Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teiseja A.O.Kvaraciejute Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.4., 1.2.22.2.

2005 m. rugsejo 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. R. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu:

pagal BK 180 str. 3 d. šešeriems metams šešiems menesiams;

pagal BK 253 str. 2 d. ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, bausmes subendrintos jas iš dalies sudedant, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas septyneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Tuo paciu teismo nuosprendžiu nuteisti ir J. G. bei D. T. , ju atžvilgiu teismo nuosprendis neapskustas.

Iš R. R. , J. G. , D. T. priteista solidariai 560 Lt A. K. žalos atlyginimui.

Iš R. R. , J. G. , D. T. priteista solidariai 80 Lt Valstybinei ligoniu kasai žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupe kartu su J. G. ir D. T. , turedami tiksla pagrobti svetima turta, 2004-12-21 apie 3.00 val., atvyko prie daržines, esancios sodu bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“. R. R. , isibroves i daržine, sudave P. G. smugi i veida. I kiema išejus A. K. , D. T. iššove iš savadarbiu budu perdirbto 5,6 mm kalibro medžioklinio šautuvo ,,TOZ-8“ i žeme, demonstratyviai rodant, jog ginklas veikiantis. Po to R. R. sudave A. K. kumšciu smugi i smilkini, nuo kurio pastarasis nukrito. A. K. parkritus R. R. , D. T. ir J. G. ji sparde, sudave A. K. kojomis ne mažiau kaip penkis smugius i ivairias kuno vietas, padarydami nukentejusiajam nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi poodinemis kraujosruvomis abieju ausu kaušeliuose, dešines akies vokuose, kaireje plaštakoje, kraujosruva su nubrozdinimu galvos kaireje puseje. Panaudoje šaunamaji ginkla bei fizini smurta pagrobe iš nukentejusiojo kelniu kišenes 500 Lt, isibrove i patalpa – daržine pagrobe A. K. priklausanti mobilaus ryšio telefona ,,Motorola“ 50 Lt vertes su SIM kortele 10 Lt vertes, nukentejusiajam J. K. priklausanti elektrini gražta ,,Atlant“ 60 Lt vertes, taip padarydami A. K. 560 Lt turtine žala, o J. K. 60 Lt turtine žala, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 3 d.

R. R. nuteistas ir už tai, kad neturedamas leidimo, 2004 m. gruodžio men., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta diena sodu bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, paimdamas iš D. T. , igijo savadarbiu budu perdirbta 5,6 mm kalibro medžioklini šautuva ,,TOZ -8“ bei 140 vnt. 5,6 mm kalibro ilguju žiedinio iskelimo šoviniu, kuriuos minetame name laike bei nešiojo su savimi, iki kol 2004 m. gruodžio 21 d. apie 16.00 val., name, adresu ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo sulaikytas policijos pareigunu, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta BK 253 str. 2 d.

Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad jis nuoširdžiai gailisi del padarytu nusikaltimu, byloje yra jo nuoširdus prisipažinimas, taciau teismas šiu aplinkybiu nepripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir neskyre bausmes nedidesnes, kaip straipsnio sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis. R. R. prašo skiriant bausme atsižvelgti ir i tai, kad yra vedes, augina mažameti sunu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras prašo nuteistojo R. R. skunda atmesti, o nuteistasis R. R. ir jo gynejas prašo skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas pagristai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir ju pagrindu padare teisingas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo istatymo taikymo ir nuteistojo kaltes.

Atsakydama i nuteistojo R. R. skunda del netinkamo vienos iš veiku kvalifikavimo, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad neižvelgia jokiu aplinkybiu, kurios leistu nustatytus R. R. plešimo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Nors nuteistasis R. R. aiškina, kad ginklu nukentejusiesiems niekas negrasino, D. T. iššove netycia, taciau iš nuosekliu nukentejusiojo A. K. parodymu, nukentejusiajam A. K. padarytus sužalojimus atspindinciu teises medicinos duomenu, liudytojos D. A. parodymu bei iš dalies paciu nuteistuju parodymu apygardos teismas pagristai nustate, kad nukentejusiuju turto užvaldymas buvo atliktas ne panaudojus tik fizini smurta, taciau ir šaunamaji ginkla bei buvo isibrauta i patalpa.

