Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-03-28 · Byla Nr. P2-1-322/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-28
Bylos Nr.
P2-1-322/2012
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00104-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kreditorius
M. R.
Skolininkas
I. S.
Advokatai
Vidmantas Lazickas
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. P2-1-322/2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00104-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 117.1.; 117.2.; 129.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 28 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Tomui Ubartui,išieškotojui M. R.,skolininkei I. S.,skolininkės atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Tomo Ubarto pateiktą sprendimo neįvykdymo aktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas antstolis Tomas Ubartas teismui pateiktu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (b. l. 4-5) konstatuoja, kad vykdant Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-07-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-687-322/2009 dalyje dėl leidimo M. R. matytis su savo nepilnamete dukra A. R., gimusia 2008 m. rugpjūčio 10 d., sprendime nustatyta tvarka, teismo sprendimas dėl pasikeitusių aplinkybių, išieškotojo M. R. veiksmų bei atsižvelgiant į vaiko interesus, negali būti įvykdytas, nes skolininkės I. S. nebetenkina teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (išieškotojas bendravo su vaiku mažai, vaikas nuo tėvo yra atpratęs, jo paėmimas visai dienai gali vaiką traumuoti ir pan.), todėl prašo spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Teismo posėdžio metu antstolis prašymą palaiko ir nurodo, kad jo kontorai buvo pateiktas vykdymui vykdomasis raštas dėl I. S. įpareigojimo leisti tėvui M. R. bendrauti su nepilnamete dukra A. R. teismo nustatyta tvarka, pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojas M. R. turi teisę pasiimti dukrą kiekvieno savaitgalio dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Išsiuntus raginimą skolininkei įvykdyti sprendimą geruoju, ji atvykusi į kontorą nurodė, kad tėvas M. R. ilgai nebendravo su dukra, todėl vaikas gali nenorėti bendrauti su tėvu, be to, tai gali traumuoti vaiką. Vaiko teisių apsaugos skyriuje, siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją, tikslu, pažiūrėti kaip vaikas reaguoja į tėvą, su kuriuo faktiškai negyvena, buvo suorganizuotas bendras šalių, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus vedėjos ir psichologės susitikimas. Į šį susitikimą išieškotojas M. R. neatvyko. Teismo sprendimo nevykdymą skolininkė aiškina, jog nėra vaiko psichologinio ir emocinio prisirišimo prie tėvo, nes jis per 3 metus su vaiku yra bendravęs tik 6-7 kartus, todėl negalėtų vaiką atiduoti visai dienai, be to, skolininkė darbo dienomis dirba, todėl nurodo, jog savaitgaliais nukentėtų ir jos bendravimas su dukra. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, jis surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir prašo teismą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Išieškotojas M. R. prašo palikti teismo sprendime nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, kad I. S. pati buvo nusistačiusi tokią bendravimo su vaiku tvarką, o įsiteisėjus teismo sprendimui, iš pradžių pusę metų buvo viskas gerai, jis bendraudavo su dukra vaiko motinos akivaizdoje, po to jis buvo išvykęs ilgesniam laikui į užsienį. Jam grįžus, I. S. pradėjo vengti susitikimų, rasdavo priežasčių, dėl kurių jis negalėdavo susitikti su dukra, pakeitė telefono numerį. Per savo tetą sužinojo S. telefono numerį, tačiau ji pasakė, jog vaiko neduos, todėl jis buvo priverstas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur jam buvo patarta išsiimti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir pateikti jį vykdymui antstoliui. Pripažįsta, jog ilgai nebendravo su dukra, todėl galėtų visų pirma po keletą valandų pabendrauti su vaiku motinos akivaizdoje, o jai pripratus, galėtų pasiimti ir savaitgaliais.

Skolininkė I. S. posėdžio metu paaiškino, kad po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pirmus metus M. R. visai nebuvo atvykęs aplankyti dukters, nes buvo užsienyje, o per dvejus kitus metus lankė tik 6-7 kartus. Šių susitikimų metu tėvas su dukra bendraudavo tik 10-15 min., o vėliau prasidėdavo moraliazvimas ir terorizavimas dėl to, kad ji pateikė antstoliui vykdymui vykdomąjį raštą dėl materialinio išlaikymo dukrai išieškojimo. Pripažino, kad nevykdė teismo sprendimo, nes nenorėjo traumuoti dukters, mano, jog tarp vaiko ir tėvo nėra psichologinio ir emocinio ryšio, todėl patikėti dukterį tėvui ilgesniam laikui negalima, nes jam nežinomi vaiko įpročiai (kada ir ką vaikas valgo, kada eina miegoti) ir jis jais nesidomėjo.

