Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2020-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-513-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-01-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-09-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e2A-513-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10234-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
V. Š., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M.
Ieškovas
V. T., E. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-513-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10234-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M. (D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. T. ir E. T. ieškinį atsakovams V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M. (D.) dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai teismo prašė leisti atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., kadastrinius matavimus be bendraturčių V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M. (D.) sutikimo (t. y. be pasirašymo žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jų sutikimo bei prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre). Ieškinyje nurodė, jog ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 2018-07-04 buvo atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai – parengtas žemės sklypo planas ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Žemės sklypo ribos liko nepakeistos, anksčiau parengtuose minėto žemės sklypo planuose žemės sklypo ribų posūkio taškai sutampa su atnaujintame žemės sklypo plane nurodytais taškais. Atnaujinti kadastriniai matavimai atlikti dėl to, kad žemės sklype baigtas statyti ieškovams priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovai siekia Nekilnojamojo turto registre registruoti šio pastato 100 proc. baigtumą. Ieškovai ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovus, prašydami juos pasirašyti žemės sklypo plane, tačiau atsakovai be jokių motyvų ar argumentų atsisako pasirašyti 2018-07-04 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovų yra nagrinėjamas kitas teisinis ginčas dėl to paties žemės sklypo, kuris turi įtakos ir šioje byloje ieškovų pareikštiems reikalavimams. 2016-04-05 tarp ieškovų ir atsakovų buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, pagal kurį ieškovai savo lėšomis įsipareigojo suformuoti ir sutvirtinti žemės sklypo šlaitą, kad atsakovams būtų sudarytos sąlygos naudotis jiems priskirtomis žemės sklypo dalimis. 2018-11-28 ieškovams buvo nurodytos konkrečios nesutikimo su parengtu planu priežastys, tačiau ieškovai jų nevertino ir kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad atsakovai neprieštarauja atliktiems žemės sklypo kadastriniams matavimams, kiek tai susiję su sklypo išorinėmis ribomis, kadangi ribos liko nepakeistos. Tačiau atsakovai nesutinka su jiems pateiktame pasirašyti plane esančiu šlaito žymėjimu. Žemės sklypo plane yra pavaizduotas jame esantis šlaitas, pažymėtos jo ribos, kas iš esmės neatitinka esamos situacijos, nes faktiškai šlaitas prasideda ne nuo ieškovų garažo sienos, o maždaug 1 metro atstumu toliau. Jeigu ieškovams svarbu užfiksuoti ir įregistruoti tik išorines sklypo ribas, tuomet šlaito, dėl kurio vyksta teisminis ginčas kitoje byloje, žymėjimas plane yra apskritai nebūtinas. Dėl šių priežasčių atsakovai tokio plano pasirašyti nesutinka. Atsakovai planą sutiktų pasirašyti tuo atveju, jeigu jame butų vaizduojamos tik išorinės žemės sklypo ribos, ir apie tai ne kartą yra nurodę ieškovams. Jeigu ieškovai nepiktnaudžiautų ir teiktų pasirašyti tokį planą, kuris iš tiesų yra teisingas ir be netikslių žymėjimų, atsakovai jį pasirašytų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – leido ieškovams V. T. ir E. T. atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendraturčių V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M. (D.) sutikimo. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M. (D.) 725 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų V. T. ir E. T. naudai.

4. Teismas konstatavo, kad, nepaisant to, jog žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos (ginčo dėl to nėra), atsakovai savo atsisakymą pasirašyti 2018m. liepos 4 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane grindžia ta aplinkybe, kad tarp šalių yra kilęs teisminis ginčas dėl šlaito, kuris yra pavaizduotas plane.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl šlaito buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje, o šlaito koordinačių nustatymas nėra šios bylos dalykas. Teismas vertino, jog šlaito žemės sklype atvaizdavimas nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių neteisingumo, ydingumo ar pagrindo vertinti, kad jie buvo atlikti esmingai pažeidžiant atsakovų teises. Kitų aplinkybių, kurios dėl ieškovų parengto žemės sklypo plano suderinimo pažeistų atsakovų teises ar jų teisėtus interesus, atsakovai nenurodė.

6. Teismas sprendė, kad atsakovų nesutikimas iš esmės užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teises įregistruoti savo nuosavybę – baigtą statyti gyvenamąjį namą. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, atsisakymas duoti sutikimą įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų laikomas pagrįstu.

7. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų atsisakymas trukdo savo kaip bendraturčių teises įgyvendinti ieškovams, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu atsakovai (toliau – ir apeliantai) V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M. (D.) (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų V. T. ir E. T. ieškinį atsakovams V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z. ir D. M. (D.) dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį ir leisdamas jiems be apeliantų sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, iš esmės suteikė ieškovams leidimą įregistruoti klaidingus duomenis atspindintį ginčo planą nekilnojamojo turto registre.

8.2. Plane, kuris yra ieškovų atliktų ir registruoti norimų kadastrinių matavimų dalis, yra klaidingai atvaizduotas žemės sklype esantis šlaitas, nes tiek šlaito ribos, tiek ir jo reljefas neatitinka esamos faktinės situacijos. Šiai dienai yra pasikeitęs ir pats žemės sklype esančio šlaito reljefas. Planas buvo rengiamas pagal žemės sklypo topografinę nuotrauką ir planą, kurį ieškovai pateikė į bylą 2019-08-05. Kaip matyti iš minėto topografinio plano, jis buvo parengtas dar 2015 m., todėl jis atspindi žemės sklype esančio šlaito atvaizdavimą, kuris buvo tuo metu, kai buvo rengiamas šis dokumentas.

8.3. Byloje esantys duomenys ir įrodymai aiškiai patvirtina, kad tiek ginčo plane atvaizduoto Žemės sklype esančio šlaito padėtis ieškovų gyvenamojo namo atžvilgiu, tiek ir pats šlaito reljefas neatitinka realios esamos situacijos. Minėtos aplinkybės leidžia neginčijamai konstatuoti, jog ginčo planas yra netikslus, nes jame yra atvaizduoti tikrovės neatitinkantys duomenys.

8.4. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas savo turiniu neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotų reikalavimų, kadangi jį priėmęs pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovai turi teisę parengtus kadastrinių matavimų duomenis, tarp kurių yra ir faktinės situacijos neatitinkantis ginčo planas, pateikti registruoti viešajame registre, iš esmės sukūrė su teisingumo principu nesuderinamą situaciją, kurios rezultate neteisingi duomenys būtų įteisinami ne tik preziumuojant juos teisingais, bet suteikiant jiems prima facie galią.

8.5. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad šlaito žemės sklype atvaizdavimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių matavimų neteisingumo. Pažymėtina, kad darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių materialinės teisės normų, kurios patvirtintų ankščiau nurodytas skundžiamo sprendimo išvadas apie tai, jog ieškovų atlikti kadastriniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenagrinėjo kadastrinių matavimų tvarką nustatančio teisinio reglamentavimo, todėl nepagrįstai nusprendė, kad žemės sklypo atvaizdavimas ieškovų parengtame ginčo plane nėra ydingai atliktas.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantai nemotyvuotai atsisakė pasirašyti ieškovų pateiktus kadastrinių matavimo dokumentus ir neįrodė, kad šių naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Apeliantų interesas – kad nebūtų pažeisti teisingumo ir teisėtumo principai, t. y. ieškovams atliekant kadastrinius matavimus ir juos registruojant viešajame registre, būtų nurodyti tikslūs žemės sklypo duomenys, kurie atitiktų faktinę situaciją. Sudarius galimybę ieškovams atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be apeliantų sutikimo ir leidus parengtą neteisingą ginčo planą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ankščiau nurodytas apeliantų teisėtas interesas bus neišvengiamai pažeistas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. T. ir E. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neteisėtas, nes teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė konstitucinį teisingumo principą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nesutampa su apeliantų išsakyta pozicija, savaime nereiškia nei sprendimo neteisingumo, nei „konstitucinio teisingumo principo“ pažeidimo.

9.2. Priešingai negu teigia apeliantai, teismas turi nagrinėti situaciją, egzistavusią kadastrinių matavimų atlikimo ir surašymo metu, o ne situaciją, esančią bylos nagrinėjimu metu. Žinoma, kad žemės sklypo reljefas per keletą metų, kol byla nagrinėjama teisme, gali keistis dėl įvairių gamtinių ir su žmogaus veiksmais susijusių aplinkybių. Tačiau ginčo nagrinėjimo dalykas yra klausimas, ar apeliantai teisėtai atsisakė pasirašyti kadastrinių matavimų byloje jų atlikimo metu.

9.3. Nors apeliantai teigia, kad tiek šlaito ribos, tiek ir jo reljefas neatitinka esamos faktinės situacijos, bet byloje nėra šį faktą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, išskyrus apeliantų netikslias nuotraukas, darytas praėjus daugiau nei vieneriems metams po kadastrinių matavimų atlikimo.

9.4. Apeliantams žinoma, kad tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek bylą nagrinėjant teisme jie savo ruožtu taip pat gali rengti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo atvaizdavimas gali būti tikslinamas ir bet kada ateityje.

Šalies argumentai

9.5. Apeliantų teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo neatitinka sprendimo turinio ir yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje egzistuojančius rašytinius įrodymus, įvertino šalių paaiškinimus ir, priimdamas sprendimą, tinkamai surašė jo motyvus.

9.6. Apeliantai teigia, jog sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas neva dėl to, nes teismas nepagrįstai nenustatė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų apeliantų teises ar teisėtus interesus. Su šiuo apeliantų teiginiu nesutinkame, nes apeliantai nenurodo, kokius įrodymus, tariamai pagrindžiančius jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, jie pateikė bylos nagrinėjimo metu bei kokių įrodymų teismas neištyrė ar neįvertino, ar neaprašė sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) bendrasavininkai. Ieškovui V. T. nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengtas 2018-07-04 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Akto 4 punkte nurodoma, jog atlikus kadastrinius matavimus, ribos sklypams nekeistos, o atsakovai nurodomi kaip asmenys, kurie buvo kviečiami dalyvauti nustatant žemės sklypo ribas. Dalis atsakovų akte pasirašė kaip dalyvavę žemės sklypo ribų nustatymo metu (akto 4, 13 punktai). 2018-10-11 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto 3.3 punkte nurodoma, jog žemės sklypo planas sudarytas, tačiau nesuderintas su savininkais. Minėto akto 3.4. punkte nurodoma, jog žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas, tačiau aktas nesuderintas su savininkais. Iš byloje pateikto žemės sklypo plano matyti, jog su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu dalis atsakovų pasirašydami sutiko.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir leido ieškovams atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastrinius matavimus be bendraturčių V. Š., M. V., M. V., S. S., A. Z., I. Z., D. M. (D.) sutikimo. Teismas sprendė, kad šlaito žemės sklype atvaizdavimas nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių neteisingumo, ydingumo ar pagrindo vertinti, kad jie buvo atlikti esmingai pažeidžiant atsakovų teises. Kitų aplinkybių, kurios dėl ieškovų parengto žemės sklypo plano suderinimo pažeistų atsakovų teises ar jų teisėtus interesus, atsakovai nenurodė. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, jog naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus.

14. Apeliantų teigimu, plane, kuris yra ieškovų atliktų ir registruoti norimų kadastrinių matavimų dalis, yra klaidingai atvaizduotas žemės sklype esantis šlaitas, nes tiek šlaito ribos, tiek ir jo reljefas neatitinka esamos faktinės situacijos. Byloje esantys duomenys ir įrodymai aiškiai patvirtina, kad tiek ginčo plane atvaizduoto žemės sklype esančio šlaito padėtis ieškovų gyvenamojo namo atžvilgiu, tiek ir pats šlaito reljefas neatitinka realios esamos situacijos. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį ir leisdamas jiems be apeliantų sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, iš esmės suteikė ieškovams leidimą įregistruoti klaidingus duomenis atspindintį ginčo planą nekilnojamojo turto registre.

15. Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tame tarpe ir dėl kadastrinių matavimų bei jų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Tačiau pažymėtina ir tai, bendraturtis (šiuo atveju ieškovai) turi pareigą atskleisti visus aspektus, kurie gali būti atsakovams svarbūs, kad apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai atliekant kadastrinius matavimus bei nustatytus kadastrinius duomenis įregistruojant registre.

17. Apeliantai savo atsisakymą pasirašyti 2018-07-04 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane motyvuoja tuo, kad ieškovų atliktų ir registruoti norimų kadastrinių matavimų dalis yra klaidingai atvaizduotas žemės sklype esantis šlaitas, nes tiek šlaito ribos, tiek ir jo reljefas neatitinka esamos faktinės situacijos.

18. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, jog Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje.

20. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 32.1 punkte yra išvardinti veiksmai, kurie yra atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos (32.1.1 p.), nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (32.1.2 p.),vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (32.1.3 p.), kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai (32.1.4 p.), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (32.1.5 p.), apskaičiuojama žemės sklypo vertė (32.1.6 p.), parengiamas žemės sklypo planas (32.1.8 p.), pildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma (32.1.9 p.), parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (32.1.10 p.).

21. Žemės sklypo planas parengtas 2018 m. liepos 4 d. Iš pateikto topografinio plano matyti, kad jis buvo rengtas dar 2015 m., todėl sutiktina su apeliantais, jog jis atspindi žemės sklype esančio šlaito atvaizdavimą, kuris buvo tuo metu, kai buvo rengiamas šis dokumentas.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovams pradėjus žemės sklype esančio savo gyvenamojo namo statybos darbus, ieškovai keitė ir žemės sklype esančio šlaito reljefą. Tai, kad šlaito reljefas buvo keičiamas, patvirtina ir kitoje tarp šalių dėl to paties žemės sklype esančio šlaito vykusioje byloje, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje c.b. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje 2019 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu V. T. ir E. T. buvo įpareigoti per šešis kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis naujai suformuoti ir sutvirtinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) šlaitą, esantį šalia šio žemės sklypo kraštinės. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-06 nutartimi minėtas teismo sprendimas buvo paliktas galioti.

23. Ginčo plane yra atvaizduota, kad žemės sklype esantis šlaitas prasideda nuo ieškovams priklausančio garažo sienos. Apeliantai į bylą yra pateikę nuotraukas, iš kurių matosi, kad realybėje šlaitas nuo ieškovams priklausančio garažo yra nutolęs maždaug per 1 metrą, ieškovai šios aplinkybės nepaneigė kitais įrodymais. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka, kad žemės sklypo reljefas per keletą metų, kol byla nagrinėjama teisme, galėjo keistis dėl įvairių gamtinių ir su žmogaus veiksmais susijusių aplinkybių, tačiau mano, jog teismas turi nagrinėti situaciją, egzistavusią kadastrinių matavimų atlikimo ir surašymo metu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovų argumentais ir pažymi, kad žemės sklypo plane turi būti atvaizduota realiai egzistuojanti faktinė situacija. Taip pat pažymėtina, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str.), todėl svarbu, jog kadastriniai matavimai būti atlikti teisingai ir plane atvaizduota informacija atitiktų realybėje esančią padėtį.

24. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovų parengtame ginčo plane atvaizduoto šlaito žymėjimas neatitinka faktinės situacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nepritarimas ieškovų parengtam planui pripažintinas teisėtu ir dėl to nėra pagrindo leisti ieškovams atlikti žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

25. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog šlaito žemės sklype atvaizdavimas nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių neteisingumo ar pagrindo vertinti, kad jie buvo atlikti esmingai pažeidžiant atsakovų teises. Atsižvelgiant į tai, apeliantų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovų ieškinys ir apeliacinės instancijos teismui ieškinį atmetus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.; 98 str.).

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

30. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovų atsakovams. Iš pateiktos sąskaitos faktūros matyti, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovų vardu mokėjo atsakovas M. V.. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina bylinėjimosi išlaidų suma atsakovui M. V..

31. Patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, atsakovams priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai apeliacinėje instancijoje patyrė 575,00 Eur (75,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidas.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovams. Iš pateiktos sąskaitos faktūros ir lėšų pervedimų nurodymo matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą atsakovų vardu ir žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą mokėjo atsakovas M. V.. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina bylinėjimosi išlaidų suma atsakovui M. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. T., (duomenys neskelbtini), ir E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atsakovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir 575,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė