Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant ieškovei I. A., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, atsakovui V. A., atsakovo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, paaiškino ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Papildomai ieškovės atstovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 1380 Lt per mėnesį suma, kuri yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Taip pat nurodė, kad atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, atsakovas mokėjo tik už darželį, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos pervedė ieškovei kas mėnesį po 200 Lt, tačiau šis išlaikymas nepakankamas, todėl prašo priteisti 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Liudytoja J. S. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė yra jos sesuo. Jos žiniomis atsakovas prie vaiko prisideda tik mokėdamas už darželį, jokių rūbų, maisto neperka. Ji sesei padeda tiek maistu, tiek pinigais, kiti broliai ir seserys irgi padeda. Jos sesuo ankščiau į teismą nesikreipė, nes atsakovas jai grasino. Jos žiniomis, atsakovas remontuodavo mašinas, yra remontavęs ir jai. Jos žiniomis, vaiką yra pasiėmęs nakvynei tik vieną kartą.

Liudytoja E. A. teismo posėdyje nurodė, jog yra ieškovės brolio žmona. Kiek jai žinoma, atsakovas mokėjo už darželį. Ji su vyru, t. y. ieškovės broliu, taip pat padeda ieškovei, nuperka maisto, duoda daržovių, drabužėlių. Jos žiniomis, atsakovas remontuodavo mašinas, kur šiuo metu jis dirba, ji nežino.

Liudytoja I. A. teismo posėdyje nurodė, jog yra atsakovo dukra. Nurodė, kad ji su tėčiu rūpinasi Pauliumi, pasiima pas save į namus, tėtis perka valgyti, rūbus, jį prižiūri. Jos tėtis šiuo metu nedirba, nes yra labai silpnas. Ji su nepilnamečiu broliu gauna pašalpas už mirusią mamą, tėtis gauna bedarbio pašalpą ir taip jų šeima pragyvena.

Liudytoja I. Š. teismo posėdyje nurodė, jog yra atsakovo mirusios žmonos pusseserė. Atsakovas labai rūpinasi visais savo vaikais, neišskiriant ir Pauliaus. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu nedirba. Ji atsakovo sūnui Pauliui yra davusi savo sūnaus išaugtus rūbelius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. A. ir atsakovas V. A. yra nepilnamečio P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 5). Ieškovė I. A. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1245 Lt (b.l. 7). I. A. vardu kilnojamojo, nekilnojamojo turto registruota nėra (b.l. 6,8). Atsakovas V. A. nuo 2014-06-03 yra registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje (b.l. 26), jam mokama kas mėnesį 412,17 Lt socialinė pašalpa (b.l. 27). Atsakovui V. A. nuosavybės teise priklauso 27/400 dalis pastato – gyvenamojo namo, 1/8 dalis pastato – sandėlio, 27/400 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių ir 27/400 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinys ir 295/2904 dalis žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 45-47), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 48).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus P. A. išlaikymui per mėnesį ji skiria apie 1380 Lt ir pateikė detalų nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad šią sumą sudaro - 202 Lt mokestis už darželį, 30 Lt knygoms, 450 Lt kasdienei mitybai namuose, 30 Lt higienos priemonėms, 50 Lt vaistams ir vitaminams, 200 Lt batams, rūbams, 30 Lt žaislams, lavinimo priemonėms, 30 Lt laisvalaikio reikmėms ir poilsiui, 300 Lt komunalinės paslaugos, 8 Lt draudimas. Teismas pripažįsta, jog nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos, nes atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dalį ieškovės nurodytų išlaidų, tokių kaip mokestis už darželį, padengia atsakovas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė. Ištyrus byloje esančius įrodymus nenustatyta jokių išskirtinių ar specialių nepilnamečio P. A. poreikių lyginant su kitais jo amžiaus vaikais. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, pagal kurią vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1035 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Pažymėtina, jog atsakovo nurodyta suma, kurią jis gali skirti sūnui išlaikyti, t.y. po 250 Lt kas mėnesį, yra per maža, nors atsakovas ir nevengia prisidėti prie papildomo sūnaus išlaikymo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio P. A. išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti apie 1000-1200 Lt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. A. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1245 Lt (b.l. 7), posėdžio metu nurodė, kad mėnesio pajamos yra apie 1500 Lt. I. A. vardu kilnojamojo, nekilnojamojo turto registruota nėra (b.l. 6,8).

Vertinant atsakovo V. A. turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovas šiuo metu nedirba ir nuo 2014-06-03 yra registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, jam kas mėnesį mokama 412,17 Lt socialinė pašalpa. Taip pat V. A. nuosavybės teise priklauso 27/400 dalis pastato – gyvenamojo namo, 1/8 dalis pastato – sandėlio, 27/400 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių ir 27/400 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinys ir 295/2904 dalis žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką J. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnametę dukrą I. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi (duomenys neskelbtini), pirmame kurse. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi rimtų sveikatos sutrikimų stuburo srityje ir dėl nuolatinio skausmo negali dirbti sunkaus darbo. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš teismui pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad atsakovo sveikatos sutrikimai yra laikini, pažymoje neišskirta, kad atsakovui reikalingas pastovus ir nuolatinis gydymas, ar kad dėl šio sveikatos sutrikimo yra apribotos jo galimybės dirbti. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, todėl turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas konstatuoja, kad atsakovo laikini sveikatos sutrikimai, taip pat poreikis išlaikyti kitus šeimos narius nepašalina jo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. A. ir užtikrinti būtinas sąlygas jo visapusiškam vystimuisi ir poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (šiuo metu yra 5 m. amžiaus), į tai, kad vaikas neturi išskirtinių sveikatos problemų ar poreikių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, į tai, kad šiuo metu ieškovės turtinės padėtis ir gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. A. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-10-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė I. A. prašė išlaikymą priteisti nuo 2014-07-01, t. y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas V. A. 2014-07-01, 2014-08-08, 2014-09-12 pervedė ieškovei I. A. po 200 Lt vaiko išlaikymui. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė. Kadangi išlaikymas nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2014 m. liepos-rugsėjo mėnesiais pervedė nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt, o išlaikymas priteisiamas po 400 Lt, tai susidaręs 600 Lt skirtumas už 2014 m. liepos-rugsėjo mėnesius priteistinas iš atsakovo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama ieškovė (CK 4.185 str. 1d., CPK 376 str. 3d.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2011-11-01 iki 2014-06-30, skaičiuojant po 300 Lt.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, o atvirkščiai – teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis visuomet mokėjo už vaiko darželį, šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė bei apklausti liudytojai, taip pat nurodė, kad vaiką pasiima pas save, perka jam maistą, duoda pinigų smulkioms išlaidoms. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. A. bei I. Š. patvirtino, kad atsakovas nepilnametį sūnų pasiimdavo pas save, pirkdavo jam maistą, rūbus, t. y. tuo metu tenkindavo jo poreikius ir jį išlaikydavo. Nors šios liudytojos buvo apklaustos atsakovo iniciatyva, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jų duotais paaiškinimais, jos liudijo davusios priesaiką, taip pat, teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu apklausta ieškovės pakviesta liudytoja J. S. taip pat nurodė, kad nepilnametis vaikas yra nakvojęs pas atsakovą. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė taip pat neneigė tos aplinkybės, kad nepilnametis sūnus savo tėvą lanko, nors ir nedažnai. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio mokėjo už nepilnamečio sūnaus P. A. darželį „Švyturėlis“. Pridėti mokėjimo kvitai už 2014 m. liepos-rugsėjo mėn. patvirtina, kad atsakovas išlaikymą teikė. Nors šie mokėjimai atlikti jau po bylos iškėlimo teisme, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, jog išlaikymą teikė ne visada pinigus pervesdamas per banką. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovė, negaudama išlaikymo vaikui, anksčiau kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.

Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jį prašo skaičiuoti po 300 Lt per mėnesį. Teismas daro išvadą, kad atsakovas mokėdamas už vaiko darželį vidutiniškai po 200 Lt kas mėnesį bei pasiimdamas jį pas save, taip teikdamas papildomą išlaikymą, nevengė savo prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų, išlaikymą, nors ir nedidelį, tačiau vaikui teikė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškovei neįrodžius, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas. Be kita ko, nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat elgėsi pasyviai, teigia jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2011 m., tačiau dėl išlaikymo vaikui priteisimo kreipėsi tik po trijų metų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jo pajamos šiuo metu yra gerokai mažesnės nei minimalios, todėl priteista didelė išlaikymo įsiskolinimo suma galėtų dar labiau pabloginti atsakovo padėtį, apriboti jo galimybes ateityje teikti sūnui reikiamo dydžio išlaikymą.

Dėl ataskaitų teikimo

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan. Tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais.

Teismo manymu, atsakovo prašymas teikti ataskaitas apie išlaidas nepilnamečio sūnaus išlaikymui teikiamas lėšas neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, nes išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir nuolat turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, be to, ieškovė turi nuolat spręsti, kaip paskirstyti išlaikymo lėšas, nes ieškovė suteikia nepilnamečiui vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis (skalbimas, valgio gaminimas, nuolatinis rūpinimasis vaiko sveikata, jo ugdymu). Teismo vertinimu, ieškovei nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog žmogui reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė, be to, pažymėtina, kad teismo priteisiama suma nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui tikrai nėra neproporcingai didelė ar nepagrįsta, kad už ją reiktų teikti atskaitas. Taip pat, teismas pažymi, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti, kad ieškovė galėtų netinkamai panaudoti lėšas skirtas vaikui ar kad minėtas pareigas ieškovė vykdo netinkamai, todėl papildomų reikalavimų nustatymas, tarp jų teikti atskaitas dėl vaikui teikiamų pinigų išlaikymui panaudojimo, reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (paramą) periodiniais mokėjimais sudaro 144 Lt (400 Lt x 12 x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Patenkinus 27 procentus ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistina 405 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Atsakovo atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė po bylos išnagrinėjimo teismui pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 1500 Lt jo patirtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi atsakovo atstovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigų priėmimo kvitas išrašytas 2014-07-31, teismo posėdis vyko 2014-10-07, todėl tiek atsakovas, tiek jo atstovė turėjo pakankamai laiko pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus P. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) (116 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-10-01 iki P. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 600 Lt (174 Eur) išlaikymo sumą už 2014 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius.

Nepilnamečio sūnaus P. A. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną I. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Ieškovei I. A. iš atsakovo V. A. priteisti 405 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo V. A. priteisti 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.