- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e2-4812-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00672-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti po santuokos nutraukimo ieškovei jos pavardę – M., o atsakovui jo pavardę – M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas po lygiai kiekvienai šaliai.
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Prieš sudarydamos santuoką šalys apsigyveno kartu, beveik šešerius metus vedė bendrą ūkį, 2021 m. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo būstą Vilniaus mieste. Ieškovės teigimu, nepaisant to, kad iki santuokos sudarymo ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai buvo pagrįsti pagarba vienas kitam, pasitikėjimu, lojalumu, tačiau ieškovė nebuvo visiškai tikra dėl savo apsisprendimo sudaryti santuoką. Kilusias abejones dėl pasiryžimo sudaryti santuoką ieškovė atsakovui išdėstė dar likus mėnesiui iki santuokos. Šalys apie kilusias dvejones pasikalbėjo, tačiau ieškovė jausdama įtampą dėl neigiamos aplinkinių reakcijos, artimųjų pasmerkimo, jausdama atsakomybę prieš atsakovą dėl pasižadėjimo sudaryti santuoką, susitarimo dėl jos sudarymo neatšaukė. Ieškovė pažymėjo, kad po santuokos sudarymo jos abejonės niekur nedingo, ji nesijautė laiminga, suprato, jog šalys, sudarydamos santuoką, paskubėjo ir suklydo. Ieškovė visuomet jautė, kad santykiai su atsakovu yra kaip gerų draugų, tačiau ne kaip vyro ir moters. Šalių pomėgiai, laisvalaikio praleidimo būdai, požiūris į gyvenimą kardinaliai skiriasi. Su laiku vis labiau išryškėjo šalių skirtingas ir nesuderinamas požiūris į poros finansus, jų tvarkymą, paskirstymą, taip pat namų ūkio darbus, jų pasidalinimą. Ieškovės teigimu, jai stigo atsakovo moralinio palaikymo, taip pat netenkino intymus jos ir atsakovo gyvenimas. Ji nesijautė visavertė kaip moteris, kas neigiamai veikė ieškovę kaip asmenybę. Kadangi tarpusavio problemos tarp šalių ne kartą buvo keliamos, apie jas diskutuojama ir bandoma spręsti, tačiau nesugebėta jų pašalinti, ieškovė įsitikinusi, kad visavertis abi šalis tenkinantis jos ir atsakovo bendras gyvenimas neįmanomas. Praėjus trims mėnesiams po santuokos sudarymo ieškovė, tvirtai apsisprendusi, kad tolesnis šalių bendras gyvenimas nebeįmanomas, 2023 m. lapkričio 21 d. išsikraustė iš bendrų namų. Nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, yra nutolusios viena nuo kitos. Ieškovės įsitikinimu, šalių santuoka faktiškai iširo, jie kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu. Šalių sprendimas sudaryti santuoką buvo klaidingas, kas lėmė, kad šalių santuoka iširo ir neįmanoma tikėtis, jog jie gali vėl gyventi kartu. Šalys yra veiksnios, darbingos, visiškai save išlaiko, todėl išlaikymas nepriteistinas. Šalys neturi turto, kuris būtų bendroji sutuoktinių nuosavybė ir turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo nepraėjo vieneri metai, šalys negali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. M. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad tiek iki santuokos, tiek po santuokos sudarymo abu buvo lojalūs, gerbė bei pasitikėjo vienas kitu, tačiau kaip ir visose porose buvo nesutarimų, konfliktų, kurie kildavo dėl bendrų finansų ir jų paskirstymo. Atsakovo teigimu, nesutarimai dėl kiekvieno iš sutuoktinių indėlio į bendro šeimos ūkio kūrimą, namų ūkio darbų pasiskirstymą bei skiriamą laiką juos vykdant ilgainiui tik didino nutolimą vienas nuo kito, todėl santykiai atšalo. Ieškovė daug laiko ir savo laisvalaikio skyrė karjeros kėlimui bei darbui, kas neigiamai atsiliepė jų bendravimui, buities darbų paskirstymui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė iki santuokos sudarymo inicijavo pokalbį dėl to, jog abejojo apsisprendimu sudaryti santuoką, tačiau abu priėjo išvadą, kad tai galimai natūrali ieškovės reakcija prieš svarbią dieną ir tokia savijauta bei abejonės laikinos. Tačiau skirtingi pomėgiai ir laisvalaikis tik dar labiau juos atitolino, kas lėmė tiek emocinį, tiek fizinį susvetimėjimą. Atsakovas pažymi, kad kadangi su ieškove nesugebėjo rasti kompromisų ir bendrų sprendimo būdų kilusioms problemoms išspręsti, nutolo vienas nuo kito, santuoka faktiškai iširo, o tolesnis bendras gyvenimas neįmanomas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
6. Remiantis bylos duomenimis, šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad santuokoje vaikų nesusilaukė. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys neįgijo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo
7. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, t. y. kad šalys iki santuokos sudarymo apsigyveno kartu ir beveik šešerius metus vedė bendrą ūkį, susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau praėjus trims mėnesiams po santuokos sudarymo ieškovė išsikraustė iš bendrų namų, suprato, jog, sudarydamos santuoką, paskubėjo ir suklydo, šiuo metu gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, neprašo nustatyti jiems termino susitaikyti, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo pareiškėjų santuokos sudarymo nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, taip pat abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės ir nenustatyti jiems termino susitaikyti, teismas neturi teisinio pagrindo imtis CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.54 straipsnis). Dėl šių priežasčių, teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių.
10. Tarpusavio išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito neprašo.
11. Vaikų šalys nesusilaukė, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.
12. Viešųjų registrų duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.
13. Bylos duomenimis, šalys santuokos metu kreditorių neįgijo.
14. Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – M., atsakovui paliekama jo pavardė – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
16. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas po lygiai kiekvienai šaliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 109,50 Eur žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 54,75 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei S. M. iki santuokos turėtą pavardę – „M.“, atsakovui J. M. palikti pavardę „M.“.
Priteisti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,75 Eur (penkiasdešimt keturis eurus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.