Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-22 · Administracinė byla Nr. I-7795-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
I-7795-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01653-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Juozas Kunca
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7795-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01653-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui E. V. ir jo atstovui advokatui Juozui Kuncai, atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jolantai Oleškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 24–26) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) Tradicinio respublikinio ristūnų žirgų „Sartai – 2015“ renginio organizacinio komiteto (toliau – ir Organizacinis komitetas) 2015 m. vasario 2 d. protokolinį nutarimą Nr. 8D-46(5.50) dėl distancijos „B“ reitingo suaugusiems žirgams nepakeitimo ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl distancijos pakeitimo „B“ reitingo suaugusiems žirgams ristūnams. Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pasak pareiškėjo, jis yra žirgų sporto entuziastas, ne kartą dalyvavęs Lietuvoje organizuotose žirgų lenktynėse, yra laimėjęs prizų. Augina ir treniruoja lenktyninius žirgus, yra VšĮ Respublikinės lenktyninių žirgų lygos narys. Jo treniruojami žirgai patenka į „B“ kategoriją. Šiems žirgams pagal nusistovėjusias tradicijas buvo taikoma 1 609 m ilgio lenktynių distancija, tačiau jau 3 metus Ministerijos sudarytas Organizacinis komitetas jiems taiko diskriminacines sąlygas, dėl ko šios kategorijos žirgų savininkai negali išstatyti lenktynėms savo žirgų 1 609 m ilgio distancijoje. Pasak pareiškėjo, dėl minėtos problemos jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministrą, tačiau Organizacinis komitetas skundžiamu protokoliniu nutarimu atmetė prašymą ir pripažino nekeistinu „B“ reitingo žirgams nustatytą 2 400 m distancijos ilgį bei nustatė, kad ateityje tokie žirgai lenktyniautų ne trumpesnėje nei 2 400 m ilgio distancijoje. Pareiškėjo nuomone, toks nutarimas yra nepagristas ir neteisėtas, nes iš Organizacinio komiteto posėdžio protokolo nėra aišku, kiek dalyvių buvo posėdyje, ar buvo kvorumas, kokie buvo balsavimo rezultatai. Be to, Organizacinio komiteto posėdyje dalyvavo lenktynių vyriausioji teisėja A. M., kuri reiškė savo nuomonę, kad 2 400 m distancija „B“ reitingo žirgams turi likti nepakitusi. Pareiškėjo įsitikinimu, toks jos, kaip varžybų teisėjos, jai nesant komiteto nare, dalyvavimas traktuotinas kaip poveikis priimant kolektyvinį sprendimą, todėl toks sprendimas yra šališkas, palankus lenktynininkams, dalyvaujantiems 2 400 m lenktynių distancijoje.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog Organizacinio komiteto protokole nėra nurodyta konkrečių motyvų, kodėl 1 609 m ilgio lenktynių distancija tokios kategorijos žirgams yra neleistina. Pabrėžė, kad toks nutarimas yra diskriminacinis, nes „B“ kategorijos žirgai buvo ruošiami tik 1 609 m ilgio distancijos varžyboms, o jiems leidžiama dalyvauti tik 2 400 m ilgio distancijos lenktynėse, taip sudarant nekonkurencines sąlygas žirgams, paruoštiems 2 400 m ilgio distancijai, lenktyniauti. Taip pat pažymėjo, kad organizaciniai komitetai sudaromi kasmet tik konkrečių varžybų organizavimui ir šie komitetai nustato kasmetines sąlygas, todėl sprendimas ateičiai nustatyti ribojančias sąlygas viršija jo kompetenciją. Nustačius nevienodas lenktynių dalyviams sąlygas ir galimybes, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas dalyvauti lenktynėse toje kategorijoje, kurioje pats dalyvis pasirenka, bet ne toje kategorijoje, kurią nurodo kita šalis, taip suvaržydama galimybes varžybų kovoje grumtis lygiomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, neleistinumo apriboti teises kitaip kaip tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka principai.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – ir Sporto įstatymas) 42 str. 1 d. visų lygių sporto varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus. Varžybų ar renginio nuostatus rengia ir už jų vykdymą atsako sporto varžybų organizatorius. Siekiant, kad būtų tinkamai organizuotas 2015 m. vasario 7 d. vyksiantis Tradicinis respublikinis ristūnų žirgų „Sartai – 2015“ renginys, buvo sudarytas Organizacinis komitetas, kuris 2015 m. sausio 26 d. protokolu patvirtino Tradicinio respublikinio ristūnų žirgų „Sartai – 2015“ renginio nuostatus, kuriuose numatyti važiavimai, distancijos ir prizai. Organizacinis komitetas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, nutarė nekeisti nuostatuose nustatyto „B“ reitingo suaugusiems žirgams ristūnams 2 400 m distancijos ilgio, motyvuodamas tuo, kad iki renginio yra likę nedaug laiko, o tai techniškai neleistų tinkamai įgyvendinti pakeitimus. Pažymėjo, kad už renginio nuostatų rengimą ir jų vykdymą yra atsakingas Organizacinis komitetas. Pabrėžė, kad pagal Sporto įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, užsiimti profesionalia sporto veikla, kita sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai. Ministerijos nuomone, dalyvavimas sportiniuose renginiuose yra savanoriškas, todėl šiuo konkrečiu atveju nei Ministerija, nei Organizacinis komitetas nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl „B“ reitingo suaugusiems ristūnams nustatyto distancijos ilgio Sartų lenktynėse.

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 42 str. 1, 2 d. nustatyta, kad visų lygių sporto varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus. Varžybų ar renginio nuostatus rengia ir už jų vykdymą atsako sporto varžybų organizatorius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, siekdamas, kad būtų tinkamai organizuotas Tradicinis respublikinis ristūnų žirgų „Sartai – 2015“ renginys, 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 3D-600 sudarė minėto renginio organizacinį komitetą (b. l. 10–11).

Organizacinis komitetas 2015 m. sausio 8 d. posėdyje patvirtino Tradicinio respublikinio ristūnų žirgų „Sartai – 2015“ renginio nuostatus, pagal kuriuos Sartų varžybose „B“ reitingo suaugę žirgai ristūnai dalyvauja 2 400 m. distancijoje, o kitų reitingų suaugę ristūnai gali lenktyniauti tiek trumpesnėje 1 609 m, tiek ir minėtoje 2 400 m distancijoje (b. l. 42–45).

Pareiškėjas 2015 m. sausio 12 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydamas, kad „Sartai – 2015“ renginyje „B“ kategorijos žirgams būtų sudarytos galimybės bėgti 1 609 m distanciją (b. l. 60). Šis pareiškėjo prašymas buvo svarstomas 2015 m. sausio 30 d. Organizacinio komiteto posėdyje, kurio metu komitetas nutarė nekeisti lenktynių programoje „B“ reitingo suaugusiems ristūnams nustatyto 2 400 m distancijos ilgio bei nutarė, jog ir ateityje tokie žirgai tradiciškai lenktyniautų ne trumpesnėje 2 400 m distancijoje (b. l. 53–57).

Pareiškėjas apie Organizacinio komiteto sprendimą buvo informuotas ministerijos 2015 m. vasario 9 d. raštu (b. l. 50).

Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Organizacinis komitetas, apsvarstęs pareiškėjo prašymą leisti Sartų žirgų lenktynėse „B“ reitingo suaugusiems žirgams dalyvauti 1 609 m distancijos rungtyje, skundžiamu protokoliniu sprendimu tokio pareiškėjo prašymo netenkino.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinant VAĮ 8 str. nuostatas, sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

Pažymėtina, kad VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Nagrinėjamu atveju nei Ministerijos sudarytu Organizacinio komiteto protokoliniame sprendime, nei Ministerijos rašte, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie organizacinio komiteto sprendimą nėra nurodytas jo pagrindas, išsamūs motyvai. Vieninteliu argumentu, kodėl netenkinamas pareiškėjo prašymas iš esmės nurodomas trumpas laikas iki lenktynių knygelės spausdinimo. Tačiau jokių argumentų, kodėl nuspręsta, jog ir ateityje suaugę „B“ kategorijos žirgai turėtų lenktyniauti tik ilgesnėje distancijoje nepateikta.

Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007). Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ginčijamas Organizacinio komiteto 2015 m. vasario 2 d. protokolinis nutarimas Nr. 8D-46(5.50) dalyje dėl sprendimo nekeisti „B“ reitingo ristūnams 2 400 m distancijos ilgio bei numatyti, kad ir ateityje tokie žirgai tradiciškai lenktyniautų ne trumpesnėje nei 2 400 m distancijoje, iš esmės yra nemotyvuotas, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 86 str. 1 d. 1 p.), kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti. Taigi pareiškėjo skundas tenkinamas ir Ministerija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl distancijos pakeitimo „B“ reitingo suaugusiems žirgams ristūnams.

Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, kad pareiškėjo interesus nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatas Juozas Kunca 2015 m. kovo 3 d. atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 4). Pasak pareiškėjo, jis advokatui iš viso sumokėjo 300 Eur, t. y. 50 Eur už dokumentų, reikalingų skundui paruošti, analizę, 150 Eur už procesinių dokumentų rengimą teismui ir konsultacijas bei 100 Eur už atstovavimą teisme (b. l. 77–79).

Teismas pažymi, kad dokumentų analizė, konsultacijos laikytinos sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą, todėl šiuo atveju spręstina, jog pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur. Kadangi skundas teismui surašytas 2015 m. kovo 10 d. (b. l. 1), šioms išlaidoms priteisti taikytina Rekomendacijų redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d., pagal kurios 7 p., rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama MMA. Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už skundą rekomenduojama maksimali priteistina suma 3 MMA, t. y. 900 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma už skundo parengimą neviršija nustatyto maksimumo. Teismo vertinimu, tokia suma už skundo surašymą yra pagrįsta ir protingo dydžio, sudaro mažiau nei ketvirtadalį rekomenduojamos priteisti sumos už tokio pobūdžio paslaugą, taigi atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jos papildomai sumažinti.

Kaip minėta, pareiškėjas atstovui taip pat sumokėjo 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 9 p. teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi 2015 m. gruodžio 7 d. teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo advokatas, truko 22 min. (b. l. 80–82), atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 p., išlaidos už atstovavimą teisme pareiškėjui nagrinėjamu atveju nekompensuojamos. Taigi pareiškėjui iš viso priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str. , 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo E. V. skundą visiškai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudaryto Tradicinio respublikinio ristūnų žirgų „Sartai – 2015“ renginio organizacinio komiteto 2015 m. vasario 2 d. protokolinį nutarimą Nr. 8D-46(5.50) dalyje dėl distancijos „B“ reitingo suaugusiems žirgams nepakeitimo.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl distancijos pakeitimo „B“ reitingo suaugusiems žirgams ristūnams.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėVioleta PetkevičienėDonatas Vansevičius