- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-114-300-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2009 m. gruodžio 25 d. 17.50 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,047 g psichotropinės medžiagos – 2-CB (sinonimas – 4-bromo-2,5 dimetoksifeniletilaminas), kurią, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikė su savimi polietileniniame pakete ir gabeno automobilyje „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 2009-12-25 17.50 val. (duomenys neskelbtini) -uoju namu, policijos pareigūnams sustabdžius minėtą automobilį, sulaikymo metu paketą su minėta psichotropine medžiaga numetė ant žemės prie automobilio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, kadangi jis savo kalę pripažino. Taip pat nurodo, kad sutinka sumokėti baudą. Teigia, kad turi šeimą, du vaikus, buvo susiradęs darbą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai V. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti mažesnį arešto bausmės dydį arba arešto bausmę pakeisti į baudą.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis savo kaltę pripažino, turi šeimą, du vaikus, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę nuteistajam, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali švelninti apeliantui paskirtos bausmės. O ta aplinkybė, kad nuteistasis buvo susiradęs darbą, nenusveria bausmės tikslų ir paskirties. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas dirbtų.
Kita nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis sutinka sumokėti baudą, neduoda teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., padarymą. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad arešto bausmė nėra griežčiausia iš minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Be to, iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., paskirta bausmė – areštas 50 parų – savo dydžiu, nors ir nežymiai, tačiau yra mažesnė negu arešto bausmės vidurkis (šios arešto bausmės vidurkis – 52,5 paros), todėl ir arešto bausmės dydis nelaikytinas per griežtu.
Paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – vienas nesunkus nusikaltimas, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Vertinant V. K. asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, nedirba, nevedęs, turi du mažamečius vaikus, įvykdė vieną nusikaltimą, kurie priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis, tačiau artimą jam, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, todėl švelninti ar keisti apylinkės teismo paskirtą bausmę remiantis apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.