Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, prokurorei Birutei Šečkuvienei, dalyvaujant gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 180 str. 1 d laisvės atėmimu 2. (dvejiems) metams; BK 64 str. 2d. tvarka paskirta bausmė subendrinta su bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi ir, taikant visiško bausmių sudėjimo principą, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 m. 7 mėn. 9 dienos (dveji metai septyneri mėnesiai ir devynios dienos) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007m.vasario 12 d., apie 6 val. 20 min. Kaune, ties V. K. pr. Namu Nr. 67, panaudojęs fizinį smurtą, t.y. išplėšęs iš nukentėjusiosios L. M. rankų 950 litų vertės telefono aparatą „Nokia 7250“ bei pastūmęs ir pargriovęs ją ant žemės, pagrobė svetimą turtą.

Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu nuosprendį prašo pakeisti ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d., nes jis įvykdė vagystę, o ne plėšimą. Nurodo, kad ir nukentėjusios L. M. parodymai apie tai, jog jis telefoną paprasčiausiai išgriebė iš josios rankų ir tuo metu smurto prieš ją jis nenaudojo, patvirtina, jog svetimą turtą jis užvaldė vagystės būdu. Pagriebęs telefoną, jis iškarto leidosi bėgti, tad nesigina, jog petimi užkliudė nukentėjusiąją ir ši nugriuvo, bet tai nebuvo tyčinis smurto prieš ją panaudojimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Z. skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas įvertintino visus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ( BPK 20 str. 3 d.). Visų liudytojų parodymai yra išanalizuoti ir įvertinti teismo nuosprendyje, visų byloje ištirtų įrodymų vertinimas yra teisingas, t. y. atitinkantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Vertindamas duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius M. Z. kaltumą padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismas šios nuostatos nepažeidė.

Duomenys byloje rodo, kad, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., visas bylos aplinkybes teismas išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei ištirtų įrodymų pagrindu pagrįstai M. Z. veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d.

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą vagystės atveju, nukentėjusiojo atžvilgiu kaltininkas nei fizinio, nei psichinio smurto nenaudoja ir neatima galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Be to, vagystės atveju, nukentėjusysis pats, be poveikio jo valiai, turto kaltininkui neperduoda. Paprastai poveikis nukentėjusio valiai pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, grasinimu jį tuoj pat panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Nukentėjusios L. M. parodymai rodo, kad, jai einant ir, rankoje laikomu mobiliuoju telefonu rašant žinutę, prieš ją atėjęs apeliantas griebė už telefono ir, išplėšęs jį jai rankų, abiem rankom įsirėmęs jai į pečius, stipriai ją stūmė. Nespėjusi pasipriešinti, nuo staigaus ir stipraus stūmimo ji krito ant nugaros, susižalojo galvą, alkūnes, o ją parvertęs, apeliantas, nubėgo. Šie nukentėjusios parodymai pastovūs ir nuoseklūs, tad pagrindo jais netikėti teismas neturėjo. Akivaizdu, kad vien tik telefono iš nukentėjusios rankų išplėšimu, apeliantas jo neužvaldė ir pilnai juo disponuoti. Tam, kad jis galėtų jį pilnai užvaldyti, jam reikėjo jį ir išlaikyti, todėl jis tuo pat metu ir parstūmė bei parvertė nukentėjusią ant žemės, o šiai nukritus, su pagrobtu telefonu pabėgo. Neginčytina, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusią pavartotas buvo siekiant išlaikyti paimtą turtą. Sutinkamai su 2005 m. birželio 23 d. LAT Senato nutarimo Nr. 52 11 p., atvejai, kai vagystės būdu grobiant turtą ir jo dar neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant paimtą turtą išlaikyti, veika kvalifikuojama kaip plėšimas, tad teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas mobilaus ryšio telefoną pagrobė panaudodamas fizinį smurtą ir pagrįstai šią jo veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d.

Apelianto M. Z. parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo eigos yra nenuoseklūs ir skirtingi. Jis juose painiojasi, kaskart nurodo vis kitokią įvykio eigą, akcentuoja vis kitas įvykio aplinkybes ir švelnina vis kitaip aiškindamas savo atliktus veiksmus ir tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. Z. apelicinį skundą atmesti. 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.