėjimai galimi. Šizofrenija yra lėtinė liga, pacientas nepasveiks visą gyvenimą.

Teismo posėdyje apklausta M. N. motina M. N., kuri juo rūpinasi, paaiškino, kad ji mano, jog priverstinį gydymą galima nutraukti, kadangi sūnus supranta, kad reikia pas gydytoją vaikščioti, sūnus toliau dirbs. Jis netriukšmauja, nerūko, nevartoja alkoholio. Paūmėjimų dėl jo sveikatos, kurių ji bijotų, nėra buvę. Kai padarė nusikalstamą veiką, buvo kitokia situacija, jis tuo metu vartojo alkoholį. Ji mano, kad sūnus galėtų sąmoningai vykti pas gydytoją.

Šalies argumentai

M. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jam būtų geriau nutraukti priverstinį gydymą, nes kas pusę metų vyksta teismai, nuolat reikia atsiprašinėti iš darbo. Jis nuolat stengsis sąmoningai laikytis nurodymų. Nusikalstamą veiką jis padarė dėl alkoholio vartojimo, naujų veikų nedarys, stengsis, kad daugiau taip nenutiktų, alkoholio nevartoja.

Nuteistojo gynėjas advokatas teismo posėdyje siūlė priimti sprendimą, kuris nepakenktų žmogui.

Prokurorė teismo posėdyje siūlė teikimą atmesti, kadangi M. N. serga lėtine liga, kuri turi galimybių paūmėti, jam taikomas medikamentinis gydymas, lankosi socialinėje reabilitacijoje, ji mano, kad paties M. N. gerovei reikėtų tęsti medikamentinio pobūdžio priemonių taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Nustatyta, kad iš teismui pateiktos Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvados matyti, jog M. N. sveikatos būklė iš esmės yra pagerėjusi, stabilizavusi, tačiau jam vis dar yra taikomas nuolatinis gydymas medikamentais. Jam nėra konstatuotas visiškas jo pasveikimas. Gydytoja teismo posėdyje paminėjo, kad M. N. serga lėtine liga – šizofrenija ir niekada jis nepasveiks. Nutraukus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, M. N. netektų pareigos privalomai lankytis gydymo įstaigoje, tačiau išklausius jo paties, jo motinos, jį gydančios gydytojos poziciją dėl M. N. galimybių toliau gydytis, teismo vertinimu, jis tęstų gydymą savarankiškai. Jeigu nutiktų, kad jo psichikos sveikatos būklė pablogėtų, jis, jo motina, ar pastebėję pablogėjimą gydytojai turėtų galimybę vėl kreiptis dėl M. N. priverstinio pobūdžio medicininių priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad M. N. psichikos sveikatos būklė pagerėjo (gydytojos teigimu jis niekada nepasveiks galutinai), šiuo metu nustatyta stabili psichikos būklės, konstatuotina, kad priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių taikymas turi neabejotinai teigiamos įtakos M. N. asmenybei bei sveikatos būklei, tačiau jų nutraukimas neturėtų neigiamos įtakos jo sveikatai ir gydantis tokiais pačiais medikamentais savarankiškai, bus išvengta psichikos sveikatos pablogėjimo ateityje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atstovės teismo posėdžio išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nuteistojo psichinė būklė pagerėjo ir jo pavojingumas visuomenei sumažėjo (jis nevartoja alkoholio, nerūko, dirba, gydosi ir pasirengęs toliau tęsti gydymą savarankiškai, niekieno neverčiamas) tiek, kad yra pagrindas panaikinti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str., Lietuvos Respublikos BPK 405 str. teismas,

nutarė:

Panaikinti M. N. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė