Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja S. Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00584-10-5

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistųjų V. V. ir S. V. bei civilinio ieškovo UAB „D.a.p.“ apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant ir galutinė subendrinta V. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuosprendžiu V. V. nustatytas 10 mėnesių terminas baudai sumokėti.

S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš V. V. ir S. V., iš kiekvieno, po 3448,5 Lt UAB „D.a.p.“ turėtų išlaidų advokatui. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrus dokumentus, padarydamas didelės žalos, o S. V. suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:

V. V., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „D.a.p.” (įmonės kodas 152035473, reg. Taikos pr. 98 A, Kauno m.) direktoriumi, 2008-07-25, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su uždarosios akcinės bendrovės „D.a.“ direktoriumi S. V., atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę „D.a.p.“ kaip pardavėją, 2008-07-25 akcinės bendrovės „Hansabankas“ filiale adresu V.Kudirkos g. 33, Druskininkų m., su pirkėju – akcine bendrove „Hansa lizingas“ pasirašė ir atstovaujamos bendrovės antspaudu patvirtino 2008-07-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.LT077211-2/PPS dėl dviejų autobusų Volvo SN 12 B 10L pirkimo, kurios 4 straipsnyje „Atsiskaitymai ir mokėjimai“ 4.1 punkte nurodyta, kad „Kliento Pardavėjui sumokėta suma lygi 89 042,80 LTL už Pardavėjo parduotą turtą užskaitoma kaip Pirkėjo apmokėjimas Pardavėjui. Atitinkamai šia suma mažinamas Pirkėjo įsipareigojimas apmokėti už Turtą pagal šios sutarties 2 straipsnyje nurodytą sumą“, ir šios sutarties priedą, kurio 2 punkte nurodė, kad pardavėjas t.y. uždaroji akcinė bendrovė „D.a.p.“ yra gavęs iš kliento – uždarosios akcinės bendrovės „D.a.“ 89 042,80 Lt, nors pinigai gauti nebuvo, o S. V., atstovavusiam klientą – uždarąją akcinę bendrovę „D.a.“ sutartį ir jos priedą patvirtinus savo parašais ir atstovaujamos bendrovės antspaudu, tokiu būdu savo parašais ir UAB „D.a.p.“ antspaudu patvirtindamas neteisingus duomenis, suklastojo tikrus dokumentus, padarydamas didelės žalos. Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Taip pat jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „D.a.p.” (įmonės kodas 152035473, reg. Taikos pr. 98 A, Kauno m.) direktoriumi ir dėl to privalėdamas žinoti ir žinodamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr, VII-1835) 19 str. ir 37 str. reikalavimus, o būtent – kad įmonės direktorius turi pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (2000-07-18 Nr, VIII-1864) 1.5 str. reikalavimus, o būtent – kad civilinių teisių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taip pat savo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „D.a.p.“ įstatus, o būtent – kad įmonės steigimo tikslas yra pelno siekimas, o, kokybės, as Lietuvos Respublikos darbo kodeksoteises bei atlikda būdamas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui (specialiuoju subjektu, dėl savo užimamų pareigų, turinčiu teisę veikti uždarosios akcinės bendrovės „D.a.p.“ vardu), 2008-07-25, atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę „D.a.p.“, veikdamas priešingais įmonės steigimo tikslams interesais, 2008-07-25 akcinės bendrovės „Hansabankas“ filiale adresu V.Kudirkos g. 33, Druskininkų m., klastojo dokumentus – 2008-07-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LT077211-2/PPS ir šios sutarties priedą – bei pats, atstovaudamas pardavėjo – uždarosios akcinės bendrovės „D.a.p.“ interesus, bendrovės vardu laidavo už klientą – uždarąją akcinę bendrovę „D.a.“ sutartimi Nr.LT077211-2/L, dėl ko uždaroji akcinė bendrovė „D.a.p.“ patyrė didelės 305 164,51 Lt turtinės žalos, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko juridinis asmuo patyrė didelės žalos. Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

S. V., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „D.a.” (įmonės kodas301568592, reg.Gardino g. 45, Druskininkų m.) direktoriumi, 2008-07-25, atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę „D.a.“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su uždarosios akcinės bendrovės „D.a.p.“ direktoriumi V. V., V. V., atstovaujančiam pardavėją – uždarąją akcinę bendrovę „D.a.p.“, 2008-07-25 akcinės bendrovės „Hanzabankas“ filiale adresu V.Kudirkos g. 33, Druskininkų m., su pirkėju – akcine bendrove „Hanza lizingas“ pasirašius 2008-07-25 pirkimo - pardavimo sutartį Nr.LT077211-2/PPS dėl dviejų autobusų Volvo SN 12 B 10L pirkimo, kurios 4 straipsnyje „Atsiskaitymai ir mokėjimai“ 4.1 punkte nurodyta, kad „Kliento Pardavėjui sumokėta suma lygi 89 042,80 LTL už Pardavėjo parduotą turtą užskaitoma kaip Pirkėjo apmokėjimas Pardavėjui. Atitinkamai šia suma mažinamas Pirkėjo įsipareigojimas apmokėti už Turtą pagal šios sutarties 2 straipsnyje nurodytą sumą“, ir šios sutarties priedą, kurio 2 punkte nurodė, kad pardavėjas – uždaroji akcinė bendrovė „D.a.p.“ yra gavęs iš kliento – uždarosios akcinės bendrovės „D.a.“ 89 042,80 Lt, nors pinigai gauti nebuvo, jis, atstovaudamas klientą – uždarąją akcinę bendrovę „D.a.“, 2008-07-25 akcinės bendrovės „Hanzabankas“ filiale adresu V.Kudirkos g. 33, Druskininkų m., sutartį ir jos priedą patvirtino savo parašais ir atstovaujamos bendrovės antspaudais, tokiu būdu savo parašais ir UAB „D.a.“ antspaudu patvirtindamas neteisingus duomenis, suklastojo tikrus dokumentus, padarydamas didelės žalos. Tokiais savo veiksmais S. V. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas UAB „D.a.p.“ prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendį: UAB „D.a.p.“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB „D.a.p.“ solidariai iš V. V. bei S. V. 89 042,80 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pripažinti UAB „D.a.p.“ teisę į civilinio ieškinio, pareikšto V. V., patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Patenkinus apeliacinį skundą, priteisti iš V. V. ir S. V. UAB „D.a.p.“ naudai bendrovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą ir bendrovės interesų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Apelianto manymu, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra priimtas netinkamai aiškinant ir taikant proceso normas. Apelianto teigimu, įstatymų leidėjas BPK II dalies X skyriuje numatė vienintelį atvejį, kuomet civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas – tai kaltinamojo išteisinimas konstatuojant, kad jis nepadarė jokios veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Visais kitais atvejais, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas turi išspręsti baudžiamojoje byloje pareikštą ieškinį iš esmės ir jį patenkinti pilnai ar dalinai, arba jį atmesti, atsižvelgdamas į teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą arba gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, jei teismas laiko, kad jis negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio neatidėjus nagrinėjamos baudžiamosios bylos ar negavus papildomos medžiagos. Kadangi šioje byloje nei vienas iš kaltinamųjų nebuvo išteisintas, teismas negalėjo palikti civilinio ieškinio nenagrinėtu.

Skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismui pripažįstant V. V. ir S. V. kaltais pagal BK 300 str. 3 d. nekilo jokių sunkumų nustatant UAB „D.a.p.“ padarytos turtinės žalos dydį, dėl ko UAB „D.a.p.“ civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti tenkinamas pilnai, nusikalstama veika padarytą turtinės žalos atlyginimą bendrovei priteisiant solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kadangi 89 042,8 Lt suma yra įtraukta į UAB „D.a.p.“ kreditorinį reikalavimą pareikštą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje UAB „D.a." bankroto byloje. Skunde teigiama, kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinamiesiems fiziniams asmenims, dėl jų nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo, dėl ko negali būti tapatinamas su bendrovės pareikštu kreditoriniu reikalavimu kitam juridiniam asmeniui jo bankroto byloje. Be to, iš kartu su šiuo apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui pateikiamų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad bankrutuojanti UAB „D.a.“ realiai neturi ir iš esmės niekada neturėjo jokio nuosavybės teise valdomo turto, išskyrus 57 litus, dėl ko nėra netgi teorinės galimybės, kad UAB „D.a.“ bankroto bylos eigoje būtų patenkintas trečios eilės kreditoriaus UAB „D.a.p.“ 22 9074,13 Lt kreditorinis reikalavimas ar kokia nors jo dalis, kas skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, dėl UAB „D.a.p.“ V. V. ir S. V. pareikšto civilinio ieškinio 89042,80 litų sumai palikimo nenagrinėtu, vienareikšmiškai daro neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kad informacija iš UAB „D.a.“ bankroto administratoriaus apie bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį ir galimybę patenkinti UAB „D.a.p.“ kreditorinį reikalavimą UAB „D.a.“ bankroto byloje buvo gauta 2012-04-17, tai yra jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, ši papildomai gauta medžiaga pateikiama Vilniaus apygardos teismui kartu su šiuo apeliaciniu skundu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. V. ir S. V. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti; civilinio ieškovo atstovas advokatas A. Venckus prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti; prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o civilinio ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. V. ir S. V. apeliaciniai skundai atmestini, civilinio ieškovo UAB „D.a.p.“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistųjų V. V. ir S. V. apeliacinių skundų

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. V. ir S. V. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nors V. V. ir S. V. neigia savo kaltę suklastojus dokumentus, o V. V. taip pat ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, jų kaltę pilnai patvirtina byloje esantys liudytojų A. D., J. K., Z. Ž., A. D. parodymai bei kita bylos medžiaga.

V. V. ir S. V. neigia turėję tyčią suklastoti dviejų autobusų Volvo SN 12 B 10L 2008-07-25 pirkimo – pardavimo sutartį (bei jos priedą) tarp UAB „D.a.p.“, UAB „D.a.“ ir UAB „Hanza lizingas“ ir tuo padaryti didelės žalos UAB „D.a.“, tačiau iš bylos duomenų darytina priešinga išvada.

Nors V. V. ir S. V. teigia, kad sudarant 2008-07-25 pirkimo - pardavimo sutartį bei pasirašant jos priedą, jie atidžiai jų neperskaitė, nes „Hansa lizingo“ bendrovės darbuotojais, kurie parengė šią sutartį, jie pasitikėjo, tačiau šie nuteistųjų teiginiai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juos pilnai paneigia apylinkės teisme apklaustos liudytojos J. K. parodymai, iš kurių seka, kad pagal 2008-07-25 trišalę pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „Hansalizingas“, UAB „D.a.p.“ ir UAB „D.a.“ V. V. ir S. V. buvo žinoma, kad UAB „D.a.“ dalį sumos (504 699,97 Lt) paskolins lizingo bendrovė, o kitą dalį (73 500,03 Lt) UAB „D.a.“ turi sumokėti UAB „D.a.p.“ pati. Liudytoja nurodė, kad V. V. ir S. V. patys patvirtino, kad 89 042,80 Lt UAB „D.a.“ jau yra sumokėjusi UAB „D.a.p.“. Liudytoja patvirtino, jog jei abi bendrovės nebūtų pareiškę ir nepatvirtinę raštu, kad iki sutarties pasirašymo UAB ,,D.a.“ pervedė UAB ,,D.a.p.“ 89 042,80 Lt sumos, tai ir sandoris būtų neįvykęs. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais.

Liudytojas A. D. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad nuo 2010 metų kovo mėnesio dirbo UAB „D.a.p.“ direktoriumi. Iki tol buvo šios bendrovės valdybos pirmininku. Jam žinoma, jog 2008-04-20 tarp UAB „D.a.p.“, atstovaujamos V. V. ir UAB „D.a.“, atstovaujamos S. V., buvo pasirašytos autobusų Volvo nuomos sutartys Nr. 26 ir 27. Šiomis sutartimis UAB „D.a.“ įsipareigojo kas mėnesį už kiekvieną autobusą sumokėti 3 400 Lt su PVM nuomos mokestį. Liudytojo teigimu, peržiūrėjus dokumentus, įmokų už šių autobusų nuomą nebuvo rasta. Nors UAB „D.a.p.“ nesinaudojo įsigytais autobusais, o su jais veiklą vykdė UAB „D.a.“, bendrovė kas mėnesį mokėjo įmokas UAB „Hanza lizingas“ ir nuo 2008-04-02 iki 2008-07-30 sumokėjo 34 091,08 Lt. Liudytojas taip pat parodė, kad nors 2008-07-25 pirkimo pardavimo sutarties Nr. L T07211-2/PPS 4.1. p. V. V. nurodė, kad UAB „D.a.“ sumokėjo UAB „D.a.p.“ 89 042,80 Lt už parduodamą turtą, tačiau UAB „D.a.p.“ tokios sumos, nei sutarties pasirašymo dieną, nei vėliau nėra gavusi nei grynais, nei bankiniu pavedimu. A. D. parodė, kad patikrinus buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad UAB ,,D.a.“ nebuvo padariusi pavedimų, kur būtų nurodyta, jog pervedama suma pagal lizingo sutartį ir nebuvo pavedimų, kur susidarytų konkrečiai tokia suma. UAB ,,D.a.“ darė pavedimus, bet jie turėjo daug įvairių sutarčių pagal kurias ir darė mokėjimus. Tuose mokėjimų pavedimuose ir buvo nurodoma mokėjimo paskirtis – už paslaugas. Pasak liudytojo, tuo metu UAB ,,D.a.p.“ bendravimas su UAB ,,D.a.“ buvo žalingas, kadangi UAB ,,D.a.“ buvo daugiau įsiskolinusi, nei sumokėjusi. Taigi, šio liudytojo parodymai patvirtina, kad UAB „D.a.“ nebuvo pervedusi UAB „D.a.p.“ 2008-07-25 sutartyje nurodytos sumos – 89 042, 80 Lt.

