- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- eA-202-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00241-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Pareiškėjas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius, atsakovas) 2023 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VPE-SP5-25 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo A. B.“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (18.2E) „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023-01-09 sprendimo Nr. VPE_SP5-25“ (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį nuo valstybinės pensijos paskyrimo dienos, atsižvelgiant į Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. lapkričio 16 d. darbo užmokesčio atestate (pažymėjime) Nr. 7F11-2022-40 (toliau – ir Darbo užmokesčio atestatas) nustatytą darbo užmokesčio vidurkį.
2. Pareiškėjas nurodė, kad sutinka su ginčijamo VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimo 1 dalimi, kuria jam skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tačiau nesutinka su apskaičiuotos pensijos dydžiu. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas neteisingai pritaikė jo darbo užmokesčio vidurkį, todėl buvo neteisingai apskaičiuotas pensijos dydis.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog skundžiamame Sprendime 1 pažymėta, kad pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis sudaro 2 475,50 Eur, nors pagal Tarnybos Darbo užmokesčio atestatą darbo užmokesčio vidurkis sudaro 3 218,16 Eur.
4. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas nepagrįstai į jo darbo užmokesčio vidurkį neįskaitė priemokos, numatytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 61 straipsnio 2 dalyje, bei mokėtos pareiškėjui už tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje vykdant gynybos atašė pareigas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrindė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis perskaičiavo ir pakeitė Tarnybos Darbo užmokesčio atestate nurodytą pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Atsiliepimas
6. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atsakovas pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos Respublikos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo įsitikinimu, į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama pareigūnų pensija, įskaitomi tik trijų rūšių priedai, t. y. už tarnybos Lietuvos Respublikos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą) ir kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą).
8. Atsakovas teigė, jog įvertinęs Tarnybos sudarytą pareiškėjo Darbo užmokesčio atestatą bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Krašto apsaugos ministras) 2018 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. P-1060 (toliau – ir 2018 m. liepos 9 d. Įsakymas), 2019 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. P-250 (toliau – ir 2019 m. vasario 20 d. Įsakymas) ir 2021 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-117 (toliau – ir 2021 m. vasario 10 d. Įsakymas) turinį, sprendė, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Pensijų įstatyme nustatytas priedas už laipsnį (tarnybinį rangą), todėl, priimdamas ginčijamą Sprendimą 1, jis pensijos dydį apskaičiavo nevertindamas nepagrįstai į Darbo užmokesčio atestatą įrašytos priemokos.
9. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas teisines kategorijas – profesinės karo tarnybos kario vidutinį darbo užmokestį, kuris skaičiuojamas vadovaujantis Tvarkos aprašu, bei kariui ar pareigūnui nustatyto darbo užmokesčio vidurkį Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą 1 dalyje dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo bei nustatymo, panaikino VSDFV Sprendimą 2 ir įpareigojo VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo apskaičiuoti ir nustatyti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį.
11. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
11.1. Krašto apsaugos ministro 2022 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P-1846 pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. lapkričio 15 d. buvo atleistas iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vyresniojo patarėjo pareigų.
11.2. Tarnyba pareiškėjui išdavė Darbo užmokesčio atestatą, kuriame apskaičiavo, jog pareigūno / kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis sudaro 3 218,16 Eur.
11.3. VSDFV Panevėžio skyrius Sprendime 1, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, vertino, kad pareiškėjo nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis yra 2 475,50 Eur. Į darbo užmokesčio vidurkį neįskaityta buvusiam kariui mokėta priemoka pagal KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalį, nes tokių priemokų įskaitymas Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nenumatytas.
11.4. Nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimu 1, pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. pateikė skundą VSDFV, kuris Sprendimu 2 jo skundo netenkino.
11.5. Pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. Įsakymu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos gynybos atašė pareigas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o 2021 m. vasario 10 d. Įsakymu tarnyba pagal einamas pareigas buvo pratęsta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Be kita ko, 2018 m. liepos 9 d. Įsakymo 3 punktu pareiškėjui buvo nustatytas 15,9 bazinio dydžio tarnybinis atlyginimas ir 0,3 tarnybinio atlyginimo, nustatyto kariui už tarnybą Lietuvos Respublikoje priklausomai nuo kario laipsnio bei pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priedas.
12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl minėto priedo įskaitymo į pareiškėjo nustatyto darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti.
13. Įvertinęs Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, jog kario pareiginė alga susideda ne tik iš tarnybinio atlyginimo, bet ir priedų, kurie pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalį yra priedas už atsakomybę, priedas už ypatingą pareigų specifiką, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir priemoka, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų.
14. Teismas akcentavo, kad karių tarnybos užsienyje apmokėjimas, įvertinus šios tarnybos specifiką, reglamentuotas atskirai – KASOKTĮ 61 straipsnyje, kuris taikomas kariams Krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams paskirtiems atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje (KASOKTĮ 42 str. 3 d.). Pagal KASOKTĮ profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka. Todėl teismas vertino, jeigu pagal KASOKTĮ 60 straipsnio nuostatas profesinę karo tarnybą Lietuvos Respublikoje atliekančio kario pareiginę algą sudaro – tarnybinis atlyginimas ir šio įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nurodyti priedai, tai profesinės kario tarnybos kario, paskirto atlikti karo tarnybą užsienyje, pareiginę algą pagal šio teisės akto 61 straipsnio 2 dalį sudaro – tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir minėta 0,3 dydžio priemoka.
15. Teismas, įvertinęs Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir remdamasis KASOKTĮ 60–61 straipsnių analize, darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjui mokėtą 0,3 dydžio priemoką atliekant profesinę karo tarnybą užsienyje vertino kaip priedą, o ne kaip pareiginės algos sudėtinę dalį, ir neteisėtai tokios 0,3 dydžio priemokos, kaip pareiginės algos sudedamosios dalies, neįskaitė į pareiškėjo darbo užmokestį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą apskaičiuoti. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 pateiktu išaiškinimu, kad apskaičiuojant darbo užmokestį Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, tarnybinio atlyginimo priedas, mokėtas ryšium su gynybos atašė pareigomis, turi būti įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį, bet ne traktuojamas kaip priedas už laipsnį. Todėl teismas sprendė, kad skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas 1 ir VSDFV Sprendimas 2 naikintini kaip savo turiniu prieštaraujantys KASOKTĮ bei Pensijų įstatymo nuostatoms. Be to, pažymėjo, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareiga iš naujo apskaičiuoti ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirtos pensijos dydį.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas 1 naikintinas tik dalyje dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio, nes dėl šios sprendimo dalies tarp šalių kilo ginčas. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, jog administracinis teismas neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą, o gali tik patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, bei, nustatęs pažeidimus, įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo. Todėl nagrinėjamu atveju, įpareigodamas atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį, teismas nedetalizavo tokio įpareigojimo turinio.
17. Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį ir tai, jog pareiškėjo prašomos priteisti sumos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, teismas konstatavo, kad išlaidos yra tiesiogiai susijusios su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jas priteisė iš atsakovo pareiškėjui.
III.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
19. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
20. Atsakovo vertinimu, byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui atsakovo Sprendimu 1 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ir Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo.
21. Atsakovas akcentuoja, jog byloje pateiktas Krašto apsaugos ministro 2019 m. vasario 20 d. Įsakymas, kuriuo pripažintas netekusiu galios Krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 9 d. Įsakymo 3 punktas dėl 0,3 tarnybinio atlyginimo, nustatyto kariui už tarnybą Lietuvos Respublikoje priklausomai nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priedo skyrimo, o 1 punktu pareiškėjui nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka.
Atsiliepimas
22. Atsakovas teigia, kad ginčo santykius reguliuoja Pensijų įstatymas, o pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo procedūras detalizuoja Nuostatai. Vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsniu, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Nuostatų 18 punktu, atsakovas tvirtina, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti įskaitytina 0,3 nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka. Nurodo, kad ginčo atveju aktualus teisinis reguliavimas nustato, jog apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, vertinamas pareigūnui nustatytas darbo užmokesčio vidurkis, į kurį įskaitoma pasirinktu laikotarpiu gauta pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyti priedai, t. y. už tarnybos Lietuvos Respublikos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Atsakovo teigimu, šis sąrašas yra baigtinis, o įstatyme nenumatyta, kad apskaičiuojant pareigūnui nustatytą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti būtų vertinami kiti pareigūno ar kario gauti mokėjimai, priedai ar priemokos ir kt.
23. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Pensijų įstatymas įpareigoja jį vertinti pensijos skyrimui pateiktus dokumentus ir patikrinti, ar visi tarnybos lape nurodyti laikotarpiai įskaitytini į pareigūno ar kario tarnybos laiką, taip pat, ar darbo užmokesčio atestato duomenys pagrįsti, o nesant ar trūkstant duomenų – prašyti juos patikslinti ar atitinkamai – pateikti trūkstamus duomenis. Pažymi, jog prieš priimdamas sprendimą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos skyrimo pareiškėjui, VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į pareiškėjo Darbo užmokesčio atestatą pateikusią įstaigą, t. y. Tarnybą, prašydamas nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu į jo Darbo užmokesčio atestatą buvo įrašytas 30 proc. priedas už laipsnį (tarnybinį rangą) bei pridėti minėto priedo skyrimo įsakymo kopiją / nuorašą. Tarnyba, atsakydama į paklausimą, pateikė 2019 m. vasario 20 d. Įsakymo kopiją. Kadangi minėtu įsakymu pareiškėjui buvo nustatyta 0,3 tarnybinio atlyginimo priemoka pagal KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalį, kuri nelaikytina priedu už laipsnį (tarnybinį rangą), o Pensijų įstatyme nėra numatyta, kad į kario vidutinį darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti būtų įskaičiuojama 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka, todėl, atsakovo įsitikinimu, apskaičiuodamas pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, jis pagrįstai neįtraukė šios priemokos.
Atsiliepimas
24. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei pagal KASOKTĮ 60 straipsnio nuostatas profesinę karo tarnybą Lietuvos Respublikoje atliekančio kario pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nurodyti priedai, tai profesinės kario tarnybos kario, paskirto atlikti karo tarnybą užsienyje, pareiginę algą pagal šio teisės akto 61 straipsnio 2 dalį sudaro tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir minėta 0,3 dydžio priemoka. Vadovaudamasis KASOKTĮ, atsakovas tvirtina, jog nurodant kario pareiginės algos sudėtines dalis išskiriamas tarnybinis atlyginimas ir KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalyje numatyti priedai bei priemokos, tarp kurių nėra KASOKTĮ 61straipsnio 2 dalyje minimos 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento priemokos.
25. Atsakovo teigimu, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis specialiuoju Pensijų įstatymu. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 konstatavo, jog Pensijų įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Pensijų įstatyme numatytas pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiška teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankišką paskirtį ir juridinę reikšmę. Taigi, atsakovo vertinimu, Pensijų įstatymas yra specialusis įstatymas, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytos specialios taisyklės, kurios turi būti taikomos ir jomis vadovaujamasi nustatant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad, apskaičiuodamas pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį valstybinei kario pensijai skirti, jis pagrįstai vertino kario nurodytu laikotarpiu gautą tarnybinį atlyginimą ir neįtraukė kariui mokėtos priemokos, kuri nėra nurodyta Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
26. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. A502-2115/2013 šio ginčo atveju nėra aktuali, nes ji priimta vertinant tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Akcentuoja, jog ginčo nagrinėjimo metu, t. y. 2013 m. galiojusi KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalis nustatė, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, tačiau šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatyta, jog profesinės karo tarnybos kario pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos, tarp kurių nėra KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalyje numatytos 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento priemokos. Teigia, jog šios priemokos mokėjimą KASOKTĮ sieja su tarnyba užsienyje, o ne su konkrečiomis pareigomis. Atsakovo nuomone, šiuo metu nėra suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje būtų pasisakyta dėl užsienyje tarnaujančiam kariui mokamos 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento priemokos įskaitymo į jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
27. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimą bei nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundo reikalavimus.
Atsiliepimas
28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo prie bylos prijungti įrodymus ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines bylos aplinkybes ir pažymi, jog su apeliaciniu skundu nesutinka iš esmės. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos jų taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo bei tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo argumentai, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis reglamentuotas Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, jog į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos Respublikos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka, kad pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį galima vadovautis tik Pensijų įstatymu ir šis įstatymas yra specialus teisės aktas KASOKTĮ atžvilgiu, kad esant normų konkurencijai, privalu vadovautis Pensijų įstatymu, taip pat ir sprendžiant, kaip yra apskaičiuojamas kario darbo užmokesčio vidurkis, yra nepagrįsti. Tvirtina, kad karių vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis specialiu teisės aktu – Tvarkos aprašu.
31. Pareiškėjas akcentuoja Tvarkos aprašo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kurioje vienareikšmiškai nurodyta, kad apskaičiuojant kario valstybinės pensijos dydį, Tvarkos aprašas yra tiesiogiai taikytinas teisės aktas.
Šalies argumentai
32. Pareiškėjo teigimu, neteisingą, nepagrįstai siaurą teisės normų aiškinimą paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose pateikti išaiškinimai, jog skiriant kariams pensijas privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Nustatant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį nebūtų atsižvelgiama į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį arba kitaip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai; neatsižvelgus į pareigūnų ir karių tarnybos specifikų, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
33. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pareiškėjas pažymi, kad nuo jam mokėtos 0,3 dydžio priemokos buvo apskaičiuoti ir sumokėti visi mokėtini mokesčiai, taip pat ir socialinio draudimo mokestis, o tokia aplinkybė, jo nuomone, be jokios abejonės patvirtina, kad 0,3 dydžio priemoka sudarė pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalį.
34. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties Nr. A502-2115/2013, yra atmestini. Teigia, jog šiuo metu galiojantys KASOKTĮ 60 ir 61 straipsniai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-1312 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72, 77² straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu, 1 ir 2 priedais, o jų pakeitimo tikslai ir siekiai nurodyti KASOKTĮ Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72 ir 77² straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu ir priedais įstatymo ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte. Tvirtina, jog įstatymo leidėjas KASOKTĮ 60 ir 61 straipsniais siekė reglamentuoti karių tarnybinio atlyginimo dydį, taip pat užtikrinti geresnę socialinę gerovę išeinantiems į atsargą kariams. Mano, jog mažesnės pensijos mokėjimas niekaip neužtikrintų karių geresnės socialinės gerovės. Pareiškėjo vertinimu, teisinis reglamentavimas iš esmės nesikeitė. Šiuo metu faktiškai galioja tapačios teisės normos, kurios galiojo 2013 m., kai buvo formuojama minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, o 2018 m. teisės normos reglamentuojančios karių tarnybos apmokėjimą iš Vyriausybės nutarimo in corpore (visa apimtimi) buvo perkeltos į KASOKTĮ.
Atsiliepimas
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
36. VSDFV pakartoja faktines bylos aplinkybes ir paaiškina, jog VSDFV Panevėžio skyriui pateiktame Darbo užmokesčio atestate neteisingai nustatytas darbo užmokesčio vidurkis, t. y. į darbo užmokesčio vidurkį nepagrįstai įskaityta 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento dydžio priemoka, kuri pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nėra įskaitoma į nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Nurodo, kad tokia priemoka prie tarnybinio atlyginimo KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta atskirai ir negali būti laikoma pareiškėjo pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) sudėtine dalimi, todėl VSDFV vertino, kad pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuotas teisingai. VSDFV nuomone, atsakovas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį neįskaitė 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento dydžio priemokos. Todėl VSDFV pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
37. VSDFV nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitytina 0,3 nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka. Vadovaudamasis Pensijų įstatymo 7 straipsniu, VSDFV akcentuoja, jog į pareigūno darbo užmokesčio vidurkį įtraukiami pareigūnui nustatyti pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) ir 3 priedai, t. y. už tarnybos Lietuvos Respublikos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą) ir kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. VSDFV teigimu, šis sąrašas yra baigtinis, nes Pensijų įstatyme nenumatyta, kad apskaičiuojant pareigūnui nustatytą darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, būtų vertinami kiti pareigūno ar kario gauti mokėjimai, pavyzdžiui, priedai, priemokos ir kt., nenurodyti Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Tvirtina, kad Pensijų įstatyme nėra numatyta, kad į kario vidutinį darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų įskaičiuojama 0,3 tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka, todėl, VSDFV nuomone, atsakovas pagrįstai neįtraukė šios priemokos apskaičiuodamas pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, kuri nėra nurodyta Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
38. VSDFV nurodo, kad pritaria ir kitiems atsakovo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neteisingai išaiškinus bei pritaikius teisės normas, reglamentuojančias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimą, sprendime nepagrįstai plečiamai aiškintos Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to netinkamai įvertintos administracinės bylos aplinkybės, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nepagrįstai tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ir VSDFV Sprendimo 2, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą 1 dalyje dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo bei nustatymo, panaikino VSDFV Sprendimą 2 ir įpareigojo VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo apskaičiuoti ir nustatyti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį.
41. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, konkrečiai – Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovas tvirtina, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti įskaitytina 0,3 nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka. Nurodo, kad ginčo atveju aktualus teisinis reguliavimas nustato, jog apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, vertinamas pareigūnui nustatytas darbo užmokesčio vidurkis, į kurį įskaitoma pasirinktu laikotarpiu gauta pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyti priedai, t. y. už tarnybos Lietuvos Respublikos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Atsakovo teigimu, šis sąrašas yra baigtinis, o įstatyme nenumatyta, kad apskaičiuojant pareigūnui nustatytą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti būtų vertinami kiti pareigūno ar kario gauti mokėjimai, priedai ar priemokos ir kt.
42. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
43. Pareiškėjas prašo prijungti naujus įrodymus, t. y. atsakovo ir VSDFV sprendimus, kuriais buvo sprendžiamas analogiškas klausimas kito karininko atžvilgiu ir kurie buvo priimti vėliau negu pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina šio pareiškėjo prašymo, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinėje veikloje, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, minėtų administracinių institucijų sprendimai neturi teisinės reikšmės, kadangi: pirma, jie neturi įrodomosios vertės, nes yra priimti dėl kito asmens, ir, antra, jų teisinė galia mažesnė negu vertinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinė galia. Taigi, pareiškėjo prašymas prijungti ir tirti naujus įrodymus netenkina ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies sąlygų, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pateikta medžiaga neturi teisinės reikšmės.
44. Šioje byloje kyla teisės aiškinimo ir taikymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta profesinės karo tarnybos kario pareiginė alga, kurią sudaro tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, nes KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos, t. y. priedas už atsakomybę, priedas už ypatingą pareigų specifiką, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas, iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, priemoka už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito profesinės karo tarnybos kario, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo aiškinimu. Pagal KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalį profesinės karo tarnybos kariui pareiginė alga nenustatyta, jame nustatytas profesinės karo tarnybos kariui užsienyje apmokėjimas; kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalyje sukūrė „pareiginės algos“ terminą, nors minėtame reguliavime niekaip nėra nustatyta pareiginės algos mokėjimas.
45. Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad „Į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“ Taigi, šis įstatymas yra specialusis, kuriuo turi būti vadovaujamasi, apskaičiuojant ir mokant valstybines pensijas. Iš esmės tai patvirtina ir KASOKTĮ 70 straipsnis, kuriame nustatyta, jog kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojo KASOKTĮ 70 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo įtvirtintas analogiškas teisinis reguliavimas: „Pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams sąlygas bei tvarką nustato pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojantys įstatymai“.). Taigi, pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį karių (ar pareigūnų) darbo užmokestį (arba apmokėjimą), kuris yra reikšmingas valstybinei pensijai apskaičiuoti ir vėliau mokėti, sudaro pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-254-822/2024, be kita ko, konstatavo: „Tai, kad Įstatymo nuostatos dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo (apibrėžiant, kas yra įskaitoma į darbo užmokesčio vidurkį tokiai valstybinei pensijai apskaičiuoti), neturėtų būti aiškinamos plečiamai, nes yra susijusios su platesne įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, pagrindžia ir Konstitucinio Teismo praktika. Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2021 m. liepos 16 d. nutarimus); šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (žr., pvz., 2016 m. sausio 26 d., 2020 m. birželio 3 d., 2022 m. spalio 6 d. nutarimus). Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 3 d. nutarimus); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (žr., pvz., 2015 m. gegužės 6 d., 2017 m. sausio 25 d., 2021 m. liepos 16 d., 2022 m. birželio 17 d. nutarimus).“
46. Kartu pastebėtina, kad Pensijų įstatymas, jo 7 straipsnio 1 dalis, prilygina vienas kitam tiek „pareiginės algos“, tiek „tarnybinio atlyginimo“ terminus. Tuo tarpu KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalyje pareiginė alga sudaryta ne tik iš tarnybinio atlyginimo, bet ir priedų bei priemokų, nustatytų KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalyje. Vadinasi, skaičiuojant valstybinę pensiją, turėtų būti imamas palankesnis kariui arba pareigūnui pareiginės algos, o ne tarnybinio atlyginimo dydis (jeigu jie yra skirtingi).
47. Visgi, pabrėžtina, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta į nustatytą darbo užmokestį, reikšmingą valstybinei pensijai apskaičiuoti ir vėliau mokėti, įskaičiuoti KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalyje nustatytą 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoką, kuri, kaip minėta, pagal KASOKTĮ taip pat nėra pareiginės algos (juolab, tarnybinio atlyginimo) dalimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 pateiktu išaiškinimu, kad, apskaičiuojant darbo užmokestį Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, tarnybinio atlyginimo priedas, mokėtas ryšium su gynybos atašė pareigomis, turi būti įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį, bet ne traktuojamas kaip priedas už laipsnį, vadovautis negalima, nes joje pateiktas plečiamas Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) aiškinimas, o tai nedera su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-254-822/2024 pateiktu Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimu.
48. Pareiškėjo argumentai, kad nuo jam mokėtos 0,3 dydžio priemokos buvo apskaičiuoti ir sumokėti visi mokėtini mokesčiai, taip pat ir socialinio draudimo mokestis, o ši aplinkybė, jo nuomone, be jokios abejonės patvirtina, kad 0,3 dydžio priemoka sudarė pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalį, yra nepagrįsti. KASOKTĮ 61 straipsnio 2 dalyje minėta priemoka akivaizdžiai nedera su „tarnybinio atlyginimo“ sąvoka – jos expressis verbis (lot. pažodžiui) atskirtos. Kartu, kaip minėta, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad minėta priemoka, kuri yra darbo apmokėjimo dalis, esą, yra ir pareiginės algos dalis (žr. šio sprendimo 43 punktą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pastebi, kad minėta priemoka nėra teisiškai nereikšminga: tai buvo reikšminga darbo apmokėjimo dalis, kuri turės įtakos ir pareiškėjo senatvės socialinio draudimo pensijos dydžiui, tačiau pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ji negali turėti įtakos valstybinės pensijos dydžiui.
49. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, atitinkamai padarė netinkamas teisines išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, jis naikinamas, o apeliacinio teismo teisėjų kolegija priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 straipsnio1 dalies 2 punktas).
50. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.