Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.35 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje kilusio žodinio konflikto metu kojine sudavė nukentėjusiajai J. S. į skruostą, po ko, koja spyrė ne mažiau du kartus jai į abiejų kojų blauzdas bei stumdė rankomis, po ko, paėmęs kambaryje buvusį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą smūgiavo juo nukentėjusiajai J. S. į kūno sritį rankų aukštyje, bei rankomis suėmęs už plaukų kelis kartus papurtė jos galvą, taip dėl poodinių kraujosruvų dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos I piršte, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimo dešinės plaštakos V piršte padarė nukentėjusiajai J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

Nors kaltinamasis R. S. savo kaltės dėl panaudoto fizinio smurto prie savo dukterį nukentėjusiąją J. S. nepripažino, tačiau kaltinimas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodytas byloje esančių duomenų visuma, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų neprieštaringų ir vieni kitus papildančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo versiją, kad fizinio smurto jis prieš dukterį nevartojo, o tik norėjo ją išvaryti iš kambario ir pamosikavo kojine jai prieš veidą, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamojo versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra neįtikinama. Kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. S. ir liudytojos R. S. parodymais, kurie apie esmines įvykio aplinkybes buvo išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu. Pažymėtina, kad liudytoja R. S. įvykį matė tiesiogiai. Nors nukentėjusiosios ir liudytojos santykiai su kaltinamuoju yra priešiški, konfliktiški, tačiau savaime vien dėl tokios aplinkybės, nesant byloje kitų objektyvių duomenų, teismas neturi pagrindo spręsti, kad jos yra linkusios apkalbėti kaltinamąjį ir nepagrįstai jį apkaltinti.

Nukentėjusioji J. S. viso proceso metu duodama parodymus apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuosekli. Ji nurodė esmines įvykio aplinkybes, kad 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.35 val., būdama tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laiptais leidosi iš trečio namo aukšto ir pamatė, kad antrame aukšte esančiame tėčio R. S. miegamajame kambaryje dega šviesa. Atidariusi kambario duris kažką pasakė, o tėtis iškart šoko iš lovos ir puolė ją įžeidinėti, liepė dingti. Ji stovėjo prie durų, tėtis paėmęs nešvarią kojinę pradėjo mosikuoti ja jai palei veidą, pataikydamas į skruostą, ji pajuto fizinį skausmą. Tebestovint prie durų ir konfliktuojant žodžiu, tėtis koja spyrė ne mažiau 2 kartus jai į abiejų kojų blauzdų sritis. Susistumdymo metu jis paėmė kažkokį kietą sunkų kambaryje buvusį daiktą ir juo jai smūgiavo, pataikydamas kažkur rankų aukštyje. Kažkuriuo metu tėvas sugriebęs jai už plaukų kelis kartus papurtė galvą (1 t., b. l. 10-15, 36-39; 2 t., b. l. 36-38). Be to, iš 2024 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip parodymų patikrinimo metu J. S. patvirtino apklausos metu duotus parodymu ir statisto pagalba pademonstruodama, kaip tėvas R. S. prieš ją smurtavo (1 t., b. l. 40-47). Liudytoja R. S. viso proceso metu duodama parodymus apie esmines įvykio aplinkybes taip pat buvo nuosekli. Ji nurodė analogiškas esmines įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji, kad įvykio dieną, apie 23.30 val. ji su kaltinamuoju ruošėsi poilsiui, o dukra pamačiusi šviesą jų kambaryje, įėjo į kambarį, atidariusi duris kažko paklausė, tuomet tėtis šoko iš lovos ir prasidėjo tarp jo ir dukros konfliktas. Tėvas dukrą užgauliojo, mosikavo kojine, paleido į darbą rankas ir kojas. Matė, kaip kaltinamasis dukrą talžė rankomis, griebė už plaukų ir purtė, už rankų ir kojomis spardė (1 t., b. l. 84-87; 2 t., b. l. 36-38).

Nukentėjusiosios parodymus apie sumušimo aplinkybes patvirtina ir 2024 m. lapkričio 2 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys iš karto po panaudoto smurto. Matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji J. S.. Ant jos veido, dešiniojo skruosto viršuje, šalia smilkinio, matomas nežymus odos paraudimas, ant dešinės rankos plaštakos mažojo piršto viršūnės vidinės dalies matomas odos nudrėskimas (1 t., b. l. 24-33). Sužalojimus taip pat patvirtina ir 2024 m. lapkričio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios J. S. pateiktos 13 nuotraukų, darytų 2024 m. lapkričio 2-3 dienomis, kuriose matomos kraujosruvos ant rankų, kojų, atsiradusios po patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 48-59). Nukentėjusiosios parodymus apie sumušimo aplinkybes patvirtina ir jai nustatyti kūno sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 3628/2024(01) nurodoma, kad J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos I piršte, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršte. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. lapkričio 2 d. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66-67).

