Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-648-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
1A-454-648-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Pavelas Frolovas, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
V., V. B.
Nukentėjusysis
E. V.
Advokatai
Romas Jonuška

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-648/2011

Teisėja Nida Vigelienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.2.4.8.2., 2.1.7.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio,

teisėjų Pavelo Frolovo ir Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant privačiai kaltintojai E. V.,nuteistajai V. B.,nuteistosios V. B. gynėjui advokatui Romui Jonuškai,

vertėjoms Jelenai Terechovai ir Jekaterinai Chochlanovai.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. laisvės apribojimu 10 mėnesių, uždraudžiant jai lankytis nukentėjusiosios E. V. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Iš V. B. priteista E. V. naudai 2000 Lt neturtinės žalos, 149,34 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 302,50 Lt advokato išlaidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo kitą asmenį, o būtent: ji 2010-06-05, apie 16.30 val., Vilniaus universitetinėje slaugos ligoninėje, Tyzenhauzų g. 18/Stadiono g. 4, Vilniuje, mušė rankomis E. V., sudavė lazda į dešinę ranką, šoną, kairę koją, išstūmė ją iš palatos į koridorių, dėl ko E. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis rankose ir krūtinės dešinėje pusėje.

Šalies argumentai

Nuteistoji V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės vadovavosi tik privačios kaltintojos nukentėjusiosios E. V. kategoriškais parodymais, kurių nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei rašytinė bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad E. V. parodymai visiškai atitinka specialisto išvadą Nr. G 1878/10 (01) ir joje išdėstytus faktus apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizaciją, tačiau apeliantė pažymi, kad specialistas šioje išvadoje daro tik prielaidą, kad E. V. sužalojimai buvo padaryti 2010-06-05. Taigi, laikas, kurio metu nukentėjusiajai E. V. padarytos poodinės kraujosruvos rankose ir krūtinės dešinėje pusėje, laikytinas nenustatytu. Liudytojas J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis sužinojo apie E. V. sumušimą tik iš jos pasakojimo. Be to, liudytojo J. B. ir jos (V. B.) santykiai yra konfliktiški, bet teismas vis tiek rėmėsi šio liudytojo, nemačiusio konflikto, parodymais. Apklausta liudytoja gydytoja O. B. parodė, kad ji budėjo konflikto dieną ir, priešingai nei tvirtina E. V., nukentėjusioji neprašė jos pagalbos. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad ji siūlė E. V. padėti išspręsti konfliktą, tačiau nukentėjusioji atsisakė, E. V. nebuvo sumušta, nebuvo jokių muštinių, jei būtų, tai iš karto kviestų policiją. Liudytojos O. B. ir nukentėjusiosios parodymai skiriasi dėl tarpusavio bendravimo ir įvykio aplinkybių, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šios liudytojos parodymai neprieštarauja E. V. parodymams. Pasak nuteistosios, liudytoja A. B. taip pat parodė, kad ji nemušė nukentėjusiosios, o prašė nukentėjusiąją išeiti iš palatos, be to, patvirtino, kad ji vaikšto be lazdos. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja R. K., tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojų A. B. ir R. K. parodymus vertina kaip bandymą padėti jai išvengti atsakomybės. Tokia teismo pozicija nepagrįsta ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus. V. B. nurodo, kad 2010-09-22 patikslintame skunde nurodytas įvykio mechanizmas negalėjo įvykti dėl paprasčiausios priežasties, t. y. palata, kurioje neva įvyko 2010-06-05 įvykis, yra per maža. Teigia, kad nukentėjusiosios E. V. teiginys, jog ji, paėmusi lazdą, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė nukentėjusiajai į dešinę ranką, šoną ir koją, yra pramanytas, kadangi vasaros metu ji vaikšto be lazdos, o lazda naudojasi tik žiemos metu, nes tuomet būna slidu ir tamsu. Aplinkybę, kad ji įvykio dieną buvo be lazdos, patvirtina minėti liudytojai. Nuteistosios teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, todėl priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Nukentėjusiosios E. V. atstovė advokatė A. P. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. 2010-06-05, apie 16.30 val., buvo užfiksuotas ne tik specialisto išvadoje, tačiau ir kituose rašytiniuose įrodymuose – nukentėjusiosios pareiškime, pažymoje apie priimtą skundą. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 184408 aprašyti sužalojimai sutampa su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad specialistas, pateikdamas išvadą, būtų neobjektyvus. Teigia, kad pati V. B. neneigė fakto, jog įvyko konfliktas su nukentėjusiąja. Šią aplinkybę patvirtinto ir kitos liudytojos A. B., R. K. ir O. B.. Todėl teismas, pripažindamas V. B. kalta, rėmėsi ne tik specialisto išvada, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais. Nurodo, kad apeliantė skunde nepagrįstai tvirtina, jog ji vaikšto be lazdos ir tai patvirtino liudytoja A. B.. Pastaroji davė nevienareikšmius parodymus, todėl jos parodymai buvo teisingai įvertinti kaip suinteresuotos. Liudytojas J. B. paneigė nuteistosios versiją nurodydamas, jog ji kasdien naudoja lazdą pasivaikščiojimui. Be to, Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 184408 nurodytas traumos mechanizmas „kita buka jėga“ patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei tvirtina nuteistoji, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nukentėjusioji E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-06-05 ji atėjo į ligoninės, esančios Tyzenhauzų g., Vilniuje, palatą aplankyti sergančio žento. Jai einant žento link, V. B. staiga iš nugaros užpuolė ją, smogė į nugarą, truktelėjo už rankos. Nuteistoji paėmė lazdą, pradėjo smūgiuoti iš dešinės pusės, norėjo smogti jai per galvą, tačiau nukentėjusioji pakelta dešine ranka prisidengė galvą, todėl visi smūgiai teko jos dešinei rankai, šonui, nugarai ir kojai. Po to, V. B. griebė ją už rankos ir mušė su lazda jai per ranką, išstūmė ją į koridorių, kur buvo dvi seselės, tačiau jos nusisuko ir išėjo. Tada nuteistoji dar kartą ją sugriebė už rankos, trenkė per nugarą ir koją, išstūmė ją į lauką ir lazda užrėmė įėjimo duris (b.l. 84-85). Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios 2010-07-14 skunde privataus kaltinimo byloje dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str., bei 2010-09-22 patikslintame skunde (b. l. 1-2, 45-46). Pažymėtina, kad 2010-06-05 E. V. surašė pareiškimą ir kreipėsi į Naujininkų policijos nuovadą dėl V. B. padarytų sumušimų (b.l. 3). Liudytojas J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-06-05 E. V. jam papasakojo, jog V. B. sumušė ją. Be to, šis liudytojas nurodė, jog nuteistoji be lazdos negali vaikščioti (b.l. 81-82). 2010-06-06 paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 18408, 2010-06-09 specialisto išvadoje Nr. G 1878/10 (01), byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti E. V. sužalojimai atitinka 2006-06-05 V. B. suduotų smūgių lokalizacijas (b.l. 5-7, 11-13). V. B. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad specialisto išvadoje tik daroma prielaida, jog E. V. sužalojimai buvo padaryti 2010-06-05, savaime nepaneigia pateiktos išvados objektyvumo, kadangi anksčiau paminėtų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti nusikalstamos veikos padarymo metu – 2010-06-05, o ne kitu laiku. Taigi, nukentėjusiosios E. V. nurodytos aplinkybės buvo nuoseklios viso baudžiamojo proceso metu, jos atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais. V. B. teiginys, kad įvykio mechanizmas negalėjo įvykti dėl paprasčiausios priežasties, nes palata, kurioje neva įvyko 2010-06-05 įvykis, yra per maža, vertintinas kaip nuteistosios gynybos versija, kuri nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog V. B. nežymiai sutrikdė E. V. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, vertindama liudytojų A. B. ir R. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai nesirėmė šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, pritaria išdėstytiems argumentams ir jų nebekartoja. Be to, pažymėtina, kad liudytoja A. B., 2010-06-05 buvusi toje pačioje ligoninės palatoje kaip ir kaltinamoji bei nukentėjusioji, parodė, kad kaltinamoji nemušė nukentėjusiosios, V. B. paprašė jos išeiti, jokio triukšmo už palatos durų ji negirdėjo, kita vertus, ji pripažino, jog blogai girdi, be to, tą dieną buvo be akinių, todėl prastai matė. Ji, atsakydama į teismo klausimus, taip pat nebuvo nuosekli dėl to, ar V. B. vaikšto su lazda. Vieną kartą liudytoja A. B. kategoriškai nurodė, kad kaltinamoji vaikšto be lazdos. Po to, ji suabejojo, pareikšdama, jog tiksliai nežino šios aplinkybės, kadangi jos kartu nevaikšto, todėl tiksliai nežino (b.l. 55-57).