Skolininkės atstovas advokatas Vidmantas Lazickas nurodo, kad S., būdama mažametės Austėjos mama, nepiktybiškai nevykdė sprendimo, o tik vadovavosi prioritetiniais mažamečio vaiko interesais. Jo nuomone, antstolis yra teisus, teikdamas teismui aktą, bei mano, kad, atsižvelgiant į vaiko interesus, turėtų būti keičiama pati bendravimo su vaiku tvarka, vaikas turėtų priprasti prie tėvo ir vaikas priprastų prie savo tėvo, kol tarp jų nėra susiklostęs būtinas emocinis ir psichologinis ryšys.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodo, kad teismo sprendimą privalu vykdyti, tačiau tėvui per laikotarpį, kai buvo nutraukta šalių santuoka, mažai bendravus su dukra, situacija yra pasikeitusi, todėl I. S. turėtų kreiptis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ieškoti visokių galimybių, nes vaiko emocinis ryšys su tėvu turi būti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmestinas.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 2-687-322/2009, kurio vykdymo tvarką prašo pakeisti antstolis, buvo nutraukta santuoka, įregistruota tarp I. R. (dabar – S.) ir M. R., turinčių vieną nepilnametį vaiką, dėl santuokos iširimo pripažįstant kaltu M. R.; nustatyta nepilnametės A. R. gyvenamoji vieta su motina I. R. (S.); priteistas iš M. R. materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai A. R. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės; nustatyta, kad priteistą nepilnametei A. R. materialinį išlaikymą uzufrukto teise tvarko ir valdo jos motina I. R. (S.); paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; taip pat nustatyta ieškovės prašoma M. R. bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarka:

Iki A. R. sukaks treji metai M. R. gali bendrauti su dukra kiekvieną dieną jos gyvenamojoje vietoje mamos I. R. akivaizdoje nuo 17.00 val. iki 19.00 val.;A. R. sulaukus trejų metų M. R. galės pasiimti dukrą kiekvieno savaitgalio dienomis nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;A. R. sulaukus penkerių metų M. R. galės pasiimti dukrą kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.

Antstolis Tomas Ubartas vykdo Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-687-322/2009 dėl skyriumi gyvenančio tėvo M. R. bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarkos. 2012 m. vasario 14 d. vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/00069/1 antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (b. l. 3-4), kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas dėl pasikeitusių aplinkybių, išieškotojo M. R. veiksmų bei atsižvelgiant į nepilnametės A. R. interesus, negali būti įvykdytas, todėl yra reikalinga spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismui pateiktame neįvykdymo akte antstolis Tomas Ubartas neprašo dėl sprendimo nevykdymo skolininkei I. S. skirti baudą. Pati skolininkė I. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad nevykdo teismo sprendimo, nes pasikeitus aplinkybėms jos nebetenkina teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Taip pat ji nurodė, jog nenori traumuoti dukters, mano, jog tarp vaiko ir tėvo nėra psichologinio ir emocinio ryšio, nes tėvas M. R. per 3 metus su vaiku yra bendravęs tik 6-7 kartus, todėl patikėti dukterį tėvui ilgesniam laikui ji negalinti, be to, tėvui nežinomi vaiko įpročiai (kada ir ką vaikas valgo, kada eina miegoti) ir tuo jis nesidomi. Skolininkė nurodė, kad jos nebetenkina teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamete A. R. tvarka dar ir todėl, kadangi ji darbo dienomis dirba, o kiekvieno savaitgalio dienomis tėvui pasiėmus vaiką, nukentėtų ir jos bendravimas su dukra.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. nuostatos numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, pagal CK 3.170 str., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

CPK 18 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi. Teismo sprendimo vykdymo procesas yra svarbi civilinio proceso stadija, nes joje realizuojamas priimtas teismo sprendimas, todėl visi asmenys turi laikytis vykdymo proceso normų, vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus, o nesutinkant su antstolio reikalavimais dėl jų neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, skųsti antstolio veiksmus Lietuvos Respublikos CPK 510-513 str. nustatyta tvarka. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą (CPK 585 str. 2 d., 771 str. 5 d.).

Civilinio proceso kodekso teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato galimybės antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Vadinasi, antstolis yra įgaliotas vykdyti teismo sprendimus, tačiau jis neturi materialinio suinteresuotumo teismo sprendimo vykdymu, taip pat jis nėra įgaliotas atstovauti materialiai teismo sprendimo įvykdymu suinteresuotų asmenų. Teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Vadinasi, įstatymo nuostatos numato galimybę, pačiai skolininkei I. S., kurios nebetenkina teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su dukra A. R. tvarka, pareikšti teismui ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Atsižvelgiant į tai, kad antstolis teismui pateiktu aktu neprašo skolininkei I. S., nevykdančiai teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų, skirti baudą, o tik prašo pakeisti vykdymo tvarką, nors įstatymas tokios galimybės (antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką) nenumato, be to, laikytina, jog pakeitus antstolio prašomą vykdymo tvarką, būtų pakeista ne sprendimo vykdymo tvarka, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 2-687-322/2009 dalies dėl bendravimo su vaiku esmė ir turinys, todėl tenkinti antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nėra pagrindo, prašymas atmestinas.

Iš į bylą pateiktos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 5 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-238(7.0413) (b. l. 13) matyti, kad valstybės turėtos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą I. S., pagal 2012-02-08 sprendimą Nr. SP-507(7.0413) sudaro 200 Lt. Bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas, kadangi Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-507(7.0413) (b. l. 11-12) patvirtina, jog buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą I. S. ne šioje byloje, o civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant jos interesus civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d., 290 str., 291 str. ir 771 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo antstolio Tomo Ubarto prašymą pagal 2012 m. vasario 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė