Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. K., L. G., trečiajam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagal ieškovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. G., trečiajam asmeniui R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatyta, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. G. sūnus. (b.l.6) 2012-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu motinai L. G. laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės sūnaus J. G. atžvilgiu, priteistas nepilnamečiui J. G., jam nustatyta nuolatinė globa ir globėja ir turto administratore paskirta R. G., J. G. gyvenamoji vieta paskirta su globėja R. G.. (b.l.8-10)

Panevėžio rajono savivaldybės įsakymu (duomenys neskelbtini) atsakovei L. G. buvo buvo skirta gydymo nuo alkoholizmo paslauga. (b.l.15) Ji buvo nėra gydyta psichikos sveikatos centre, tačiau gydyta psichiatrinių ligų stacionare, nuo psichinių sutrikimų, atsiradusių kaip alkoholio vartojimo pasekmė(b.l.16 - 19) ji buvo registruota darbo biržoje nuo 2011-08-19, eilę kartų siūlytas darbas, bet įdarbinta nebuvo, nes pasiūlymų atsisakė.13, 14, 20) 2013-06-10 Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodyta, kad L. G. situacija gerėja, alkoholio vartoja mažiau (b.l.21) Ji 2014-01-20 Kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą prašydama inicijuoti laikinojo tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus J. atžvilgiu panaikinimą. (b.l.22-23) Tačiau 2014-02-17 Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte konstatuota, kad L. G. alkoholizmo problemos pati neįveikė ir šiuo metu nėra pajėgi pati pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi. (b.l.24)Todėl Panevėžio rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius nepritarė L. G. norui pačiai auginti sūnų, ir konstatavo, kad nėra tikslinga panaikinti jai tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. (b.l.25) Nepilnametis J. G. 2014-02-06 pokalbio su Panevėžio raj. vaikų teisių apsaugos skyriaus specialiste nurodė, kad mama geria. (b.l.27) L. G. aplankymo aktuose ir buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose 2014-02-13, Panevėžio raj. vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai nurodė, kad L. G. apsilankymo namuose metu buvo girta. Panevėžio rajono savivaldybės socialinio darbuotojos aplankymo aktuose 2014-02-14, 2014-07-18, 2014-08-06, 2014-08-28, 2014-09-14, 2014-09-29, 2014-10-30 2014-11-25, 2014-12-17, 2015-01-30, 2015-02-26, 2016-03-18, 2015-03-24, 2016-04-15 užfiksuota, kad L. G. skundžiasi psichine sveikata, tačiau pas gydytoją reguliariai nesilanko, gydytis nenori, sūnaus atžvilgiu abejinga, nurodo, kad jam augti pas močiutę, nedirba, teigia alkoholio nevartojanti, tačiau socialinė darbuotoja mano, kad alkoholis yra vartojamas, skundėsi sugyventinio smurtavimu. (b.l.30-45). 2015-08-10, 2015-09-07, 2015-09-21, 2015-10-07, socialinė darbuotoja užfiksavo, jog L. G. pasiūlymų gydytis depresiją ar alkoholizmą atsako, yra silpnos valios, situacija šeimoje suprastėjo, vaikui gyventi su mama aplinka nepalanki, ji turi daug skolų už būstą. (b.l 46-50) Panevėžio raj. savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-12-09 rašte užfiksuota, kad L. G. atžvilgiu buvo dėta daug pastangų, tačiau jos gyvenimo būdas nepasikeitė, ji vartoja alkoholį, neturi atsakomybės jausmo, gyvena su sugyventiniu taip pat vartojančiu alkoholį. Su sūnumi J. bendrauja, bet dėl jos gyvenimo būdo negalima teigti, kad galima teigti, kad ji negali tinkamai pasirūpinti sūnumi J. G. ir jo auginti. (b.l.51). 2015-12-11 2015-01-08 šeimos aplankymo akte užfiksuota , kad L. G. su socialine darbuotoja nebendrauja, kaimynai teigia, kad jos bute girtaujama. (b.l.53) 2015-12-11 Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos rašte nurodyta, kad motina L. G. mokykloje nesilankė ir sūnaus (duomenys neskelbtini) ugdymu nesidomėjo. (b.l. 52)

Iš ieškovo atstovės, atsakovės trečiojo asmens paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovė dukra domisi tik epizodiškai, jo neišlaiko, savo elgesiu vartodama alkoholį vaiko akivaizdoje jam darytų neigiamą įtaką. Tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Nepilnamečio J. G. globėja, jo močiutė R. G. nurodė, jos anūkas J. pas ją nuolatinai gyvena nuo 2012 metų, lankp mokyklą, ji juo rūpinasi, prižiūri, domisi mokslo pasiekimais, ugdo, organizuoja laisvalaikį. Nepilnametis jos sutikimu periodiškai apsilanko pas mamą, su ja bendrauja telefonu. Mama L. G. prie vaiko išlaikymo neprisideda, jį ji išlaiko viena. Nepilnamečio vaiko motina nėra išsprendusi alkoholizmo problemos, nuo šios ligos atsisako gydytis, girtauja kartu su ja gyvenantis asmuo. Teismas konstatuoja, kad buvimas tokioje aplinkoje paaugliui nepilnamečiui turėtų ypatingai žalingą įtaką. Bet teismas konstatuoja, kad socialinių institucijų atstovų pastangos L. G. grąžinti į socialų gyvenimą buvo didelės, trunkančios žymų laiko tarpą –nuo 2012 metų, tačiau jos reikiamo rezultato nedavė. Atsakovės gyvenimo būdu sukuriama aplinka neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų. Byloje nėra duomenų. Kad atsakovės L. G. gyvenimo būdas galėtų pasikeisti. Jos nurodoma aplinkybė, kad ji šiuo metu įsidarbino, teismo nuomone, nėra pakankama vertinti ją pakeitus gyvenimo būdą. Tuo labiau, kad ji pati pripažino, kad ji iš gauto uždarbio vaiko išlaikymui lėšų neskyrė.

Konstatuotina, kad po laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu atsakovė reikiamų išvadų nepadarė ir savo gyvenimo būdo nepakeitė. Ji ir toliau savo elgesiu nepilnamečiui sūnui darytų neigiamą įtaką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o LR CK 3.155 str. yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, - reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas. Esant atsakovės kaltei dėl vengimo įgyvendinti tėvų valdžią, vaiko teisių ir interesų apsauga bei gynyba gali būti užtikrinta taikant tėvų valdžios apribojimo institutą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo tėvų pareigų vykdymo, sūnumi domisi tik epizodiškai, neteikia jai išlaikymo. Atsakovė vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, netinkamo gyvenimo būdo, įpročių ir atsakovės nenoro keisti padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaiku, visiško nusišalinimo nuo tėvų pareigų vykdymo, vaiko išlaikymo, nustatytina atsakovės kaltė. Pareigos vaikui nevykdymas negali būti pateisinamas nei tinkamų sąlygų auginti ir rūpintis vaiku neturėjimu, nei materialinių lėšų trūkumu. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų negalėjusi gyventi kartu su savo sūnumi, jo auklėti bei rūpintis, todėl atsakovė yra kalta dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo sūnaus atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovė dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti ir išlaikyti sūnų J. G., yra pagrindas atsakovei taikyti tėvų (motinos) valdžios apribojimą jo sūnaus J. G. atžvilgiu ( LR CK 3.180 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR CK 3.180 str. 2 d., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl atsakovei tėvų (motinos) valdžia sūnaus J. G. atžvilgiu apribotina neterminuotai ( LR CK 3.180 str.). Šis vaikų teisių ir interesų gynimo būdas taikomas vadovaujantis vaiko interesais – siekiant pastoviai sudaryti vaikui normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei nustačius, kad galimybės vaikui gyventi su motina iš tėvų nėra.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (LR CK 3.180 str. 3 d.). Išlieka teisė matytis su vaiku, nes nenustatyta, kad tai prieštarautų vaiko interesams.

Iš patektų byloje rašytinių įrodymų (b.l.54-75) matyti, kad teismo paskirta nuolatinė nepilnamečio J. G. globėja R. G. tinkamai atlieka globėjos pareigas ir vaikų teisių apsaugos institucijos yra kontroliuojama. Ši institucija jai jokių pretenzijų ir pastabų dėl netinkamo globėjos pareigų atlikimo neturi.

Byla dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo nepilnamečiui J. G. paskyrimo, bei nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo nutrauktina, nes šie reikalavimai jau yra išspęsti ir teismo sprendimas dėl jų įsiteisėjęs (LR CPK 293 str. 3p.)

Remiantis LR CPK 88, 92, 93, 96 str., iš atsakovės valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis ( LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Valstybės naudai iš atsakovės taip pat priteistina 5,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma ( LR CPK 88, 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 406, 293 str. 3p. straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvų (motinos) valdžią atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Bylą dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo nepilnamečiui J. G. paskyrimo, bei nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41Eur žyminį mokestį ir 5,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

L. G. išaiškinti, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas arba gali būti pakeičiamas tėvų valdžios apribojimo būdas LR CK 3.181 str. nustatyta tvarka pagal tėvų (tėvo ar motinos), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas, ieškinį ( LR CK 3.182 str. 3 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.