Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-2190/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
2-2190/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
B. P.
Atsakovas
AB DNB bankui ir BUAB „Neto“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2190/2013Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1291-123/2013 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir BUAB „Neto“ dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškelta UAB „NETO“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“, o nurodyto teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtinti BUAB „NETO“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – AB DNB banko 12 588 365,79 finansins reikalavimas, 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „NETO“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Ieškovė B. P. 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB DNB bankui ir BUAB „Neto“, prašydama: 1) išregistruoti iš hipotekos registro hipoteką: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais; pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais; 1/8 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais; pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais; 2) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad hipotekos objektu esantį nekilnojamąjį turtą įgijo pagal ieškovės B. P. ir UAB „Neto“ 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir atsiskaičius pagal minėtas pirkimo – pardavimo sutartis, todėl hipoteka turi būti išregistruota.

Ieškovė ieškinyje pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė uždrausti atsakovui AB DNB bankui pradėti ir vykdyti išieškojimą iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato – sublokuoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalies žemės sklypo, pažymėtos plane(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m), I ((duomenys neskelbtini)kv. m) viso žemės sklypo plotas 0,2625 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato – sublokuoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė ieškovės B. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės labiau apribotų atsakovo AB DNB banko teises, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti. Uždraudimas pradėti vykdyti išieškojimą reikštų, kad yra ribojamos AB DNB banko teisės, numatytos kreditavimo sutartyje. Draudžiama siekti apsaugoti vienų asmenų interesus kitų asmenų teisių sąskaita.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė B. P. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškinyje išdėstytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų ribojimų taikymu atsakovui, todėl nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžys banko teises labiau nei to reikia.Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria atmetamas prašymas uždrausti vykdyti išieškojimą, yra be motyvų (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), o tai sudaro absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 338, 329 str. 2 d. 4 p.).Egzistuoja visos įstatyminės sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: ieškinio reikalavimai pagrįsti, nes egzistuoja visos faktinės ir teisinės aplinkybės konstatuoti hipotekos pabaigą CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, be to, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir bankui išieškojus iš nekilnojamojo turto, palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, nes neliktų turto, kuriam turi būti išregistruota hipoteka.

Atsiliepimas

Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės labiau apribotų atsakovo AB DNB banko teises nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti. Preliminariai vertinant ieškovės ieškinio argumentus bei pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad jie yra nepagrįsti ir negalės būti tenkinami, nes ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas už BUAB „Neto“ prievoles AB DNB bankui pagal kredito sutartis, o šios prievolės iki šiol pilnai neįvykdytos. Ieškovė sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis hipotekos kreditoriaus atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai. Atsiskaitinėjo su kreditoriumi ne pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, todėl prisiėmė riziką, kad nebus įvykdytos banko sąlygos dėl hipotekos atsisakymo ir hipoteka ieškovės turto atžvilgiu išliks galioti.Draudimas pradėti ir vykdyti išieškojimą iš įkeisto ieškovės turto už BUAB „Neto“ prievoles atsakovui, neproporcingai pažeistų hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Ieškovės teiginiai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų egzistavimo yra nepagrįsti. Uždraudus pradėti vykdyti išieškojimą iš įkeisto ieškovei priklausančio turto, logiška ir akivaizdu, kad nėra pagrindo ir drausti tokio išieškojimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

Ginčo atveju teismas nenustatė abiejų šių sąlygų egzistavimo, todėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog egzistuoja visos įstatyminės sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: ieškinio reikalavimai pagrįsti, nes egzistuoja visos faktinės ir teisinės aplinkybės konstatuoti hipotekos pabaigą CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, be to, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir bankui išieškojus iš nekilnojamojo turto, palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, nes neliktų turto, kuriam turi būti išregistruota hipoteka. Nagrinėjamoje byloje iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas išregistruoti iš hipotekos registro hipoteką 0,0404 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 1/8 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau, nors CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, prie ieškinio nėra pridėti įrodymai - dokumentai (ar jų kopijos), patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nors iš ieškinio turinio akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėtų vertinti ne tik argumentus, bet ir rašytinius įrodymus – pirmiausia, apmokėjimo įrodymus pagal 2008 m. lapkričio 28 d. tarp UAB “Neto” ir ieškovės sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal minėtas pirkimo - pardavimo sutartis nekilnojamieji daiktai - 0,0404 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys – pastatas – sublokuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)– parduoti, sutinkant kreditoriui AB DNB bankui, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 635 000 Lt ir 440 000 Lt, gautų pardavus aukščiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus, bus pervesti į UAB “Neto” specialią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pardavėjo paskolos AB DNB bankui grąžinimui pagal kredito sutartis, pervedus pinigus, kreditorius atsisakys hipotekos aukščiau nurodytiems nekilnojamiesiems daiktams. Ši aplinkybė – įrodymų nepateikimas yra svarbi, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o, kaip minėta, ieškinio tikėtinas pagrindimas yra viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, vertinant ieškinio reikalavimus, nelaikytina, kad ieškovė juos tinkamai pagrindė. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su atsakovo teisių suvaržymais, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi siekti, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (CPK 17 str.), vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), todėl turėtų jas taikyti tik tokiu atveju, kai ieškinio turinys sudaro pagrindą konstatuoti CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Nesant tikėtino ieškinio pagrindimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kurios sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžys banko teises labiau nei to reikia.

Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas pradėti ir vykdyti išieškojimą iš įkeisto ieškovės turto už BUAB „Neto“ prievoles atsakovui AB DNB bankui, neproporcingai pažeistų jo kaip hipotekos kreditoriaus teises ir interesus. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju draudimas pradėti ir vykdyti išieškojimą reikštų, kad yra apribojamos atsakovo AB DNB banko teisės, numatytos kredito sutartyse. Pažymėtina, kad hipoteka yra sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė kreditavimo rinkoje. Kaip žinia, daikto hipoteka netrukdo perleisti daiktą kito asmens nuosavybėn. Naujas savininkas, įgijęs jau apsunkintą daiktą, kaip nagrinėjamu atveju ieškovė, nėra įkeitimo sutarties šalis, tačiau perleidžiant įkeistą daiktą įkeitimas eina paskui, todėl naujas savininkas perima visas buvusio įkaito davėjo teises ir pareigas ir tampa įkeitimo santykio subjektu bei atsako už pagrindinės prievolės įvykdymą savo daiktu. Įvykdęs skolinį įsipareigojimą arba jei jo daiktas buvo parduotas iš varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB “Neto” yra iškelta bankroto byla, pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto ir jį pardavus, ieškovė gali ginti jos pažeistas teises ĮBĮ nustatyta tvarka. Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės labiau apribotų atsakovo teises, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nepritaikė tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas