Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-272-853/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
1-272-853/2015
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00300-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-272-853/2015Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00300-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant prokurorei O. A., kaltinamajam T. Š., jo gynėjai advokatei K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, teistas: 2006 m. lapkričio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) metams, neatlikęs vienerių metų trijų mėnesių trijų dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2015 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį 9 bazinio bausmių dydžio, tai yra 338,94 € dydžio bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2012 m. sausio 27 d. apie 23.35 val., viešoje vietoje - Mažeikių mieste Laisvės gatvėje ties namu Nr. 48, įžūliu elgesiu ir patyčiomis, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, be jokios priežasties sudavė vieną smūgį A. V. į veidą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti nosies sumušimas, kairės akies vokų kraujosruva ir nuskelti 21, 41 dantų vainikai, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. Š. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. buvo kavinėje „Katpedėlė“. Susitiko su savo draugais, ten išgėrė. Į kavinę atėjo dienos metu. Iš kavinės išėjo jau vakare ir praeidamas pro šalį visiškai be priežasties sudavė priešpriešai atėjusiai merginai vieną smūgį į veidą. Visko neatsimena, kadangi tuo metu vartojo antidepresantus ir dar gėrė alkoholinius gėrimus, nors žinojo, kad negalima vartoti alkoholio su jo vartotais vaistais. Pamena tik momentais, atsimena momentą, kaip mergina stovėjo priešais jį. Tačiau apie šį įvykį jam papasakojo jo draugai, kurie patvirtino, jog jis sudavė merginai be jokios priežasties į veidą bei, kad jis dar susistumdė su savo draugu, kadangi šis papriekaištavo jam, kodėl sudavė merginai bei padėjo ieškoti merginos pamesto telefono. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė nukentėjusios bei atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai, įsipareigojo per savo artimuosius atlyginti žalą Ligonių kasoms. Ateityje neketina daryti nusikaltimų, o dorai gyventi, kadangi yra vedęs ir turi beveik keturių metų dukrą bei palaiko labai artimus ryšius su savo artimaisiais, mama ir seserimi.

Kadangi kaltinamasis T. Š. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. Š. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2012-01-28 protokolu-pareiškimu, kuriame A. V. nurodė, kad 2012-01-27 apie 23.35 val. Mažeikių m., Laisvės g. prie 48 namo, praeinant pro šalį vienas asmuo trenkė jai į veidą, dėl ko jai nuskilo du dantys (1 t., 1-2 b. l.);2012-01-28 bendra pranešimo registracijos informacija ROIK 0112000050868, kurioje nurodyta, kad priėmimo skyriaus slaugytoja pranešė, kad 0.10 val. GMP į VšĮ „Mažeikių ligoninės“ priėmimo skyrių pristatė tris asmenis iš Laisvės g.: A. V. diagnozė: veido sumušimas, išleista gydytis ambulatoriškai, aplinkybės neaiškios (1 t., 24-25 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. V. parodymais, kur ji parodė, kad 2012-01-27 apie 23.35 val. ji ėjo viena pati Laisvės gatve ir prie Laisvės g. 48 namo, Mažeikių mieste priešais ją ėjo nepažįstami vaikinai, kiek jų buvo tiksliai negali pasakyti, bet jų buvo tikrai daugiau nei keturi, ar tai penki, ar šeši, o gal net ir septyni. Ji prieš tai buvo parašiusi žinutę T. B., kuris jai ir paskambino į mobilaus ryšio telefoną. Ji su T. kalbėjo ir dar jam pasakė, kad jis kalbėtų su ja ilgiau, nes priešais ją ateina būrys vaikinų, ji T. pasakė, kad yra senamiestyje, netoli prekybos centro „Maxima“. Tuo momentu vienas iš ten ėjusių vaikinų ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, o tiksliau pataikė taip, kad liko mėlynė po kairiąja akimi ir nuskėlė du priekinius dantis. Po smūgio iš rankos iškrito mobilaus ryšio telefonas, kurio ji neberado. Tada vienas iš vaikinų, t. y. tas, kurį ji atpažino, dabar žino, kad jis yra A. S. padėjo ieškoti mobilaus ryšio telefoną, bet jo nerado, tada prie A. priėjo tas vaikinas, kuris jai prieš tai sudavė smūgį ir pasakė A., ką jis čia daro, pasakė, kad paliktų ją ir eitų. Po pasakymo A. su tuo vaikinu, kuris jai buvo sudavęs smūgį, susimušė. Ji taip suprato, kad tas vaikinas, kuris sudavė smūgį, supyko ant A. S., kuris jai padėjo ieškoti telefono. Tarp tų vaikinų buvo ir jos pažįstamas V., bet jis tik ėjo kartu su jais ir nuėjo, jis nieko nedarė, o kai A. su tuo vaikinu susimušė, tai V. nebematė, jis kažkur nuėjo, bet kai vėliau ji susitiko V., tai jis pasakė, kad atsiprašo jos, kad jis nieko negalėjo jai padėti, nes bijojo pats, kad jo nesumuštų, o kai pamatė, kad mušasi du vaikinai, jis nuėjęs. Po smūgio ji pajuto burnoje dantų trupinius ir pamatė, kad jai nuskėlė du dantis, t. y. kai ji kreipėsi pas stomatologą, tai pasakė ir užrašė išrašuose, kad nuskelti 21 ir 41 dantys. O kaip laikė mobilaus ryšio telefoną prie kairiojo veido šono ir juo kalbėjo, tai smūgis buvo suduotas į tą vietą, todėl ir paakis pamėlynavo ir nusiskėlė du dantys ir po smūgio iškrito iš rankų telefonas. Kai ji pamatė, kad vaikinai pradėjo muštis, ji pabėgo į gretimo namo kiemą, palaukė, kol jie baigė muštis, ir tada ėjo prie Laisvės 48 namo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono. Tuo metu, kai ji ieškojo telefono, pristojo taksi automobilis, kuriame atvažiavo T. B., G. Ž. ir A., kurio pavardės nežino. Ji įsėdo į taksi automobilį, jos draugai klausė, kur yra tie vaikinai, kur vienas iš jų sudavė jai smūgį, jiems parodė į kurią pusę nuėjo ir tada su taksi automobiliu pavažiavę, pamatė prie Laisvės g. 31 namo, vaikinus, kurių tada buvo trys, t. y. A. S., kuris jai padėjo ieškoti mobilaus ryšio telefono ir jai nieko nedarė, tas vaikinas, kur sudavė smūgį ir dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo. Ji to vaikino, kuris sudavė smūgį ir kitų vaikinų, kurie buvo, neatpažintų, tik A., kuris atvažiavo su T. B. ir G., jai sakė, kad smūgį sudavė T. Š., nes ji, sėdint taksi automobilyje, parodė į vaikiną, kuris jai buvo sudavęs smūgį. Iš taksi automobilio išlipo visi trys draugai ir priėjo prie tų trijų vaikinų. Ar draugai ką nors pasakė tiems trims vaikinams nežino, nes ji buvo likusi taksi automobilyje ir negirdėjo, bet pamatė, kad visi trys vaikinai puolė ant jos draugų, tik A. spėjo įlipti į taksi automobilį ir jam nesudavė nei vieno smūgio, o T. ir G. mušė. G. mušė vienas vaikinas, t. y. tas, kurio ji nežino, t. y. ne A. S. ir ne T. Š., o tas kitas, T. B. mušė du vaikinai, t. y. vienas iš jų tai A. S., o kitas jai atrodo, kad T. Š.. Tiek G., tiek T. mušė tuo pačiu momentu, t. y. kaip ir sakė: G. mušė vienas, o T. du vaikinai. G. smūgis buvo suduotas į nosį, o T. B. buvo sutinusios ir mėlynos abi akys ir sutinusi galva, nes jį dar spardė kojomis ir mušė gulintį ant žemės. Ji pas teismo medicinos ekspertą nesikreipė, nes dėl dantų kreipėsi pas dantistą, pas kurį vėliau tvarkėsi tuos du dantis, o dėl po kaire akimi esamos mėlynės nieko nebėra, tik labai nedaug mėlyna, rimtų sužalojimų nėra ir nevažiavo į Klaipėdą pas ekspertą. Tuo metu, kai mušė jos draugus, t. y. T. B. ir G., ji sėdėjo taksi automobilyje su taksi vairuotoju ir A., taksistas iškvietė policiją ir medikus, po to atvažiavusi greitoji pagalba juos visus nuvežė į priėmimo skyrių. Pamestą savo telefoną rado, po to, kai ją ir draugus apžiūrėjo medikai ir išleido į namus. Telefoną rado prie Laisvės 48 namo, ant šaligatvio, kuris buvo nesugedęs ir nesušlapęs, jis yra veikiantis. Jai nusikaltimu padaryta 100 litų turtinė, fizinė ir moralinė žala, kurias vertina 15000 litų (1 t., 26-27, 28-30, 31-32 b. l.);2012-01-28 nukentėjusiosios A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota, kad parodymų patikrino vietoje metu nukentėjusioji A. V. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kur jai vaikinas trenkė į veidą, kur rado mobilųjį telefoną. Ten buvo rastas ir vyriškas laikrodis (1 t., 52-60 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. B. parodymais, kur jis parodė, kad 2012-01-27 apie 23.35 val. jo pažįstama A. V. jam į mobilaus ryšio telefoną parašė žinutę, kad jai paskambintų. Jis jai tuoj pat paskambino ir jie kalbėjosi. A. kalbant pasakė, kad ji yra senamiestyje, netoli prekybos centro „Maxima“, priešais ją pareina būrys vaikinų ir, kad jis nepadėtų telefono ragelio ir jie kalbėtųsi, o jei kas nutiktų, tai jis išgirstų. Po pasakymo A. balso nebegirdėjo, jos telefone buvo girdėti vyriški balsai, vyriškiai garsiai šaukė necenzūriniais žodžiais. Jis tokius žodžius išgirdo ir galvojo, kad ją nori išprievartauti, nes A. pradėjo šaukti, kad baigtų, kad nuo jos atstotų, bet ji nieko į telefoną neatsakė. Jis suprato, kad arba ji įsidėjo telefoną į kišenę arba jai telefonas iškrito ant žemės arba jį pavogė, o A. nebuvo išjungusi pokalbio su juo ir jis girdėjo. Tuo metu jis buvo su savo draugais G. Ž. ir A. ir jiems pasakė, kad reikia vykti greitai prie prekybos centro. Tą pokalbį girdėjo ir A., kuris buvo šalia jo, nes jis kalbant buvo įjungęs telefone garsiakalbį. Tada jis paskambino savo pažįstamam taksistui numeriu (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad greitai atvažiuotų į jo namus, nes ten jie buvo su draugais. Taksistas pasakė, kad yra netoli jo namų, tai jie išėjo į lauką ir įlipo į privažiavusį taksi automobilį. Tada jis taksistui sakė, kad juos vežtų prie prekybos centro „Maxima“, kuris yra senamiestyje. Privažiavus pamatė, kad A. stovi prie kažkokio tai namo, numerio pasakyti negali, taksi privažiavo prie jos ir A. pasakė, kad jai sudavė smūgį į veidą ir dingo telefonas. Jie suprato, kad jai pavogė telefoną, tai paklausė, kur nuėjo tie vaikinai, A. parodė į tą pusę, t. y. link senamiestyje esančio SEB banko. Taksistas juos ten pavežė ir sustojo šalia Laisvės 31 namo, Mažeikių mieste. Ten ėjo trys vaikinai, A. pasakė, kad visi vaikinai tie patys ir vienas iš jų jai sudavė smūgį ir jie galvojo, kad jai pavogė telefoną. Išlipo visi, t. y. jis, G. ir A. iš taksi automobilio, A. su taksistu paliko sėdėti automobilyje ir jie norėjo eiti prie jų pasikalbėti, bet pamatė, kad vaikinai labai agresyvūs, nori muštis, tai nespėjo jiems nieko pasakyti, kai jie užpuolė juos. Jis asmeniškai gavo pirmus smūgius gatvės viduryje, t. y. priešais Laisvės g. 31 namą, jam sudavė vienas iš vaikinų du smūgius iš rankos kumščiu į veidą, po to koja spyrė du kartus į galvą ir jis nugriuvo ant žemės prie Laisvės g. 31 namo, ant šaligatvio, neteko sąmonės, nes daugiau negali papasakoti, ar jį mušė. Jį po kažkiek laiko pažadino G. su A. Jis atsikėlė nuo žemės, buvo visas veidas kraujuotas, ant žemės taip pat matėsi sniege kraujas. Kiek iš viso smūgių ir į kokias dar vietas jį mušė, kai neteko sąmonės, negali pasakyti, pamena tik du smūgius iš rankos kumščio į veidą ir du spyrius iš kojos į galvą. Jam visų pirma smūgius sudavė vienas vaikinas, o po to per miglą atsimena, kad dar ir antras vaikinas smūgiavo, bet jau nebegali pasakyti kur ir kiek smūgių. Kai jis atsipeikėjo, tai nei vieno vaikino, kuris jį sumušė nebebuvo. Su draugais išsikalbėjo, matė, kad sumuštas buvo ir G.. A. sumuštas nebuvo, nes jis įbėgo į automobilį. Iš viso buvo trys nepažįstami vaikinai, du vaikinai jį mušė, o vienas iš trijų vaikinų, kaip vėliau su G. ir A. įsikalbėjo, mušė G.. Visa tai matė A., taksistas ir A.. Vaikinų, sumušusių atpažinti negalėtų, jų nepažinojo, apibūdinti tų vaikinų taip pat negali. Po to, kai jis jau atsipeikėjo, atvažiavo prie Laisvės g. 31 namo greitoji medicinos pagalba, nes taksistas buvo iškvietęs, taip pat taksistas sakė, kad iškvietė ir policiją, bet policija nebuvo dar atvažiavusi, kai greitosios pagalbos automobilis jį ir draugus išsivežė į ligoninę. Jis buvo sumuštas, tuo momentu skaudėjo galva ir nelabai ką begali ir papasakoti. Tik pamena, kad ligoninėje po apžiūros jis buvo vienas ir jį išleido į namus gydytis ambulatoriškai, tai išsikvietė taksi ir grįžo į namus, tik vėliau kitą ar dar kitą dieną susisiekė su draugais ir A. pasakė, kad rado mobilaus ryšio telefoną, nes po jų apžiūros ligoninėje, jie išėjo ieškoti šio telefono. Jam po sumušimo, liko abu paakiai pamėlynavę, skaudėjo truputį dešinioji ranka ties riešu (1 t., 37-41b. l.);2012-01-28 liudytojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota, jog liudytojas T. B. patvirtino savo parodymus vietoje ir parodė vietą, kur jam buvo suduoti smūgiai, kur jis buvo parkritęs ant žemės (1 t., 64-72 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. Ž. parodymais, kur jis parodė, kad 2012-01-27 apie 19.00 val. jis kartu su A. D. susitiko Mažeikių mieste su T. B.. Susitikę nusprendė eiti pas T. B. į svečius. Jiems būnant pas T. namuose, T. kalbėjosi telefonu su A., buvo įsijungęs garsiakalbį, nes sakė, kad nebegali su ja susikalbėti, klausėsi, bet nelabai suprato kas vyksta, sakė jiems, kad A. jam sakė, kad eina kažkokia vaikinų kompanija ir po to ryšys nutrūko tarp jų. Tada T. sakė, kad reikia nuvykti į tą vietą, t. y. prie senamiestyje esančio prekybos centro „Maxima“ ir pažiūrėti, kas tai A. nutiko. T. paskambino savo pažįstamam taksistui, kuris tuoj pat privažiavo prie T. namų, o jie visi trys, t. y. jis, T. ir A. išėjo į lauką. Atvykus taksistui T. sakė, kad juos vežtų prie prekybos centro „Maxima“, kuris yra senamiestyje. Privažiavus pamatė, kad A. stovi prie kažkokio tai namo, numerio pasakyti negali, taksi privažiavo prie jos ir A. jiems pasakė, kad jai sudavė smūgį į veidą ir arba jai iškrito jos mobilaus ryšio telefonas, arba vaikinai pagrobė. Tada paklausė, kur nuėjo tie vaikinai, A. parodė į tą pusę, t. y. link senamiestyje esančio SEB banko. Taksistas juos ten pavežė ir sustojo šalia Laisvės 31 namo, Mažeikių mieste. Ten ėjo trys vaikinai, A. pasakė, kad visi vaikinai tie patys ir vienas iš jų jai sudavė smūgį. Išlipo visi, t. y. jis, T. ir A. iš taksi automobilio, A. su taksistu paliko sėdėti automobilyje ir jie norėjo eiti prie jų pasikalbėti, paklausti, kur yra mobilaus ryšio telefonas, bet pamatė, kad vaikinai labai agresyvūs, nori muštis, tai nespėjo jiems nieko pasakyti, kai jie užpuolė juos. Jis asmeniškai gavo iš vieno vaikino du smūgius iš rankos kumščio į nosį, antras vaikinas taip pat buvo priėjęs prie jo, bandė jį pastumti, bet po suduotų smūgių, jis suklupo ant žemės, tai tada vaikinai ir pabėgo. Jam smūgius sudavė prie Laisvės g. 31 namo, ant šaligatvio. Sąmonės po suduotų smūgių praradęs nebuvo, tik buvo suklupęs ant žemės, tai galėjo trukti keletą minučių. Kad T. B. muštų nematė, tik po to, kai jau vaikinai pabėgo, pamatė, kad ant to paties šaligatvio, šalia gulėjo T. B.. Jis su A. priėjo prie T., pajudino jį ir jis neužilgo atsistojo ant kojų. Matė, kad T. veidas buvo kruvinas ir matėsi, kad pradėjusios tinti abi akys. T. dar sakė, kad buvo praradęs sąmonę. Ar A. buvo išlipusi iš taksi automobilio, nematė. A. buvo išlipęs iš taksi automobilio, bet po to, kai pasikalbėjo, jis spėjo įlipti į taksi automobilį ir jo vaikinai nesumušė. A. su A. bei taksistu, būdami automobilyje, turėjo viską matyti kaip jį ir T. mušė, o juos sumušė visai nekaltai, jie norėjo vaikinų tik paklausti, kur telefonas, bet jie visai nėjo į kalbas, o pradėjo juos mušti. Tie trys vaikinai, iš kurių jam vienas sudavė du smūgius į nosį, tai matėsi, kad buvo pavartoję alkoholio. Vaikino, kuris sudavė du smūgius atpažinti negalėtų, jo nepažinojo. Kitų dviejų vaikinų atpažinti irgi negalėtų. Kiek pamena, vienas vaikinas buvo maždaug jo ūgio, t. y. apie 184 cm, normalaus kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos odinę striukę, greičiausiai bus įsidėmėjęs tą vaikiną, kuris jam sudavė smūgius į nosį. Kitų vaikinų apibūdinti negali. Kai T. atsikėlė nuo žemės, tai tuoj pat prie Laisvės g. 31 namo atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nes taksistas ar A., ar A. buvo iškvietę, taip pat kažkas sakė, kad iškvietė ir policiją, bet policija nebuvo dar atvažiavusi, kai greitosios pagalbos automobilis jį ir draugus išsivežė į ligoninę. Jam tuo metu, kai nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių skaudėjo nosis, padarė rentgeno fotonuotrauką, bet apžiūrėjo ir pasakė, kad tik nosies sumušimas, lūžių nėra, tai išleido į namus. Jis dar palaukė, kol apžiūrės medikai A., jai buvo nuskelti du dantys ir sumušta kairioji akis, o kai ją apžiūrėjo, tai jis su ja ir A. nusprendė nueiti prie to namo, kur A. vienas iš vaikinų sudavė smūgį ir jai arba iškrito telefonas, arba pavogė jį, ir pažiūrėti gal kur ras tą telefoną. Tuo metu T. pasiliko priėmimo skyriuje. Nuėjo visi trys prie to namo, kur A. juos nuvedė ir parodė, kurioje vietoje jai buvo suduotas smūgis, ieškojo ir atrodo A. rado sniege ant šaligatvio A. mobilaus ryšio telefoną. Tada jis grįžo į priėmimo skyrių, galvojo, kad su T. važiuos į namus, bet, kai atėjo į priėmimo skyrių, jiems pasakė, kad T. po apžiūros paleido ir jis išvažiavo į namus. Tada jis su A. palydėjo A. iki namų, nuėjo iki T., pamatė, kad jis grįžęs į namus, tai ir jis su A. išėjo namo (1 t., 42-44 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. S. parodymais, kur jis parodė, kad 2012-01-27 apie 22.00 val. jis atėjo į kavinę „Charlie“, kuri yra Laisvės gatvėje, Mažeikiuose. Kavinėje sutiko vaikiną, vardu T., A. S., pravarde „Rapolas“ ir dar vieną vaikiną, kurio nežino nei vardo, nei pavardės. Jie trise sėdėjo prie staliuko. Jis prisėdo prie jų staliuko ir visi kartu gėrė alų. Apie 24.00 val. susimokėję už gėrimus, visi keturi išėjo laukan ir ėjo Laisvės gatve, prieš juos parėjo jo pažįstama mergina A., kalbėdama telefonu. Jai einant pro šalį, T. nei iš šio, nei iš to trenkė jai į veidą. Po smūgio jai iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas. A. S. jai padėjo ieškoti telefono, tačiau jie nerado. Po to dėl nežinomų priežasčių T. susimušė su A. Po kokių trijų minučių, jis išėjo pas draugą K. B., o A., T. ir jam nežinomas vaikinas nuėjo toliau Laisvės gatve link savivaldybės pusės. Jis anksčiau buvo A. S. sesers I. S. klasiokas. Vaikiną, vardu T. pažįsta iš matymo. Trečią vaikiną pamatęs atpažintų, nes, jo manymu, jis mokėsi kartu su A. S. vienoje klasėje (1 t., 45-46 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. D. parodymais, kur jis parodė, kad 2012-01-27 apie 19.00 val. jis kartu su G. Ž. susitiko Mažeikių mieste su T. B.. Susitikę jie nusprendė eiti pas T. B. į svečius. Jiems būnant pas T. namuose, T. kalbėjosi telefonu su A., kalbant sakė, kad kažkas vyksta negerai ir T. įsijungė telefono garsiakalbį, jis girdėjo per garsiakalbį vaikinų balsus ir, kad kažkas iš vaikinų pasakė necenzūrinius žodžius. Tada T. dar bandė kalbėti su A., bet ji nebekalbėjo, tai tada nusprendė, kad reikia vykti į tą vietą, Tadas sakė, kad A. jam pasakė, kad ateina būrys vaikinų, ir, kad ji yra prie senamiesčio prekybos centro „Maxima“. T. paskambino savo pažįstamam taksistui, kuris tuoj pat privažiavo prie T. namų, o jie visi trys, t. y. jis, T. ir G. išėjo į lauką. Atvykus taksistui T. sakė, kad juos vežtų prie prekybos centro „Maxima“, kuris yra senamiestyje. Privažiavus pamatė, kad A. stovi prie kažkokio tai namo, numerio pasakyti negali, taksi privažiavo prie jos ir A. pasakė, kad jai sudavė smūgį į veidą ir jai iškrito jos mobilaus ryšio telefonas arba vaikinai pagrobė. Tada paklausė, kur nuėjo tie vaikinai, A. parodė į tą pusę, t. y. link senamiestyje esančio SEB banko. Taksistas ten pavežė ir sustojo šalia Laisvės 31 namo, Mažeikių mieste. Ten ėjo trys vaikinai, A. pasakė, kad visi vaikinai tie patys ir vienas iš jų jai sudavė smūgį. Išlipo visi, t. y. jis, T. ir G. iš taksi automobilio, A. su taksistu paliko sėdėti automobilyje ir jie norėjo eiti prie jų pasikalbėti, paklausti, kur yra mobilaus ryšio telefonas, bet pamatė, kad vaikinai labai agresyvūs, nori muštis, tai nespėjo jiems nieko pasakyti, kai jie užpuolė juos. Jis, pamatęs, kad gali vykti muštynės, nes vaikinai jiems net nieko nepasakius pradėjo eiti link jų, tai jis spėjo įlipti į taksi automobilį. Jis įlipęs į taksi automobilį iš karto paskambino į policiją ir skambindamas matė, kad trys vaikinai pripuolė prie T. ir G.. Tiksliai pasakyti, kuris vaikinas sudavė smūgius T. ir kuris G. negali bei kiek smūgių ir į kurias vietas taip pat negali pasakyti, nes jam tiesiogiai nesimatė, bet matė, kad prie T. ir G. pripuolė vaikinai. Jam tada rūpėjo staigiai paskambinti į policiją ir galvojo, kad atvyks policija ir sulaikys tuos vaikinus, bet, kai jis paskambino į policiją ir prašė pagalbos Laisvės gatvėje, tai jo paklausė tiksliai prie kokio namo, tai jis buvo išlipęs pažiūrėti jo numerį, bet dabar nepamena koks jis buvo, pasakė, ir tuo metu, kai jis pasakė numerį, visi trys vaikinai nubėgo į kiemus, jis suprato, kad jie suprato, kad jis iškvietė policiją. A., kai sėdėjo automobilyje, rodė į vieną vaikiną, ir sakė, kad jis jai sudavė smūgį, tai jam pasirodė panašus vaikinas į T. Š., bet tiksliai tvirtinti, kad tai ir buvo T. Š. negali, bet jis pasirodė labai panašus į T. Š.. Kitų dviejų vaikinų neatpažintų. Visi trys vaikinai buvo panašaus ūgio, maždaug apie 180-184 cm ūgio, dėvėjo tamsiomis striukėmis ir kelnėmis. Jis nei nuo vieno vaikino smūgių negavo ir nenukentėjo, tik matė, kad A. buvo mėlyna kairioji akis ir sakėsi, kad jai nuskėlė du dantis, T. veidas buvo visas kruvinas, buvo pradėjusios mėlynuoti ir tinti abi akys, G. sakėsi, kad skauda nosis, kuri kažkiek buvo sutinusi. Tai jis gerai matė, kai atvykusi greitoji pagalba visus jo draugus išsivežė į priėmimą, o jį paliko, jis pėsčias atėjo į ligoninės priėmimą ir ten susitiko draugus. Dar prieš atvažiuojant greitajai med. pagalbai, T. B. gulėjo ant žemės, matė, kad jo veidas buvo kruvinas, su G. jį kalbino, jis atsisėdo, sakėsi, kad buvo netekęs sąmonės. Apžiūrint jo draugus priėmimo skyriuje, A. jo paprašė, kad jis nueitų paieškoti jos mobilaus ryšio telefono, tai jis nuėjo vienas, bet neradęs telefono, parėjo pas draugus vėl į priėmimo skyrių. Dar nebuvo apžiūrėtas T. B., todėl jis, A. ir G. nuėjo į tą vietą ieškoti A. telefono. Jis prieš tai telefono nerado, nes ne toje vietoje ieškojo, ne taip buvo supratęs, o kai atėjo trise, jis pirmas pamatė ant šaligatvio mobilaus ryšio telefoną ir atidavė A.. Radę A. telefoną, grįžo į priėmimo skyrių, galvojo, kad su T. važiuos į namus, bet, kai atėjo, priėmimo skyriuje pasakė, kad T. po apžiūros paleido ir jis išvažiavo į namus. Tada jis su G. palydėjo A. iki namų, nuėjo iki T., pamatė, kad jis grįžęs į namus, tai ir jis su G. irgi išėjo namo (1 t., 47-49 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. P. parodymais, kur jis parodė, kad 2012 metais mėnesio ir tikslios dienos pasakyti dabar nebegali, jam dirbant taksi vairuotoju, jei gerai atsimena tai buvo iš penktadienio į šeštadienį, maždaug apie 23.45 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino klientas, ir paprašė, kad jis pavežtų. Jis kaip tik važiavo Algirdo gatve, tai už kelių minučių ir privažiavo prie šio adreso. Lauke laukė ar kaip tik išėjo trys vaikinai ir prašė, kad nuvežtų prie senamiestyje esančio prekybos centro „Maxima“. Jam privažiavus prie prekybos centro, kažkas iš vaikinų paprašė važiuoti toliau, nes pamatė stovinčią merginą. Pavažiavus į priekį tarp prekybos centro „Maxima“ ir pašto jam vaikinai liepė sustoti prie ten stovinčios merginos. Jam sustojus, į jo automobilį įlipo ta mergina, kuri sakė, kad ją sumušė vaikinai, kurie nuėjo į priekį, ir parodė į tą pusę. Tada vaikinai jo prašė pavežti į priekį ir privažiavus SEB banką, o kitoje pusėje yra viešoji biblioteka, ta mergina pasakė, kad tie patys vaikinai ir eina, kurie ją sumušė. Mergina dar prašė, kad jis nestotų, bet vaikinai sakė sustoti, ir jis sustojo Laisvės gatvės dešinėje pusėje, t. y. šalia pastato, kur yra viešoji biblioteka. Tada visi trys vaikinai išlipo iš jo automobilio, o mergina paliko sėdėti jo automobilyje. Jam sėdint automobilyje, pamatė, kad prie vaikinų, kurie išlipo iš jo automobilio, pripuolė trys vaikinai, kurie pradėjo mušti juos. Vienas iš vaikinų parbėgo į jo automobilį, sakė, kad jo nesumušė, mergina jo automobilyje cypė. Jis pamatęs, kad vaikinai pradėjo mušti tuos vaikinus, kuriuos atvežė, per raciją pranešė savo taksi firmai, kad iškviestų policiją ir medikus, nes pamatė, kad vienas iš vaikinų gulėjo ant žemės, jam atsakė, kad iškvies. Vaikinų, kurie sumušė tuos du vaikinus, negalėtų atpažinti, nes jų veidų visai nematė, iš taksi automobilio nelipo, nes pats bijojo nekaltai būti sumuštas. Pasakyti, kiek smūgių ir į kurias vietas gavo tie du vaikinai, t. y. keli mušė irgi negali pasakyti, nes pats buvo šoke. Pasakyti, kur nubėgo tie trys vaikinai negali, nes tuo metu kalbėjo su racija ir prašė, kad kviestų policiją ir buvo nukreipęs dėmesį, nes muštynės įvyko labai greitai. Vieną iš vaikinų sumušė labai stipriai, matė, kad jis gulėjo ant žemės, buvo išlipęs iš taksi automobilio po to, kai nubėgo vaikinai, matė, kad jis buvo kruvinas, ant sniego matėsi kraujo, jo veidas taip pat buvo išteptas krauju. Ar merginai buvo kokie sužalojimai ant veido negali pasakyti, nes buvo tamsu, o be to ji visą laiką buvo užsidėjusi veidą, lygtai kad lūpa buvo sutinusi, kai ji buvo patraukusi ranką, ji buvo visa išsigandusi, drebėjo ir verkė. Kaip buvo apsirengę vaikinai, kurie sumušė tuos vaikinus, taip pat negali pasakyti, nes tikrai nepamena, apibūdinti jų irgi negali, nes neįsidėmėjo (1 t., 50-51 b. l.);2012-01-30 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas V. S. atpažino T. Š., kuris sudavė smūgį merginai (1 t., 73-77 b. l.);2012-02-27 specialisto išvada Nr. G 401/12 (03), kurioje nurodyta, kad A. V. buvo padaryta nosies sumušimas, kairės akies vokų kraujosruva ir nuskelti 21,41 dantų vainikai, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 84-86 b. l.).

BK 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. sausio 27 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t. y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad T. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Bylos duomenys, t. y. nukentėjusiosios A. V., liudytojų T. B., G. Ž., V. S., A. D. ir A. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad T. Š. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be jokios priežasties sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. V.. Įžūlus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). Minėti T. Š. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – Mažeikiuose, Laisvės gatvėje ties namu Nr. 48, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis smurtaudamas suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę T. Š. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. T. Š. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba (1 t., 114 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (1 t., 115 b. l.), anksčiau teismo teistas (1 t., 116-119 b. l.), teistumas neišnykęs, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centras informavo, jog nuo 2006-02-28 T. Š. lankosi pas gydytoją psichiatrą, diagnozė: reakcija į stiprų stresą, nerimo sutrikimas; adaptacijos sutrikimas, organinis nerimo sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (1 t., 103, 113 b. l.). 2012-12-03 specialisto išvadoje Nr. 98TPK-184/2012, nuodyta, kad T. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., 110-111 b. l.). Ankstesnis T. Š. teistumas taip pat susijęs su smurto panaudojimu viešoje vietoje, jis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir išvykęs į Jungtinę Karalystę, kur taip pat buvo padaręs nusikalstamą veiką ir atlikinėjo bausmę. Į Lietuvą parvežtas pagal išduotą Europos arešto orderį. Yra vedęs bei turintis mažametį vaiką, palaikantis glaudžius ryšius su savo šeimos nariais, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai A. V. (2 t., 41 b. l.) ir jos atsiprašė (2 t., 42 b. l.), taip pat padedamas artimųjų atlygino padarytą žalą valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., 51 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti trumpalaikį laisvės atėmimą, švelnesnę iš BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o būtent 45 paras (BK 41, 49, 54, 56, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis T. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo T. Š. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Nors prokurorė ir prašė į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime, tačiau paminėtina, jog T. Š. yra suimtas kitoje byloje (2 t., 12-14, 17-20 b. l.), todėl suėmimo laikas bus įskaitytas baudžiamojoje byloje, kurioje jam yra taikytas suėmimas. Paskirta bausmė taip pat nebendrintina su 2006-11-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų trijų mėnesių trijų dienų laisvės atėmimo bausme, kadangi byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis T. Š. būtų pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvai iš Jungtinės Karalystės dėl likusios bausmės pagal 2006-11-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikimo.

Šioje byloje kaltinamajam T. Š. kardomoji priemonė nepaskirta, o jis yra suimtas kitoje byloje, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. 2012-06-25 buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 15100 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 36 b. l.). 2015-10-01 pareiškimu nukentėjusioji A. V. informavo, kad T. Š. jai visiškai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir ji jam neturi pretenzijų (2 t., 41 b. l.). 2012-07-02 Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 86,78 Lt žalos atlyginimo (1 t., 88-89, 90 b. l.). Iš 2015-10-21 mokėjimo nurodymo matyti, jog R. Š. atlygino už T. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 26 Eur žalą už nukentėjusios A. V. gydymą (2 t., 51 b. l.). Kadangi žala nukentėjusiajai A. V. ir Valstybinei ligonių kasai yra visiškai atlyginta, todėl byla dalyje dėl civilinių ieškinių nutrauktina (BPK 107 straipsnis).

Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi iš T. Š. valstybės naudai išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kurias sudaro 119,62 Eur (2 t., 52 b. l.). Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog gynėja jam reikalinga ir jis sutinka apmokėti jos dalyvavimo procese patirtas išlaidas, todėl valstybės patirtos išlaidas priteistinos iš T. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301 – 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkių) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Š. areštą 30 (trisdešimt) parų. Bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. Š. suėmimo pagal šį nuosprendį, šiam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Š. kardomosios priemonės neskirti.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės A. V. civilinio ieškinio dėl 15100 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos 25,13 Eur žalos valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo, nutraukti.

Išieškoti iš T. Š. 119,62 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 62 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti T. Š., jog teisinės pagalbos išlaidos sumokamos įsiteisėjus nuosprendžiui į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą teisinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo raštinei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Andželika Butkuvienė