Šiuo atveju byloje esanciais duomenimis akivaizdžiai irodyta, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas neatsitiktinai. Šaunamasis ginklas buvo atsineštas i ivykio vieta, apie tai žinojo visi nuteistieji, jie pilnai suvoke, jog tai šaunamasis ginklas. Niekas tokiam veiksmui neprieštaravo. Visi nuteistieji neneige, kad iš ginklo buvo iššauta. Nukentejusysis A. K. parode, kad jam išejus i lauka, D. T. rankoje turejo ginkla. D. T. demonstruodamas ginkla juo iššove jam prie koju. Liudytoja D. A. parode, kad i daržine ibego D. T. , jis rankoje laike ginkla, atstates ginkla sake ,,gulek kaip gulejai“. Šios aplinkybes liudija, kad ginklas buvo akivaizdžiai matomas, jis buvo aktyviai demonstruojamas, iš jo buvo iššauta, o ginklo panaudojimas yra susijes su noru iveikti galima nukentejusiuju pasipriešinima ir užvaldyti turta.

Nuosprendyje teismas nurode faktus ir išdeste aplinkybes, kad veika buvo padaryta grupes asmenu, turinciu vieninga tiksla apiplešti nukentejusiji bei išdeste, kuo konkreciai pasireiške R. R. veiksmai ir kodel jie buvo reikšmingi bendrininku daromame plešime siekiant užvaldyti nukentejusiojo turta.

Bendrininkavimas nusikalstamos veikos padaryme (šiuo atveju plešime) nereiškia, kad visi bendrininkai pilnai realizuotu jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudeti. Kiekvieno ju veiksmai gali buti skirtingi, taciau jie turi buti reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, sudaryti prielaidas kitu bendrininku veiksmams. Nors R. R. šaunamojo ginklo pats nenaudojo (jo nelaike, neliepe grasinti, iš jo neiššove), taciau kiti jo aktyvus veiksmai : isibrovimas i daržine, smugio P. G. sudavimas, fizinis smurtas A. K. atžvilgiu, tuojau pat seke pinigu ir daiktu užvaldymo veiksmai buvo akivaizdžiai reikšmingi bendrininku grupei apiplešiant nukentejusiji. Nuteistieji veike bendrininkaudami ir siekdami vieningos tycios, o BK 180 str. 3 d. sudeties buvimui pakanka, kad ginkla panaudotu bent vienas iš bendrininku.

Iš byloje esanciu irodymu taip pat matyti, kad R. R. , neturedamas leidimo, igijo, nešiojo ir laike šaunamaji ginkla ir dideli kieki šaudmenu. Nuosprendyje ginklo igyjimo, nešiojimo ir laikymo aplinkybes yra aptartos. Jos paneigia apelianto skundo argumentus, kad tokiu aplinkybiu nebuvo. Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija neižvelgia, kad apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo R. R. atžvilgiu turetu buti naikinamas ir tuo pagrindu, jog šis nuteistasis nepadare veikos, numatytos BK 253 str. 2 d.

Apelianto teigimu, teismas nepagristai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailejimosi del padarytu nusikaltimu.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybe lengvinancios aplinkybes yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis arba padejimas išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinancios aplinkybes. Viena ju yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailejimasis. Norint konstatuoti šia kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika, butina nustatyti ir jo nuoširdu gailejimasi del padarytos veikos. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 16 p. teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažista padares baudžiamaja veika, kritiškai vertina savo elgesi ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentejusiajam neatideliotina pagalba, jo atsiprašo, gražina pagrobta daikta ir pan.). tuo tarpu iš R. R. elgesio viso proceso metu, jo parodymu del plešimo aplinkybiu (neigiant dali smurto, ginklo panaudojima), tokiu požymiu, kurios budingos aukšciau minimai lengvinanciai aplinkybei, neseka.

Del nuteistojo manymo, kad jam paskirta bausme per griežta pasakytina, kad apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, nuteistajam R. R. paskirta bausme atitinka bendruosius bausmiu skyrimo pagrindus (BK 54 str.), neprieštarauja bausmes paskirciai ir savo dydžiu yra teisinga.

Nei nusikalstamu veiku pavojingumo laipsnis, nei kaltes forma, nei nusikalstamu veiku padarymo budas ir tikslai negalejo lemti švelnios bausmes skyrimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. nuteistas net už dvieju sunkiu nusikaltimu padaryma, nusikaltimai tyciniaiR. R. aktyviai dalyvavo plešime, veliau slepe rusyje ir nusikaltimo padarymo iranki, plešimas padarytas sunkinanciai atsakomybe aplinkybei esant. Negalejo švelnios bausmes paskyrima salygoti ir nuteistojo asmenybe. R. R. teistas 5 kartus, ne karta už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Skunde nurodoma aplinkybe, jog jis augina mažameti vaika, nera pakankama bausmei mažinti.

Be to, kaip matyti teismo taikyto palankesnio nuteistajam iš dalinio bausmiu sudejimo budo, apygardos teismas prie griežciausios bausmes, paskirtos už kvalifikuota plešima, pridejo tik puse metu švelnesnes bausmes, paskirtos už kvalifikuota neteiseta disponavima ginklu ir šaudmenimis.

Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacini skunda atmesti.