Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. M. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1, 2 d. 1, 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu ir darbu bei mokytis ir tęsti mokslą arba dirbti. Šiuo nuosprendžiu iš M. M. priteista M. M. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. M. - 50 Eur turtinei žalai atlyginti.

2016 m. balandžio 13 d. Trakų rajono apylinės teisme gautas nuteistojo M. M. apeliacinis skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio ir prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Skunde nurodoma, kad M. M. tikėjosi, jog apeliacinį skundą surašys jo gynėja, ir nesuprato, kad gynėja po nuosprendžio priėmimo jo nebeatstovaus, o mama jam šito nepasakė. Apie tai, kad gynėja nesurašė apeliacinio skundo, sužinojo tik pasibaigus jo padavimo terminui, kai gavęs nukentėjusiojo apeliacinį skundą apie tai paklausė savo mamos. Nei jis, nei jo mama, nei gynėja nuosprendžio paskelbime nedalyvavo ir, nors nuosprendis jam buvo įteiktas paskelbimo dieną, tačiau teisėja tik jam vienam paaiškino paskirtos bausmės turinį. Nors nuosprendžio paskelbimo dieną jam jau buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau jis neturi gyvenimo patirties, nei teisinių, nei procesinių žinių ir nesugebėjo savarankiškai pasinaudoti savo teise apskųsti nuosprendį. Gavęs nuosprendį, tą pačią dieną paskambino mamai ir pasakė, kad nori jį apskųsti dalyje dėl civilinio ieškinio, manė, kad mama susisieks su gynėja, nes jos daugiausia bendraudavo. Dėl savo nepatyrimo nesuprato, kad suėjus aštuoniolikai metų, turi pats savimi pasirūpinti. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo apeliacinį skundą yra padavęs nukentėjusiojo atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 str. 3 d. numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BPK 314 str. 1 d. turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK nenurodo konkrečių priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, todėl tokių priežasčių buvimą gali konstatuoti tik teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad priežasčių, dėl kurių praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

Taip pat pažymėtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, BPK nustatyti terminai yra racionalūs ir negali būti laisvai interpretuojami. Sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis M. M. praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi jis apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio išsiuntė 2016 m. balandžio 11 d., tuo tarpu, nuosprendžio apskundimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 21 d. M. M. teisminio proceso metu pagal susitarimą gynė advokatė, bylos nagrinėjime dalyvavo jo motina ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis buvo pilnametis, byloje nėra duomenų, kad jo amžius neatitiktų išsivystymo lygio.

Skunde dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio prašoma peržiūrėti neturtinės žalos dydį, kuris iš nuteistojo priteistas nukentėjusiajam M. M., ir jį sumažinti iki 600 Eur. Nusikalstamos veikos padarymo faktas apeliaciniame skunde nėra ginčijamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, visiškai sutinka su šios nutarties motyvais ir teismo išvada, kad M. M. nenurodė svarbių, objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti. Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo visus esminius prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir motyvuotai į juos atsakė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į skundo argumentus, pažymėtina, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. M. M. argumentai, kad jis neturėjo lėšų advokato paslaugoms apmokėti, laikytini nepagrįstais. Tokiu atveju, asmeniui yra suteikta galimybė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių su prašymu skirti jam gynėją apeliacinio skundo surašymui. Be to, nors M. M. skunde nurodo, kad nuosprendžio paskelbimo dieną kreipėsi į mamą, sakydamas, kad nori apskųsti šį teismo sprendimą, tačiau nepaaiškina, kodėl, žinodamas apie nuosprendžio apskundimo galimybę, nesidomėjo šio proceso eiga. Pažymėtina, kad M. M. apeliacinio skundo rengimu susirūpino tik gavęs nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, nors įteikiant nuosprendį, jam buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, be to, ši informacija yra nurodyta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuteistasis anksčiau jau yra kelis kartus teistas, todėl jam turi būti žinoma teismo procesinių sprendimų apskundimo teisė ir tokios teisės įgyvendinimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. M. apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių, objektyvių priežasčių, terminas praleistas daugiau nei dvidešimčia dienų, todėl žemesnės instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino ir priimti apeliacinį skundą. M. M. skundo argumentai žemesnės instancijos teismo išvadų nepaneigia, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.