Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas skunde (I tomas, b. l. 2–8), atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus (I tomas, b. l. 171–178, II tomas, b. l. 85–89) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas atvyko į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 3 sektorių 2010 m. liepos 12 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje bausmę atlikinėjo 11 būrio 14 sekcijoje, 11 būrio 5 sekcijoje, 11 būrio 13 sekcijoje, 4 būrio 5 sekcijoje, 9 būrio 10 sekcijoje ir 6 būrio 3 sekcijoje. 11 būryje 14, 5, 13 sekcijose, kurių gyvenamasis plotas buvo apie 35 kv. m, gyveno po 16 nuteistųjų, 4 būrio 5 sekcijoje, kurios gyvenamasis plotas buvo apie 32 kv. m gyveno 16 nuteistųjų, 6 būryje, kurio bendras plotas apie 52 kv. m iš pradžių buvo 18 nuteistųjų, vėliau gyveno 16 nuteistųjų. Taip pat pareiškėjas buvo laikomas 11 būrio 10 sekcijoje septynvietėje kameroje. Minėtais laikotarpiais pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, nebuvo ventiliacijos, patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Sanitariniai mazgai nepritaikyti dideliam žmonių skaičiui – 4 tualetai buvo skirti maždaug 200 žmonių, todėl tekdavo laukti eilėse prie tualeto. Buvo įrengti ne klozetai, o tupimi tualetai, o tai yra žmogaus žeminimas. Taip pat buvo pilna tarakonų ir blakių, dėl kurių sukandžiojimų pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti. Parazitai buvo naikinami neefektyviai. Būriuose nebuvo įrengtų poilsio kambarių ir bibliotekų. Valymo priemonių neskirdavo, duodavo tik šluotą ir kibirą. Patys nuteistieji darydavo remontus iš savo ir artimųjų lėšų. Perdegusių lempučių nekeisdavo, nebuvo įrengta naktinio apšvietimo. Keliems būriams buvo įrengta tik viena virtuvėlė, patys nuteistieji iš savo lėšų pirkdavo šaldytuvus ir dujines virykles. Nurodė, kad kalėdamas netinkamomis sąlygomis patyrė asmeninių nepatogumų ir dvasinių kančių, tam tikrų išgyvenimų, pažeminimų ir t.t. Prašė netaikyti senaties termino, nes pareiškėjo buvimas pataisos namuose buvo ištisinis, be to pataisos namuose nebuvo Civilinio kodekso.

Patalpos remontuojamos pagal poreikį atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Įstaigos 3-me sektoriuje yra įrengtas sandėlis, kuriame laikomos dezinfekavimo priemonės. Šios priemonės išduodamos Resocialicazijos skyriaus būrio viršininkui, kuris šias medžiagas laiko savo kabinete ir pagal poreikį išduoda nuteistiesiems. Įstaiga 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-2003 su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpose, kuriose būna pastebėti kenkėjai. Patalpos, kuriose kenkėjų nepastebėta, darbai neatliekami. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

Įstaigos 3-o sektoriaus būriuose patalpos maistui laikyti nėra įrengtos, tačiau prie būrių yra įrengtos virtuvėlės, kuriose yra šaldytuvai ir spintelės, kuriose nuteistieji gali laikyti savo maisto produktus. 4-5 būrių virtuvėlės plotas 16,11 kv. m, 8-9 būrių virtuvėlės plotas 11,16 kv. m, nuo 2016 m. balandžio mėnesio 3-4-5-6 būrių virtuvėlės plotas 15,64 kv. m. Įstaigos 3-e sektoriuje klubo patalpose yra įrengta bendra nuteistųjų biblioteka, kuria nuteistieji gali naudotis dienotvarkėje nustatytu laiku. Būriuose bibliotekų nėra. Įstaigos 3-e sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus būriuose įrengtas dieninis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Periodu nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2018 m. birželio 4 d. 3-o sektoriaus 4 būrio 5 patalpos, 6 būrio 3 patalpos, 11 būrio 5, 13 ir 14 patalpų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai netikrino. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių asmeninių nepatogumų, dvasinių kančių, patiriamų išgyvenimų, pažeminimo, kuriuos galėtų sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu duomenų, kad jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Įrašų apie parazitus ar blakių sukandžiojimą taip pat nėra. Dėl nemigos pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, 2016 m. rugpjūčio 23 d. konsultuotas VšĮ Kaišiadorių ligoninėje, gydytojo dermatologo, 2017 m. lapkričio 17 d. tirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose, diagnozė – gastritas, erozinė duodenopatija. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2018 m. birželio 4 d. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino, nes pareiškėjo buvimas pataisos namuose buvo ištisinis, be to pataisos namuose nėra Civilinio kodekso (II tomas, b. l. 93). Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepripažintinos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės su šiais teisės aktais susipažinti. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2015 m. birželio 20 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (ABTĮ 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas 11 būrio 13 gyvenamojoje patalpoje (nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2016 m. gegužės 29 d.) ir 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (I tomas, b. l. 30). Pareiškėjas teigia, kad nuo 2015 metų vasaros iki 2016 m. gegužės 30 d., kuomet buvo perkeltas į 6 būrį, buvo laikomas 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje septynvietėje patalpoje.

Pažymėtina, kad teismas, siekdamas pašalinti šiuos pareiškėjo ir Pravieniškių PN-AK pateiktos informacijos prieštaravimus, 2019 m. sausio 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui duomenis, ar pareiškėjas buvo laikomas 11 būrio 10 sekcijoje (II tomas. b. l. 202). Atsakovas pateikė teismui 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. S-4881 ir 2019 m. sausio 14 d. pažymą Nr. 63-149 (II tomas, b. l. 100, 101). Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas 11 būrio 10 sekcijoje nebuvo laikomas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirminiame 2018 m. birželio 19 d. skunde (I tomas, b. l. 2-8) neteigė, jog kuriuo nors laikotarpiu buvo laikomas 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, šią aplinkybę nurodė tik 2018 m. spalio 26 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (I tomas, b. l. 171-178). Taigi, pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje nenuoseklūs, taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais oficialiais duomenimis, kurie kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjas nebuvo laikomas 11 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje ir kalinimo sąlygos, buvusios šioje gyvenamojoje patalpoje neanalizuotinos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovas pateikė į bylą duomenis (I tomas, b. l. 30, II tomas, b. l. 101), kad nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 11 būrio 13 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,72 kv. m , joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,40 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,27 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas teigia, kad 11 būrio 13 gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 asmenų, o 6 būrio 33 gyvenamojoje patalpoje iš pradžių buvo 18 asmenų, o tik vėliau – 16. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad 2018 m. birželio 19 d. skunde (I tomas, b. l. 2-8) pareiškėjas nurodė, jog 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 nuteistųjų, taip pat savo teiginiams pagrįsti pateikė 6 būrio 3 patalpos planą su nurodyta patvirtinimo data – 2017 m. spalio 23 d. (I tomas, b. l. 14), iš kurio matyti, kad 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo 16 miegamųjų vietų. Aplinkybę, jog 16 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje iš pradžių buvo 18 nuteistųjų, pareiškėjas nurodė tik 2018 m. spalio 26 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (I tomas, b. l. 171-178). Pareiškėjo teiginiai dėl buvusių gyvenamųjų vietų gyvenamosiose patalpose vertintini kaip prieštaringi, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsio, taip pat buvo tarakonų ir blakių, nebuvo ventiliacijos, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (Higienos normos HN 76:2010 22 p.). Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 76:2010 60 p.; Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

Pats pareiškėjas neneigia, jog buvo galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus. Taip pat pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 16 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-10867 (I tomas, b. l. 10-11) nurodyta, jog operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad Pravieniškių PN-Ak 3 sektoriaus 6 būrio pastate yra įrengta natūrali ventiliacija varstomais langais, pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje taip pat yra varstomas langas, kuris atsidaro, todėl sudarytos sąlygos patalpas išsivėdinti. Ant sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nerasta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, pelėsio buvimo gyvenamosiose patalpose atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-19870 (I tomas, b. l. 12-13), iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatyta, kad 3 sektoriaus 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo rasta gyvų nariuotakojų. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 16 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-10867 (I tomas, b. l. 10-11) nurodyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje išmatavus dirbtinę apšvietą, dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsintus natūralios šviesos šaltinius, buvo 45 lx. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos apšvietos, buitinių parazitų buvimo patalpose laikytini pagrįstais. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 14 ir 20 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl didelio kalinčių asmenų skaičiaus, tekdavo laukti eilėje prie tualeto.

Pareiškėjas nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengti poilsio kambariai.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Bibliotekos įrengimo kiekviename būryje teisės aktai nenumato.

Atsakovo atstovas patvirtino, kad poilsio kambariai būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas neįrengti, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių (poilsio kambario neįrengimo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl poilsio kambario neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.