Kad minėta suma pagal lizingo sutartį nebuvo pervesta UAB „D.a.p.“ patvirtina taip pat ir byloje esantis bendrovės buhalterinių dokumentų revizijos aktas (t. 1, b.l. 105), iš kurio matyti, kad 2008 m. balandžio pradžios – 2008 m. liepos mėn. 25 d. bei vėlesniu laikotarpiu UAB „D.a.p.“ 89 042,80 Lt sumos pagal 2008-07-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.LT077211-2/PPS ir susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo negavo.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, jog 89 042,80 Lt sumą autobusų pirkėjas UAB „D.a.“ į UAB „D.a.p.“ sąskaitą pervedė devyniais mokėjimo pavedimais, įvykdytais iki 2008-10-08. Tai, pasak V. V. ir S. V., patvirtina byloje esantys mokėjimų nurodymai, UAB „D.a.“ Pirkimų ir mokėtinų sumų analitinio žiniaraščio išrašas už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2010-03-01 (T. 2, b.l. 138) bei 2012-01-27 teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos Z. Ž. parodymai. Šie nuteistųjų teiginiai nepagrįsti. Juos paneigia byloje esanti nepriklausomo auditoriaus UAB „Mgi in Salvo“ ataskaita (t. 2, b.l. 71-73), kurioje nurodyta, jog tiesioginio 89 042,82 Lt pinigų gavimo UAB ,,D.a.p.“ apskaitoje nėra užfiksuota. Išanalizavęs 2008 metų liepos mėnesio mokėjimus auditorius nurodė, kad 89 042,80 Lt mokėjimas tiesiogiai ar netiesiogiai gautas nebuvo, o tik buvo įskaitytas į bendrą tarpusavio skolų apimtį, kurią tik padidino. Auditorius nurodė, jog UAB ,,D.a.“ skola UAB „D.a.p.“ per liepos mėnesį išaugo 106 085,03 litais ir liepos pabaigai sudarė 132 179,48 Lt; 2008-12-31 skola išaugo iki 173 233,61 Lt; 2009-12-31 skola sudarė 242 027,76 Lt. Apylinkės teisme buvo apklaustas minėtą ataskaitą surašęs auditorius A. D., kuris parodė, kad išvadą, jog 89 042,82 Lt UAB „D.a.p.“ iš UAB „D.a.“ negavo, jis padarė įvertinęs UAB „D.a.“ skolos eigą ir kitimo pobūdį. Liudytojas paaiškino, kad birželio mėnesio pabaigoje skola buvo 26 000 Lt, liepos mėnesį prisidėjo 89 042,80 Lt skola pagal lizingą už autobusus, o rugpjūčio mėnesį skola išaugo iki 132 000 Lt. Liudytojas paaiškino, kad buhalteriniuose dokumentuose nebuvo nurodoma už ką atsiskaitoma, todėl jis padarė išvadą, kad buvo apmokamos anksčiausios skolos. Jeigu būtų apmokėta lizingo suma, tai skola nebūtų taip augusi, o ji augo kiekvieną mėnesį. Liudytojas patvirtino, kad jis ieškojo tiesioginio mokėjimo tokiai sumai, bet jo nerado, todėl ėmė tirti visą istoriją nuo 2008 metų iki bankroto. Tikrino ir pagal mokėjimo paskirtis, ar nurodyta suma buvo padengta. Liudytojas patvirtino, kad buvo apmokėjimai po 10 000 Lt, 20 000 Lt, tačiau buvo nurodoma, kad mokama už paslaugas. Liudytojas A. D. patvirtino, kad 89 042,80 Lt skola buvo apskaityta buhalteriniuose dokumentuose 2008-07-25, sudarant sutartį tokio mokėjimo UAB ,,D.a.p.“ negavo ir nuo to vis tęsėsi įsiskolinimas. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. D. parodymais, kadangi jis yra savo srities specialistas, niekaip nėra susijęs su abiem bendrovėmis, jo duota išvada buvo paskirta ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų sprendimu, nėra jokių duomenų, kad jis būtų kokiu nors būdu suinteresuotas bylos baigtimi.

Nors liudytoja Z. Ž. apylinkės teisme ir teigė, jog UAB „D.a.“ pervedė UAB „D.a.p.“ visą 89 042,80 Lt sumą pagal autobusų įsigijimo sutartį, tačiau šie liudytojos parodymai vertintini kritiškai. Juos paneigia aukščiau nurodyta audito ataskaita bei liudytojo A. D. parodymai. Be to, liudytoja Z. Ž. nurodė, kad pagal buhalterinius reglamentus negalima dengti bet kokios sąskaitos, o dengiama iš eilės seniausia skola. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad po 2008-07-25 sutarties sudarymo, 2008 m. liepos pabaigoje UAB „D.a.“ skola UAB „D.a.p.“ buvo 132 179,48 Lt, ir po to nuolat augo. Nors iki 2008-12-31 ir buvo vykdomi mokėjimai UAB „D.a.“ skolai padengti, tačiau, kaip matyti iš liudytojo A. D. parodymų bei bylos medžiagos abi bendrovės 2008 metais buvo sudariusios daug sutarčių (automobilių nuomos, kuro laikymo ir kt. paslaugų), pagal kurias ir buvo vykdomi mokėjimai. Kadangi, dengiama buvo seniausia skola, o skola nuolat augo, nėra pagrindo teigti, kad 89 042,80 Lt suma UAB „D.a.p.“ buvo pervesta, juolab, kad nei viename mokėjimo pavedime nenurodoma, jog mokama skola pagal 2008-07-25 lizingo sutartį.

Taigi, remiantis nurodytais byloje surinktais duomenimis, darytina pagrįsta išvada, kad pasirašant 2008-07-25 pirkimo pardavimo sutartį V. V. ir S. V., būdami įmonių vadovais, žinodami savo teises ir pareigas, žinodami, kad 89 042,80 Lt sumos UAB „D.a.“ nėra pervedusi UAB „D.a.p.“ ir jos neperves, šiuos žinomai melagingus duomenis 2008-07-25 sutartyje ir jos priede patvirtino savo parašais ir atspaudais, tokiu būdu suklastodami dokumentą ir padarydami didelės žalos UAB „D.a.p.“ ir norėjo taip veikti.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pripažino V. V. kaltu pagal BK 228 str. 1 d. Nors V. V. pagal UAB „D.a.p.“ valdybos 2007-04-11 protokolą Nr. 07-04-11 turėjo teisę be atskiro valdybos sprendimo sudaryti laidavimo sutartis, pagal kurias laiduojama ne daugiau kaip už pusę milijono litų, tačiau būdamas bendrovės direktoriumi jis turėjo veikti bendrovės naudai bei interesais. Kaip matyti iš bylos duomenų, būdamas bendrovės direktoriumi, V. V. žinojo, kad UAB „D.a.“ 2008-07-25 trišalės sutarties pasirašymo dienai jau turėjo nemažą įsiskolinimą UAB „D.a.p.“, tačiau nepaisant to, bendrovės vardu pasirašė laidavimo sutartį, žinodamas, kad UAB „D.a.“ nesugebėjus vykdyti įsipareigojimų pagal autobusų lizingo sutartis, pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus pereis UAB „D.a.p.“. Nors V. V. skunde teigia, jog sudarant laidavimo sutartį jis žinojo, kad 2008-04-01 UAB „Druskininku autobusai“ sudarė 5 metų trukmės Visuomenės aptarnavimo sutartį su Druskininkų miesto savivaldybe, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina jo sąžiningo veikimo bendrovės „D.a.p.“ interesais, kadangi jis nepasidomėjo bendra UAB „D.a.“ finansine būkle, neįvertino šios bendrovės turimų skolų jo atstovaujamai bei kitoms bendrovėms. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2008-07-25 pasirašydamas laidavimo sutartį V. V. veikė priešingai įmonės interesams ir tokiais savo veiksmais padarė jai didelės žalos (2010 balandžio mėn. UAB „D.a.“ iškėlus bankroto bylą, UAB „D.a.p.“, kaip laiduotojas privalo UAB „Swedbank lizingas“ padengti nuostolį, atsiradusį dėl UAB „D.a.“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį, 237 701,81 Lt sumoje).

Dėl civilinio ieškovo UAB „D.a.p.“ apeliacinio skundo

Kolegija konstatuoja, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-04-04 nuosprendžiu netinkamai išsprendė byloje UAB „D.a.p.“ pareikšto civilinio ieškinio klausimą, palikdamas ieškinį nenagrinėtu. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. numato, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, galimi trys civilinio ieškinio išsprendimai: 1) civilinio ieškinio tenkinimas pilnai ar iš dalies; 2) civilinio ieškinio atmetimas; 3) civilinio ieškinio perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Remiantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-04-04 nuosprendžiu V. V. ir S. V. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, todėl UAB „D.a.p.“ pareikštas civilinis ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu, o turėjo būti arba patenkintas, arba atmestas arba perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad V. V. ir S. V. suklastojo 2008-07-25 pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedą, tuo padarydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., ir dėl šių V. V. ir S. V. veiksmų UAB „D.a.p.“ buvo padaryta 89 042,80 Lt turtinė žala. Kadangi žala yra padaryta kaltais nurodytų asmenų veiksmais, ji privalo būti atlyginta, nepaisant to, kad, kaip nurodė Varėnos apylinkės teismas, kituose teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su šioje baudžiamojoje byloje UAB „D.a.p.“ pareikštu civiliniu ieškiniu. Be to, apeliacinės instancijos teismui civilinio ieškovo UAB „D.a.p.“ atstovas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2012-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3006-590/2012 kopiją, iš kurios matyti, kad pagal BUAB „D.a.“ administratorės E. K. prašymą buvo 89 042,80 Lt sumažintas BUAB „D.a.“ trečios eilės kreditoriaus UAB „D.a.p.“ kreditorinis reikalavimas nuo 229 074,13 Lt iki 140 031,33 Lt. Todėl, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, patenkinant civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio ir iš dalies patenkinant UAB „D.a.p.“ pareikštą civilinį ieškinį, priteisiant iš V. V. ir S. V. 89 042,80 Lt UAB „D.a.p.“ naudai. Kadangi kituose teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su likusia UAB „D.a.p.“ civilinio ieškinio suma, tame tarpe civilinė byla dėl skolos, atsiradusios iš laidavimo sutarties, kurią pasirašė V. V., priteisimo iš UAB „D.a.p.“ UAB „Swebank lizingui“, todėl šioje dalyje šiuo metu ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti. Tokiu atveju, civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio likusioje dalyje patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl civilinio ieškovo turėtų proceso išlaidų atlyginimo

Civilinis ieškovas byloje UAB „D.a.p.“ apeliaciniu skundu prašo priteisti iš V. V. ir S. V. bendrovės turėtas išlaidas advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą ir bendrovės interesų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Su apeliaciniu skundu teismui buvo pateikta 2012-04-18 PVM sąskaita faktūra ir 2012-04-19 mokėjimo kvitas, iš kurių matyti, kad advokatui Aidui Venckui UAB „D.a.p.“ už apeliacinio skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendžio surašymą sumokėjo 1210 Lt. Taip pat apygardos teismui buvo pateikti 2012-06-04 PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitas, kuriuose nurodyta, kad advokatui A. Venckui UAB „D.a.p.“ sumokėjo 2420 Lt už atstovavimą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V. ir S. V. bei UAB „D.a.p.“ apeliacinius skundus, bei 2012-10-08 PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitas, kuriuose nurodyta, kad advokatui A. Venckui UAB „D.a.p.“ sumokėjo 1210 Lt už dalyvavimą baudžiamosios bylos 1A-586-172/2012 nagrinėjime Vilniaus apygardos teisme 2012-10-09 teismo posėdyje. Taigi, bendrai prašoma civiliniam ieškovui priteisti iš kaltinamųjų 4840 Lt turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009).

Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistieji V. V. ir S. V., tiek civiliniu ieškovu pripažinta UAB „D.a.p.“. Nuteistųjų apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teismas atmeta, o civilinio ieškovo skundas tenkinamas. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį civilinio ieškovo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į civilinio ieškovo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą. Be to, šioje byloje civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos taip pat ir dėl to, kad Varėnos rajono apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškovo pareikštą ieškinį ir dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.

Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų civilinio atstovo turėtas išlaidas advokatui patvirtinančių PVM sąskaitų-faktūrų bei kvitų, advokatui A. Venckui du kartus, t.y. 2012-06-04 ir 2012-10-08 buvo sumokėta už UAB „D.a.p.“ atstovavimą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-586-172/2012, kai tuo tarpu realiai įvyko tik vienas teismo posėdis 2012-10-09, per kurį byla buvo išnagrinėta, o 2012-06-05 turėjęs įvykti teismo posėdis buvo atidėtas paties advokato A. Venckaus prašymu, kadangi jis tuo metu buvo užimtas kitose bylose. Todėl kolegijos nuomone, civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms pagal 2012-06-04 PVM sąskaitą-faktūrą ir kvitą nėra pagrįstos, todėl nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad turi būti apmokėta tik dalis civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokatui, t.y. pagal 2012-04-18 ir 2012-10-08 PVM sąskaitas faktūras.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų V. V. ir S. V. apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „D.a.p.“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendį pakeisti: priteisti iš V. V. ir S. V. 89 042,80 Lt UAB „D.a.p.“ padarytai turtinei žalai atlyginti. Pripažinti UAB „D.a.p.“ teisę į civilinio ieškinio likusioje dalyje patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš V. V. ir S. V. civiliniam ieškovui UAB „D.a.p.“ 2420 Lt turėtų proceso išlaidų advokatui.