Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1097-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
1-1097-743/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13570-2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1097-743/2018Proceso Nr. 1-01-1-34218-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.20.5.1; 2.1.16.1.13; (S) 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje

R. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji R. G., atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13570-17 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, t. y. dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2017-03-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui M. D. tarnybinėse patalpose, apklausiama kaip nukentėjusioji, melagingai nurodė, kad sugyventinio J. V. namuose, kuriuose kartu su juo gyvena, 2017-03-21 ryte jo draugas, pagriebęs šalia krosnies buvusį kirvį, jo mediniu kotu jai trenkė tris kartus į kairės rankos dilbį ir du kartus į pakaušį, jos sugyventinis J. V. jos niekada nėra mušęs, nemušė ir šį kartą, ją sumušė jo draugas, kurio ji nepažįsta; tęsdama nusikalstamą veiką, 2017-03-28 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai D. P. tarnybinėse patalpose atliktos papildomos apklausos metu davė melagingus parodymus, kad tvirtina 2017-03-21 apklausos metu duotus parodymus, kad ją sumušė J. V. draugas, kad J. jos nemušė; tęsdama nusikalstamą veiką, Lazdijų rajono apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-66-393/2018 (proceso Nr. 1-01-1-13570-2017), būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu 2018-01-18 apklausiama kaip nukentėjusioji davė melagingus parodymus, kad ją sužalojo V. iš (duomenys neskelbtini) jai trenkė pagaliu ar kirviu, J. V. tuo metu buvo išėjęs, nors įsiteisėjusiu 2018-03-16 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu nustatyta, kad taip nebuvo, t. y. nustatyta, kad ją, kaip šeimos narį, su kuria gyvena neįregistravus santuokos, nesunkiai sužalojo J. V..

Kaltinamoji R. G. pareiškus jai įtarimus ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2017-03-21 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo jos sugyventinis J. V.. Tą dieną ji pati paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė pareigūnus, buvo neblaivi. Atvykus pareigūnams, ji suprato, kad jeigu pasakys, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis, tai jį uždarys į areštinę, ji neturės kur gyventi, nes gyvenamasis namas priklauso J. ir vėliau jį nuteis, todėl melagingai pasakė, kad prieš ją smurtavo J. V. draugas V. iš (duomenys neskelbtini). Šį asmenį ir jo vardą ji išsigalvojo, toks asmuo neegzistuoja. Praėjus kažkiek laiko, ją išsikvietė Lazdijų policijos komisariato pareigūnas, kurio nei vardo, nei pavardės ji nepamena, bet pamena, kad jam melagingai sakė, kad prieš ją J. V. nesmurtavo, o smurtavo įsivaizduojamas asmuo V. Pamena, kad policijoje buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, žinojo, kokia atsakomybė yra už tai, tačiau ji laikėsi savo versijos, nenorėjo, kad jos sugyventinį Joną nuteistų. Papildomoje apklausoje buvo pas Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėją D. kuri ją apklausinėjo papildomai, tačiau ji vis tiek laikėsi savo anksčiau duotų melagingų parodymų. J. D. minėjo, kas gresia už melagingų parodymų davimą, tačiau ji toliau davė melagingus parodymus, kad tik nenuteistų jos sugyventinio J. Prasidėjus teismams, Lazdijų apylinkės teisme ji davė priesaiką, kad sakys tiesą ir nemeluos bei buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Vykstant teisminiam procesui ji savo parodymų nekeitė ir toliau davė melagingus parodymus, kad prieš ją smurtavo V., o ne J. V.. Galvojo, kad davus melagingus parodymus, jos sugyventinio nenuteis, be to jis turėjo daugiau teistumų (b. l. 121-123).

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- Alytaus apylinkės teismo 2018-03-16 nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2018-06-20 nutartimi (b. l. 14-20, 21-25), iš kurių matyti, kad J. V.pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. už nesunkų šeimos nario – R. G. sveikatos sutrikdymą;

- 2017-03-21 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu ir 2017-03-21 liudytojos R. G. apklausos protokolu (b. l. 60-62), iš kurių matyti, kad ji, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, 2017-03-21 davė parodymus Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui M. D.. Ji parodė, kad sugyventinio J. V. namuose, kuriuose kartu su juo gyvena, 2017-03-21 ryte J. V. draugas, pagriebęs šalia krosnies buvusį kirvį, jo mediniu kotu jai trenkė tris kartus į kairės rankos dilbį ir du kartus į pakaušį, jos sugyventinis J. V. jos niekada nėra mušęs, nemušė ir šį kartą, ją sumušė jo draugas, kurio ji nepažįsta;

- 2017-03-28 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu ir 2017-03-28 liudytojos R. G. apklausos protokolu (b. l. 60-62), iš kurių matyti, kad ji būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, 2017-03-28 davė parodymus Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai D. P.. Ji parodė, kad tvirtina 2017-03-21 apklausos metu duotus parodymus, kad ją sumušė J. V. draugas, kad Jonas jos nemušė;

- 2018-01-18 R. G. priesaika (b. l. 83), iš kurios matyti, kad 2018-01-18 R. G.išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas jai žinoma byloje bei ji yra įspėta, jog už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už melagingus parodymus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. R. G., suvokdama savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekė sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti ir tai patvirtino parašu;

- 2018-01-18 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisiamojo posėdžio protokolu (b. l. 84-89), iš kurio matyti, kad R. G.įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad ją sužalojo V. iš (duomenys neskelbtini), jai trenkė pagaliu ar kirviu, J. V. tuo metu buvo išėjęs;

- liudytojos policijos pareigūnės U. T. parodymais (b. l. 28-30), kad tarnybos metu 2017-03-21 apie 7 val. 11 min. iš Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) moteris prašo policijos pagalbos, fone girdisi garsus vyriškio balsas, keiksmažodžiai. Nuvykę į įvykio vietą, pranešėją pastebėjo stovinčią gyvenamojo namo kieme, ji atrodė išsigandusi, pasimetusi, jos veidas buvo kruvinas ir laikėsi už rankos alkūnės. Jiems bendraujant su pranešėja paaiškėjo, kad tai yra R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti šiuo adresu. Pranešėja buvo akivaizdžiai neblaivi. Jai su ja bendraujant, iš gyvenamojo namo girdėjosi vyriškio balsas, kuris kažką šaukė. Tame gyvenamajame name buvo tik J. V., daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Jai pradėjus aiškintis, kas čia įvyko ir kas galimai panaudojo fizinį smurtą prieš pranešėją, R. G. pasakė, kad prieš ją fizinį smurtą panaudojo jos sugyventinis J. V. su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kai tik R. G. pasakė šiuos žodžius, iš gyvenamojo namo išbėgo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus pranešėjos sugyventinis J. V. ir būdamas už savo sugyventinės nugaros pradėjo šaukti tiek ant savo sugyventinės, tiek ant jų – policijos pareigūnų, ką šaukė, tiksliai negali pasakyti, kažką kad sugyventinę sumušė ne jis, o kažkas kitas, kas tas kitas, V. negalėjo paaiškinti. Ji pastebėjo, kad R. G. po jo pasakytų žodžių dar labiau išsigando ir tiesiog nieko nebekalbėjo. Tuomet ji R. G. dar kartą paklausė, kas prieš ją naudojo fizinį smurtą ir iš jos veido mimikos buvo galima suprasti, kad prieš ją fizinį smurtą naudojo būtent jos sugyventinis J. V.. Jos veido mimika pasireiškė tuo, kad ji akimis bandė parodyti į savo sugyventinį, kuris tuo metu stovėjo už jos. Taip pat ji šiek tiek linktelėjo galvą link savo sugyventinio, duodama suprasti, kad būtent jis prieš ją naudojo fizinį smurtą.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji, apklausiama kaip nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, neigė kad 2017-03-21 ją sumušė J. V., tačiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-393/2018 nustatyta, kad buvo priešingai. Įsiteisėjęs nuosprendis, kurį patikrino ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, patvirtina, kad prieš R. G. smurtą naudojo J. V.. Šioje byloje pati kaltinamoji pripažino, kad išnagrinėtoje J. V. baudžiamojoje byloje ji davė melagingus parodymus, todėl jos kaltė tyčia melavus apklausų metu yra įrodyta visiškai.

Melagingi parodymai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje, jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla. Teismų praktikoje kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus yra pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015; Nr. 2K-305-788/2015).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. G. kaltė padarius jai in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kaltinamoji, apklausiama kaip nukentėjusioji, davė melagingus parodymus, jos veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už melagingus parodymus.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajai viešųjų darbų bausmę. Kaltina­moji ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 145-147, 149).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji R. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipa­žino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji neteista (b. l. 132), bausta ad­mi­­­nistracine tvarka (b. l. 134-135), nedirbanti (b. l. 136, 137), Veisiejų seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad R. G. niekur nedirba, neturi pastoviuos gyvenamosios vietos, dažnai pastebima neblaivi (b. l. 143).

Įvertinus R. G. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mosios as­me­nybę, atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtina viena iš BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – viešieji darbai.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamosios laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tina pradėjus vykdyti bausmę.

Kaltinamajai išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją 3 (trims) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, R. G. išbūtas laiki­name su­lai­ky­me nuo 2018-09-10 iki 2018-09-11, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti R. G., kad dėl objektyvių priežasčių jai negalint atlikti paskir­tų vie­šų­jų darbų, teismas gali ją atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje nu­ma­tytą bau­­džiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. G. kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­ma surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė