Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiajai J. O. L., kaltinamajam V. L., kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto ir žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, 2017 m. liepos 18 d. teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmės neatlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2017 m. spalio 10 d., apie 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),, Kaune, konflikto metu tyčia stipriai suėmė mamai J. A. L. už rankų, sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei dešinį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimu.

V. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad nelabai ką atsimena, nes buvo išgėręs. Mama kišo rankas į jo kišenes, kad pinigus paimtų, o jai suėmė rankas. Į šoną gal ir sudavė. Buvo išgėręs butelį degtinės. Dažnai išgeria alkoholio, gydyti dar nereikia. Nenori gydymo. Gailisi, atsiprašė mamos.

V. L. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymo taip pat įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais: tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (3 – 60 b. l.), kuriuo nustatyta, kad J. A. L. kvietė policijos pareigūnus dėl sūnaus V. L. smurto jos atžvilgiu. J. A. L. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva ant kairio skruosto, ant dešinės rankos riešo, dešinio šono sumušimas; pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7567 (31 b. l.) nustatyta, kad V. L. nustatytas 1,96 promilių girtumas; J. A. L. apklausos protokolu (18, 19 b. l.) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu J. O. L. nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d., maždaug apie 15.00 val., ji buvo namuose, namuose buvo ir V.. V. L. buvo išgėręs. Ji buvo ant stalo pasidėjusi 5 eurus. Vienu metu pamatė, kad V. paėmė pinigus ir jau ruošiasi išeiti iš namų. Kadangi tai buvo jos paskutiniai pinigai, norėjo iš jo juos atimti. Kai bandė iš jo rankos atimti tuos penkis eurus, jis jų nedavė. Tada sūnus stipriai sugrėbė jai už abiejų rankų, smogė vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną sudavė kumščiu į dešinį šoną. Po šių smūgių jai labai skaudėjo dešinį šoną, net kvapą užėmė. Taip pat liko mėlynės ant veido bei rankų. Pinigų atimti iš V. nepavyko, nes sudavęs smūgius, jis išėjo iš namų ir grįžo tik vakare labai girtas. Policijos nekvietė, nes bijojo sūnaus. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, dėl vieno karto jis jau yra teistas, daugelį kartų kai sūnus smurtavo, į policiją nesikreipdavo, vis būdavo gaila sūnaus; specialisto išvada Nr. G2979/15 (02) (26 b. l.) nustatyta, kad J. A. L. konstatuota poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; liudytojo K. M. apklausos protokolu (29, 30 b. l.) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini),, Kaune, sūnus daužo duris, išdaužė lango stiklą, kad jam vaidenasi. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kuri pasivadino J. A. L.. Matėsi, kad moters veidas yra sužalotas. Moteris paaiškino, kad ją sūnus V. L. sužalojo prieš dieną, sakė, kad sūnus jai buvo stipriai suėmęs už rankų, sudavė jai kumščiu į veidą bei sudavė kumščiu į dešinį šoną, kad jai dabar sunku kvėpuoti.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Kaltinamojo V. L. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl fizinio smurto naudojimo šeimos nario atžvilgiu, kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiosios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad V. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. L. 2017 m. spalio 10 d., apie 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu tyčia stipriai suėmė mamai J. A. L. už rankų, sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei dešinį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimu. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgį. Šioje byloje kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.), nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia (ką patvirtina vienas po kito sekantys smurtiniai veiksmai), nesunkiai sužalojant sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą šeimos nariui, nusikalstama veika baigta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jis nedirbantis, priklausomybės ligų centro įskaitoje registruotas, viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje registruotas, teistas laisvės apribojimo bausme už analogišką veiką, baustas administracine tvarka (64 - 79 b. l.). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes - konfliktas tarp šeimos narių, į jos pavojingumą - smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, trukęs trumpą laiko tarpą, nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam griežčiausios rūšies bausmės - realaus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio „Bausmės vykdymo atidėjimas“ pirmoji dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus situaciją, sukeltas pasekmes ir žalą, kaltinamojo bei nusikalstamų veikų charakterizuojančių duomenų visumą, teismo manymu, būtų neteisingas ir neprotingas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš karto, nes tai paveiktų ne tik patį kaltinamąjį, bet ir jo socialinius ryšius. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. numatytos sąlygos ir pagrindai skirti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 12 d., 02 val. 00 min., iki 2017 m. spalio 13 d., 13 val. 23 min., (32, 34 b. l.) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).

Kadangi nėra pakankamai duomenų ar kaltinamasis yra priklausomas nuo alkoholio, be to, nesant jo aiškiai išreikšto sutikimo teismas neįpareigoja kaltinamojo gydytis priklausomybės ligas, bet atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė veika prieš savo šeimos narį, kaltinamajam V. L. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Kardomoji priemonė, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. A. L. (61, 62 b. l.), atsižvelgiant į nukentėjusiosios solidų amžių, tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307, 313 str., teismas

nusprendžia:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) , atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, įpareigoti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės vykdymą V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, įpareigoti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir skirti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės vykdymą V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, įpareigoti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam bausmės atlikimo pradžią ir paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), įskaičiuoti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 12 d., 02 val. 00 min., iki 2017 m. spalio 13 d., 13 val. 23 min. (2 paras).

Kardomąją priemonę, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. A. L., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.