Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. dėl vagystės iš sodo namelio laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš automobilio ,,Volvo“ laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 187 str. 1 d. dėl automobilio ,,O. A.“ sužalojimo laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 187 str. 3 d. dėl automobilio ,,Volvo“ sugadinimo areštu 30 parų;

- pagal BK 187 str. 3 d. dėl automobilio ,,VW Sharan“ sugadinimo areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už vagystę iš automobilio ,,Volvo“ bei turto sužalojimus subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už daiktų vagystę iš sodo namelio, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-06-28, apie 20 val., iki 2012-06-29, apie 8:00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) gatvėje nameliui Nr. (duomenys neskelbtini) išdauždamas lango stiklo paketą ir tokiu būdu įsibraudamas į patalpas, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai M. V. T. priklausantį dviratį „Sallut“, 150 Lt vertės, elektrinį arbatinuką „Gratus“, 28 Lt vertės, butelį konjako „Garling“, 20 Lt vertės, iš viso pagrobė M. V. T. turto už 198 Lt.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012-06-29, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 8:00 val., išdauždamas dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą automobiliui „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, Vyturių g. prie geležinkelio stotelės „Sodai“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir, taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam P. B. priklausantį CD grotuvą, 250 Lt vertės.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012-06-29, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 8:00 val., vagystės metu iš nukentėjusiajam P. B. priklausančio automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, Vyturių g., prie geležinkelio stotelės „Sodai“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam P. B. priklausantį turtą – išdaužė automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, 150 Lt vertės.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012-06-29, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 8:00 val., Šiauliuose, Vyturių g., prie geležinkelio stotelės „Sodai“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sugadino svetimą turtą – išdaužė nukentėjusiajam Valdui L. Ž. priklausančio automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, 200 Lt vertės, bei įskėlė priekinį stiklą, 500 Lt vertės, iš viso sugadino 700 Lt vertės nukentėjusiajam V. L. Ž. priklausantį turtą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012-06-29, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 8:00 val., Šiauliuose, Vyturių g., prie geležinkelio stotelės „Sodai“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – įlenkė nukentėjusiajam E. B. priklausančio automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį variklio gaubtą, 300 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. B. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, V. B. pripažino kaltu įvykdžius iš viso penkias nusikalstamas veikas, atitinkamai pagal BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Iš nuteistojo skundo akivaizdu, kad nuteistasis V. B., prašydamas sušvelninti paskirtą bausmę, dėmesį kreipia į pirmosios instancijos teismo sprendimą nepripažinti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. B. prisipažinimą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir apgailestavimą dėl tokio savo elgesio laikė formaliu siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį ir to nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kolegija pritaria tokioms apylinkės teismo išvadoms.

Pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Iš skundžiamo nuosprendžio yra aišku, kad apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. B. savo kaltę pripažino tik prispaustas surinktų neginčijamų jo kaltės įrodymų – apeliantas faktiškai buvo sulaikytas netoli įvykio vietos pagal nukentėjusiųjų apibūdinimą. Apeliantas, tardamas paskutinįjį žodį teisiamojo posėdžio metu, pareiškė, kad labai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, atsiprašė vieno nukentėjusiojo, tačiau kolegija nemano, kad V. B. nuoširdžiai apgailestautų dėl to, ką padarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį prieš ir po įvykio. Iš byloje esančių duomenų ir apylinkės teismo konstatuotų aplinkybių matyti, kad V. B. praeityje buvo daug sykių teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei – paskutinį kartą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, už keturias kvalifikuotas vagystes. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu V. B. buvo sumažinta pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė. Atlikęs griežtą 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2012 m. birželio 28 d. tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos V. B. vėl ėmė pažeidinėti baudžiamuosius įstatymus ir faktiškai per vieną parą įvykdė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių du apysunkius tyčinius nusikaltimus. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad V. B. savo elgesio iš viso nevertina kritiškai – tik išėjęs į laisvę jis vėl vykdo nusikalstamas veikas. Būtent kritiškas savo elgesio įvertinimas yra būtina sąlyga pripažįstant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Tik nustačius kaltininko kaltės pripažinimą, tačiau nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Be to, kas paminėta, nuteistasis apeliuoja į tai, kad nukentėjusiems pagrobti daiktai buvo grąžinti, nuostolių jiems nėra ir civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai M. V. T. priklausantis dviratis ir arbatinukas, kaip ir nukentėjusiajam P. B. priklausantis CD grotuvas, buvo surasti ir išimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 18 –26 b. l.), o vėliau grąžinti nukentėjusiesiems. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusieji atitinkamą žalą patyrė ir dėl jiems priklausančio turto sužalojimo, sugadinimo, tačiau dėl to kaltu pripažintas asmuo – V. B. – jokios žalos jiems neatlygino ir nebandė atlyginti. Tai, kad nukentėjusieji baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinių ieškinių, savaime nereiškia, kad kaltininkas gera valia jiems atlygino padarytą žalą ar kad nukentėjusiesiems jokia žala nepadaryta. Dėl to, kas paminėta, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad V. B. atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, ir tuo labiau pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad nukentėjusiesiems buvo grąžinti pagrobti daiktai, kad nukentėjusieji nereiškė civilinių ieškinių byloje, V. B. atsakomybę lengvina tik tiek, kad iš pastarojo nebuvo priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. B. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinas bausmių rūšis, teisingai pažymėjo, kad apeliantas, praėjus labai trumpam laikui po griežtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vėl, neišnykus teistumui, padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių du apysunkius tyčinius nusikaltimus, ir kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), t. y. asmeniui, keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už kiekvieną nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė griežčiausias atitinkamuose baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą (BK 56 str. 1 d.). V. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas jau 14 kartą, daugiausia buvo teisiamas už kvalifikuotas vagystes, nedirba, nesimoko ir akivaizdu, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais skiriamos, atliktos griežtos bausmės jam pozityvaus poveikio nedaro. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas V. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., 89 b. l.), tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė atitinkamai BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o pagal BK 187 str. 3 d. arešto bausmę (BK 49 str. 3 d.), kurios yra mažesnės ar artimos numatytiems tokių bausmių vidurkiams.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad V. B. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.), todėl pasisakyti dėl tokio skundo argumento nėra pagrindo.

Visos aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės patvirtina neigiamą V. B. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, ir mažinti jų, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.