Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn M. V. atstovo advokato Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties M. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2017 m. birželio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. S. (toliau – Institucija) nutarimu Nr. SAVAD-19ANN-106129669-17 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 225 Eur bauda už tai, kad Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, M. V., būdamas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kuriai priklauso transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 9 d. 16.58 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), minėtą „BMW“ automobilį pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atmetė M. V. atstovo advokato Ž. A. skundą, netenkino prašymo panaikinti Institucijos 2017 m. birželio 26 d. nutarimą, taikyti senatį bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu M. V. atstovas advokatas Ž. A. aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir administracinio teisės nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis buvo priimta remiantis vien tik Institucijos į bylą pateiktais paaiškinimais, o ne rašytiniais įrodymais. Teismas neanalizavo apelianto į bylą pateikto išrašo iš el. pašto apie tai, kad išsiuntė atsakymą Institucijai su asmens, vairavusio automobilį 2016 m. gruodžio 9 d., duomenimis. Į šį laišką M. V. negavo jokio atsakymo ar patvirtinimo apie laiško gavimą. Po kurio laiko tą patį laišką M. V. išsiuntė ir kitai specialistei. Mano, kad šie duomenys patvirtina, jog jis pareigūnų reikalavimus įvykdė. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Institucijos darbuotojo S. K. paaiškinimu apie prisijungimus prie pašto serverio, tačiau byloje nėra duomenų, kokiu būtent būdu buvo nustatyta, kad elektroninis laiškas nebuvo išsiųstas/gautas, kadangi M. V. į bylą pateikti įrodymai paneigia tokią Institucijos poziciją. Nurodo, kad nėra aišku, kodėl teismas remiasi Institucijos deklaratyviais paaiškinimais, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Institucija atsiliepimu prašo M. V. atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. priimtą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu), kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Administracinė nuobauda M. V. paskirta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ), nustatytos taisyklės pažeidimas.SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas – privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.Nagrinėjamu atveju M. V. nubaustas už tai, kad neįvykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio įgalioto pareigūno reikalavimo atskleisti asmenį, 2016 m. gruodžio 9 d. padariusį pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje, su M. V. vadovaujamai (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliaciniu skundu pažeidėjo atstovas tvirtina, kad M. V. reikalavimą įvykdė 2017 m. balandžio 21 d. atsakydamas į Institucijos specialisto elektroninį laišką, kuriame ir nurodė asmenį, minėtą dieną disponavusį bendrijai priklausančiu automobiliu „BMW“ (b. l. 4). Taip pat pažymėjo, jog M. V. į minėtą laišką iš Institucijos atstovo jokio atsakymo, patvirtinančio laiško gavimą – nesulaukė. Institucijos atstovas tvirtino, kad jokio elektroninio laiško iš M. V. nėra gavęs, todėl buvo kreiptasi į Institucijos informacinių technologijų vyriausiąjį specialistą, kuris patikrinęs pašto serverių sujungimų žurnalą su domenu „(duomenys neskelbtini)“ ir IP adresu (duomenys neskelbtini), nenustatė jokio prisijungimo (administracinių nusižengimų byla ROIK Nr. 17068247273, b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, kad M. V. atsakymo nepateikė, Institucija 2017 m. balandžio 27 d. išsiuntė oficialų raštą su pareikalavimu nurodyti pažeidimą padariusį asmenį (ROIK 17068247273, b. l. 12). Aukštesnysis teismas pažymi, kad būtent neatsakydamas į 2017 m. balandžio 27 d. Institucijos oficialų raštą Nr. 64-2-2791, kuriame buvo išdėstyta pažeidimo data, vieta, esmė ir nustatytos aplinkybės, nurodytas terminas, per kurį M. V. turi pateikti duomenis, taip pat nurodyta atsakomybė už reikalaujamų duomenų nepateikimą, padarė pažeidimą, už kurį jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas nutarimas bei paskirta nuobauda. Aplinkybė, kad M. V. būtų atsakęs į Institucijos specialisto el. paštu pateiktą užklausą, negali būti patvirtinta jokiais duomenimis, kadangi kaip minėta, specialistas nurodė jokio atsakymo negavęs, o M. V. taip pat nurodė negavęs jokios laiško pristatymo ar perskaitymo žymos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybė ir terminas informacijos pateikimui nebuvo skaičiuojamas nuo elektroninio laiško išsiuntimo dienos, tačiau nuo tos dienos, kada būtent buvo išsiųstas oficialus dokumentas. Pažymėtina, kad M. V. yra (duomenys neskelbtini), kuris suvokia oficialaus dokumento, kuriame nurodyta gresianti atsakomybė už neatsakymą į jį ir jame nurodytų duomenų nepateikimą, juridinę galią ir pasekmes. Oficialus Institucijos užklausimas M. V. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) bendrijoje gautas 2017 m. gegužės 4 d. Per rašte nurodytą 3 dienų terminą M. V. nepateikus jokio atsakymo Institucijai į jų oficialų raštą buvo pagrįstai nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Apeliantas skunde ginčija aplinkybę, kad teismas rėmėsi Institucijos specialisto paaiškinimu apie pašto serverių jungimąsi ir kad neva buvo patikrintas tik vienas IP adresas, kai tuo tarpu jis yra kintantis. Šis atstovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jungiantis prie specifinių el. paštų, kaip šiuo atveju specialaus domeno „(duomenys neskelbtini)”, yra prisijungiama prie konkretaus tam domenui priskirto IP adreso, tad šiuo atveju, jungiantis ir siunčiant elektroninį laišką iš adreso „(duomenys neskelbtini)“, kad ir iš kokios vietos ar skirtingų kompiuterių besiunčiama, yra prisijungiama prie vieno konkretaus IP adreso ir jis nėra kintantis. Be to, M. V. susirašinėjimą su Institucijos specialistu pateikia kaip vientisą el. laišką, tačiau pažymėtina, kad M. V. nurodomame išsiųstame laiške adresatas nurodytas iš didžiosios raidės „(duomenys neskelbtini)”, kai tuo tarpu atsakant į gautą el. laišką iškart įkeliamas teisingas el. pašto adresas, iš kurio buvo gautas laiškas, ir kuris šiuo atveju prasideda mažosiomis raidėmis. Taigi nagrinėjamu atveju, nesant nenuginčytinų įrodymų apie anksčiau pažeidėjo pateiktą atsakymą Institucijai, pagrįstai Institucija ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, išsiųstais oficialiu raštu ir terminą skaičiavo būtent nuo tos datos. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą ir M. V. atstovo advokato Ž. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.