- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2SA-8-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, J. R., G. R.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1800-808/2009 pagal pareiškėjo S. R. prašymą suinteresuotiems asmenims VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, J. R. , G. R. dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. R. prašė sustabdyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarties vykdymą; atnaujinti procesą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1600-807/2009; panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės prašymo netenkinti. Nurodė, kad teismas netyrė aplinkybės dėl pareiškėjo noro ar bandymo žudytis, byloje duomenų apie galimą savižudybę nėra, teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui S. R. nedalyvaujant bei jam nepateikus paaiškinimų, priėmė neteisėtą nutartį. Teismas pažeidė CPK 329 str. 1 d., neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-328/07, nepranešęs S. R. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir tokiu būdu nesuteikęs galimybės pareiškėjui teikti paaiškinimus. Byloje pareiškėjui atstovavo advokatė Jolita Urbaitytė, kurios pareiškėjas nepažįsta ir su ja nėra sudaręs jokios sutarties, jai nėra davęs jokių pavedimų. Taip pat teismas pažeidė LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, kuris draudžia diagnozuoti ligą remiantis religiniais motyvais (1 str.), patalpinti į ligoninę sveiką žmogų, neteisėtai hospitalizuoti (31 str). Pareiškėjas teigė esąs sveikas, todėl jam buvo taikytas neteisėtas laisvės atėmimas ir apribojimas. Nurodė, kad teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartis stabdytina, nes tėvai pareiškėją vėl grasina paguldyti į ligoninę. Šios nutarties stabdymas nepažeis kitų asmenų interesų, nes šiuo metu pareiškėjas yra faktiškai išleistas iš ligoninės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad prašyme aiškiai neįvardintas nė vienas iš CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Be to, teismas, priimdamas 2009 m. birželio 10 d. nutartį, nepažeidė Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, nes šio įstatymo nuostatos nenumato, jog pacientas, kurį prašoma leisti priverstinai gydyti, privalo būti kviečiamas į teismo posėdį ir dalyvauti jame pats. Prieš sprendžiant klausimą dėl S. R. priverstinio gydymo, nebuvo informacijos apie tai, kad pacientas būtų paskyręs jo interesus teisme turintį atstovauti asmenį, todėl buvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos S. R. suteikimo ir paskirta jo interesus teisme atstovavusi advokatė Jolita Urbaitytė. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 nesiekia formuoti tokios teismų praktikos, kai visais atvejais kviečiami į teismo posėdžius asmenys, galimai turintys psichikos sutrikimų, kai sprendžiami klausimai dėl jų pripažinimo neveiksniais, priverstinio hospitalizavimo ir pan., minėtoje nutartyje konstatuota būtinybė informuoti tokius asmenis apie teismo procesą. Iš to, kad S. R. į bylą Nr. 2-1600-807/2009 teikė pareiškimą (b.l. 6), galima daryti išvadą, jog apie teisme pradėtą procesą dėl leidimo priverstinai gydyti pacientui buvo žinoma. Civilinio proceso kodekse (464 str. 2 d.) įtvirtinta, kad dėl psichikos sveikatos būklės asmuo gali būti nekviečiamas į teismo posėdį, jei jis negalės duoti paaiškinimų arba dalyvavimas posėdyje gali pakenkti jo sveikatos būklei; į bylą Nr. 2-1600-807/2009 pateiktas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Gydytojų komisijos 2009-06-09 sprendimas dėl S. R. psichikos sveikatos būklės, kuriame išdėstytos aplinkybės teismui nekėlė abejonių, leido padaryti pagrįstą išvadą, kad paciento dalyvavimas 2009-06-10 teismo posėdyje nėra tikslingas arba netgi gali būti jam žalingas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. R. prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad savo prašyme atnaujinti procesą jis aiškiai nurodė, kad procesas turėtų būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (jei pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida). Teisės normos taikymo klaida pasireiškė tuo, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė S. R. hospitalizavo sveiką. Nagrinėjant klausimą dėl jo hospitalicijos, jis į teismo posėdį nebuvo kviestas, o jį atstovavusi advokatė veikė ne S. R. naudai. Prašymui atnaujinti procesą pagrįsti pareiškėjas pateikė įrodymą – psichoterapijos studijos pažymą ir nurodė, kad siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, būtina skirti teismo posėdį, kurio metu teismas, išklausęs paties S. R. argumentus ir paaiškinimus, kurių priimant 2009 m. balandžio 10 d. nutartį niekas nenagrinėjo ir kurių teismas nežinojo, nustatytų, ar S. R. nebuvo paguldytas į ligoninę būdamas sveikas. 2009 m. balandžio 10 d. nutartis neskundžiama, todėl nepradėjus nagrinėti bylos dėl proceso atnaujinimo, negalima išsiaiškinti, ar VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė elgėsi teisėtai. Neatnaujinus proceso, būtų pažeista S. R. teisė į objektyvų teismą ir apeliaciją.
Pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
LR CPK 366 str. nustato proceso atnaujinimo pagrindus. Vienas iš jų įtvirtintas CPK 366 str. 1 d. 9 p., - pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kai teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Remdamasis šiuo pagrindu ir jį nurodydamas savo prašyme, S. R. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjo prašyme nenurodytas nė vienas iš CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, nėra pagrįstas.
Šalies argumentai
Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė jo pagrindą, tačiau neįvykdė CPK 369 str. 2 d. reikalavimo prie prašymo atnaujinti procesą pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Kaip pagrindą proceso atnaujinimui nurodęs jo priverstinį hospitalizavimą esant sveiku, pareiškėjas teismui pateikė tą pačią VšĮ „Psichoterapijos studija“ pažymą, kuri teismui buvo pateikta civilinėje byloje Nr. 1600-807/2009 nagrinėjant VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti. Taigi tai nėra naujas įrodymas, kurio teismas nebuvo tyręs nagrinėjant prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti. Nors pastarajame dokumente teigiama, kad S. R. yra sveikas (civ.b. Nr.2-1900-807/2009, b.l.9), kitas dokumentas, kuriuo buvo remtasi nagrinėjant bylą dėl priverstinio hospitalizavimo – Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikė kitokią išvadą: S. R. diagnozuotas ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas. Nurodyta, kad pacientas ūmios psichozinės būklės, negali realiai įvertinti situacijos ir savo elgesio, pavojingas šeimos turtui ir gerovei, yra reali suicido grėsmė, būtinas gydymas Psichiatrijos stacionare (civ.b. Nr.2-1900-807/2009, b.l.2). Taigi teismas be byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rėmėsi ir oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris pagrindžia teismo sprendimą tenkinti prašymą dėl S. R. priverstinio hospitalizavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo priverstinai hospitalizuotas būdamas sveikas.
Pareiškėjas S. R. atskirajame skunde nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl jo hospitalicijos, jis į teismo posėdį nebuvo kviestas, o jį atstovavusi advokatė veikė ne jo naudai. 1995 m. birželio 6 d. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnis nustato, kad sprendžiant klausimus sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio gydymo klausimus, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui teikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas. Kadangi, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl S. R. priverstinio gydymo nebuvo informacijos apie jo interesus atstovaujantį asmenį, buvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos S. R. suteikimo. 2009 m. birželio 9 d. Vilniaus valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą S. R. teikti antrinę teisinę pagalbą paskirti advokatę Jolitą Urbaitytę, kuri ir dalyvavo teismo posėdyje sprendžiant S. R. priverstinio hospitalizavimo klausimą. Pažymėtina, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas nenumato, kad pacientas, kurį prašoma leisti priverstinai gydyti, privalo būti kviečiamas į teismo posėdį ir dalyvauti jame pats. Galimybę nekviesti į teismo posėdį asmens dėl jo sveikatos būklės numato ir CPK 464 str. 2 d. Teismas, remdamasis Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, turėjo pagrindą S. R. nekviesti į teismo posėdį.
Teisėjų kolegija vertina, kad nors pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytas (aiškiai neįvardintas) nė vienas iš CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau klausimą dėl pareiškėjo S. R. prašymo priėmimo išsprendė iš esmės teisingai, nes nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo skundžiamą Vilniaus misto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo S. R. 9,75 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų