Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo A. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje nubaustas 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 5 d., apie 00.04 val., Tūkstantmečio gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,83 prom. girtumas, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarą, eismo įvykio metu apgadino kelio atitvarą ir automobilį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o, priimdamas nutarimą, kuriuo A. S. buvo nubaustas pagal inkriminuotą straipsnį, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.1,2), apeliantas paaiškinime savo pozicijos dėl įvykio neišreiškė (b.l. 9). Apeliaciniame skunde A. S. neigė 2013 m. gegužės 5 d., apie 00.04 val., Tūkstantmečio gatvėje, Vilniuje, vairavęs automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,83 prom. girtumas, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarą, eismo įvykio metu apgadino kelio atitvarą ir automobilį, t.y. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Priešingai, nei tvirtinama skundžiamame nutarime, byloje nėra jokių duomenų, kad raštu A. S. pripažino kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek teisės pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tačiau skundžiamas nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas. Apylinkės teismas nutarime tik deklaratyviai išvardijo, kokie įrodymai patvirtina A. S. kaltę, tačiau jų neanalizavo ir nevertino, taip pažeisdamas ATPK 286 str. reikalavimus. Teismo posėdyje neapklausti galimai eismo įvykį matę liudytojai, taip iš esmės betarpiškai nebuvo patikrinta apelianto nurodyta įvykio versija, išklausyta jo pozicija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčių patvirtinti policijos pareigūnų, darbines funkcijas vykdančių keleivių kontrolės darbuotojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (ATPK 273 str.) ir jų nepakeičia. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuoja asmeniui teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu, padarius pažeidimą. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010, N575-326/2012).

Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, nors ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku, ar į teismo posėdį buvo kviečiami liudytojai, dėl kokių priežasčių jie neatvyko ir pan.

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar A. S. veiksmuose yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti A. S. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.