Liudytojos R. K. parodymai prieštarauja nuteistosios parodymams. Ši liudytoja parodė, kad ji, išgirdusi triukšmą, pirmame ligoninės aukšte, užėjo į palatą, kur konflikto metu E. V. bei V. B. apsižodžiavo, po to nukentėjusioji išėjo, nuteistoji liko palatoje. (b.l. 83-84). Pati V. B., teisiamajame posėdyje duodama parodymus, nurodė, jog konfliktas su E. V. buvo ne tik ligoninės palatoje, bet ir koridoriuje, be to, ji apskritai neatsiminė, ar liudytoja R. K. buvo užėjusi į palatą konflikto su nukentėjusiąja metu (b.l. 86). Nei nukentėjusioji, nei liudytoja A. B. taip pat nenurodė mačiusios šią liudytoją. Atsižvelgiant į tai, minėtų liudytojų parodymai laikytini nenuosekliais, neobjektyviais bei prieštaraujančiais kitiems įrodymams, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo pagrįstai.

Pastebėtina, kad liudytoja O. B. paties nagrinėjamo įvykio nematė, ji bendravo tik E. V. jau po įvykio ir teisme patvirtino, kad pastaroji sakė apie įvykusį konfliktą (b.l. 83). O. B. parodymai, kad nukentėjusioji neprašė jos pagalbos, ji nesakė, kad buvo sumušta, nepaneigia teismo ištirtų įrodymų, kurie patvirtina sumušimo aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistosios versijos, kad įvykio dieną ji vaikščiojo be lazdos, ką tariamai patvirtino liudytoja R. K., todėl negalėjo mušti nukentėjusiosios, nepatvirtino jokie objektyvūs ir patikimi įrodymai. Priešingai, jos versija paneigia nukentėjusiosios E. V. parodymai, liudytojo J. B. parodymai, specialisto išvada, kiti aptarti rašytiniai įrodymai.

Priešingai nei tvirtina nuteistoji, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendžio dėl nuteistosios V. B. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistosios V. B. apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkas Artūras Pažarskis Teisėjai Pavelas Frolovas Vladislavas Lenčikas

Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Artūras Pažarskis