Kaltinamasis R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė vaizdo ir garso įrašus, kurie buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 48, 49-54). Pateiktuose įrašuose girdėti, jog namuose vyksta žodinis konfliktas, girdėti nukentėjusiosios balsas, reikiamas nepasitenkinimas. Kaip nurodė teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis, pateikti įrašai buvo daryti įvykio dieną dienos metu, t. y. ne prieš pat įvykį. Įvertinus įrašuose esantį turinį, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo elgesį – smurtinius veiksmus, galėjo sąlygoti nukentėjusiosios elgesys. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios žodiniai priekaištai nebuvo tokio pobūdžio, kurie galėtų sudaryti pagrindą kaltinamajam naudoti fizinį smurtą. Be to, po dukros žodinių priekaištų iki panaudoto fizinio smurto praėjo kelios valandos laiko.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. S. 2024 m. lapkričio 1 d., apie 23.35 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje kilusio žodinio konflikto metu kojine sudavė nukentėjusiajai J. S. į skruostą, po ko, koja spyrė ne mažiau du kartus jai į abiejų kojų blauzdas bei stumdė rankomis, po ko, paėmęs kambaryje buvusį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą smūgiavo juo nukentėjusiajai J. S. į kūno sritį rankų aukštyje, bei rankomis suėmęs už plaukų kelis kartus papurtė jos galvą, taip dėl poodinių kraujosruvų dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos I piršte, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimo dešinės plaštakos V piršte padarė nukentėjusiajai J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. kojine sudavė nukentėjusiajai J. S. į skruostą, po to, koja spyrė ne mažiau du kartus jai į abiejų kojų blauzdas bei stumdė rankomis, po to, paėmęs kambaryje buvusį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą smūgiavo juo nukentėjusiajai J. S. į kūno sritį rankų aukštyje bei rankomis suėmęs už plaukų kelis kartus papurtė jos galvą, t. y. kaltinamojo veika objektyviai pasireiškė mušimu bei kitokiu smurtavimu – paėmimu už plaukų ir kelis kartus papurtant nukentėjusiosios galvą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos I piršte, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršte, kas 2024 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3628/2024 (01) kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66-67). Įvertinus kaltinamojo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (spyriai du kartus nukentėjusiajai į abiejų kojų blauzdas, stumdymas rankomis, smūgiavimas į kūno sritį nenustatytu daiktu, paėmimas už plaukų ir purtymas), teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas minėtus smurtinius veiksmus suvokė pavojingą jų pobūdį nukentėjusiosios sveikatai ir norėjo suketi jai fizinį skausmą ar sužaloti. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo R. S. neteisėti veiksmai (mušimas ir kitoks smurtavimas), tiesiogine tyčia atlikti prieš artimąjį giminaitį – dukterį, sukėlę jai nežymų sveikatos sutrikdymą, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertintina ir šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, veikos stadija. Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą artimojo giminaičio sveikatai, veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą dėl mažareikšmės dingsties (žodinio konflikto) suketi nukentėjusiajai fizinį skausmą bei ją sužaloti, atliko įvairius, intensyvaus pobūdžio smurtinius veiksmus ir, teismo vertinimu, tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių. Įvertintina ir kaltininko asmenybė: kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 120-121), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 122-123), dirba (1 t., b. l. 124-126), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 131-132), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 128), tačiau Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos seniūnijos, (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo gyvenamosios vietos) bendruomenės narių charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 129-130).

Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam antrą pagal griežtumą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant jo terminą didesnį, nei baudžiamojo įstatymo nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria pasikėsinta į asmens sveikatą, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, tokia bausmė ir įpareigojimas yra adekvati ir pakankama nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų.

Į bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. lapkričio 2 d. 00.05 val. iki 2024 m. lapkričio 2 d. 10.45 val. (1 t., b. l. 135-139) (vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms) (BK 66 straipsnis).

VI. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. kojine sudavė nukentėjusiajai J. S. į skruostą, po to, koja spyrė ne mažiau du kartus jai į abiejų kojų blauzdas bei stumdė rankomis, po to, paėmęs kambaryje buvusį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą smūgiavo juo nukentėjusiajai J. S. į kūno sritį rankų aukštyje bei rankomis suėmęs už plaukų kelis kartus papurtė jos galvą, dėl ko nukentėjusiajai buvo nustatyti įvairūs sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos I piršte, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršte, kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66-67).

Nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinės ir 600 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje bei teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad 600 Eur turtinę žalą sudaro: 1) gydymo išlaidos – 50 Eur; 2) negautos pajamos – 500 Eur; 3) kelionės į gydymo įstaigas, pas tyrėją procesinių veiksmų atlikimui – 50 Eur. Nukentėjusioji, prašydama priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad po patirto smurto ji jautė tiek fizinį, tiek emocinį skausmą, teko gydytis, riboti fizinę veiklą, ji jaučia nesaugumo jausmą, nuolatinį stresą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Ji ir dabar jaučiasi blogai, atsirado psichosomatiniai sutrikimai. Nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 1 500 Eur/mėn. Nedarbingume ji buvo apie mėnesį, o už nedarbingumą jai kompensuota labai mažai. Tai pat ji nerinko čekių už vykimą pas gydytojus ir tyrėją. 50 Eur gydymo išlaidas sudaro pirkti vaistai ir kaklo įtvaras (1 t., b. l. 69-70; 2 t., b. l. 36-38).

2024 m. lapkričio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusioji lankėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje Skubios pagalbos centre, po apžiūros jai paskirti vaistai bei rekomenduotas kaklo įtvaras (1 t., b. l. 71). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji vaistams ir kaklo įtvarui išleido 42,06 Eur (1 t., b. l. 75), todėl ši suma priteistina. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų matyti, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. – 14 darbo dienų. Jai už šį laikotarpį priskaičiuota išmokėti 771,27 Eur (nuo šios sumos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka). Iš sprendimų matyti, kad nukentėjusiosios dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 88,77 Eur, taigi jai dirbant nurodytą laikotarpį, jai būtų priskaičiuota 1 242,78 Eur. Nuo šios sumos jai priskaičiuota išmokėti 62,06 proc. (771,27 Eur), nuo kurių išmokėjimo dieną dar išskaitoma gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka, todėl teismui nekyla abejonių, kad realiai nukentėjusiosios negautos pajamos sudarė ne mažiau kaip 500 Eur, todėl ši suma priteistina. Nors nukentėjusioji nepateikė važiavimo pas gydytojus ir tyrėjus išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji ne kartą lankėsi pas gydytojus, atliko fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūras (1 t., b. l. 71-74), lankėsi pas tyrėjus procesinių veiksmų atlikimui, kur nuvykti, akivaizdu buvo reikalingos išlaidos. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma priteisti 50 Eur suma kelionės išlaidoms nėra per didelė ir yra pagrįsta, todėl priteitina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 592,06 Eur turtinės žalos atlyginimo (42,06 Eur + 500,00 Eur + 50 Eur).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajai J. S. dėl neteisėtų kaltinamojo R. S. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos I piršte, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršte, akivaizdu, kad nukentėjusioji įvykio metu ir po jo jautė fizinį skausmą. Be to, įvertinus sužalojimų mastą ir pobūdį (pvz., ženklios kraujosruvos matomoje rankų srityje), akivaizdu, kad nukentėjusioji po įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, gėdą prieš aplinkinius, bendravimo bei darbinių (nukentėjusioji dirba vaikų darželyje auklėtoja) galimybių sumažėjimą.

Nors nukentėjusioji nurodo, kad po įvykio patyrė didelius išgyvenimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų ir įvykio sąlygotų psichikos sveikatos sutrikimų nukentėjusioji būtų besigydžiusi, naudotųsi specialistų pagalba, vartotų atitinkamus vaistus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti išgyvenimai nebuvo tokie ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kiek juos prašoma įvertinti pinigais – 5 000 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiosios naudai priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

VII. Kiti procesiniai klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 30 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2025-05234 dėl 229,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ginant kaltinamąjį priteisimo (2 t., b. l. 180-183).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

R. S. gynėjas paskirtas teismui pripažinus, jog gynėjo dalyvavimas jam būtinas, kadangi jis ne visiškai moka lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama imperatyvią įstatymo nuostatą, kaltinamajam garantuoja tokią teisę. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta kaltinamojo turtinė padėtis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pakankamai gerą kaltinamojo turtinę padėtį, teisiamajame posėdyje jis pats nurodė, kad samdytis advokatą lėšų neturi, be to, iš kaltinamojo priteistinas nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo neišieškomos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 166-169) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – fotonuotraukos (1 t., b. l. 48-59) ir kompaktinės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 2 d. 00.05 val. iki 2024 m. lapkričio 2 d. 10.45 val. (vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms).

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti nuketėjusiosios J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai J. S. iš R. S. 592,06 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Tenkinti nuketėjusiosios J. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai J. S. iš R. S. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Neišieškoti iš R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. patikslintoje pažymoje Nr. APD-2025-05234 nurodytų 229,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – fotonuotraukas ir kompaktines laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.