Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. dėl neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent:

2025-01-16 7.30 val. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl darbų vykdymo - naujos statybos objekto „Automobilių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų, pėsčiųjų – dviračių tako Kauno g. 13, 15, 17, 19, 23, 23A, 25 Klaipėdos mieste“ rekonstrukcijos, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės darbdavį atstovaujantis asmuo, bendrovės generalinio direktoriaus 2024-12-12 įsakymu paskirtas minėto statybos objekto statinio statybos darbų vadovu, paskyrė kelio darbininkams atlikti bendro objekto dalyje, esančioje Kauno g. 25, Klaipėdoje, lietaus nuotekų vamzdžio tiesimo darbus, kurie numatyti techniniame darbo projekte Nr. DL-20-11-TDP ir vykdant darbus pagal paskyrą-leidimą tranšėjoje, kurios pradinis gylis 1,6 – 1,7 m, neįvertino, kad gruntas yra mišrus, darbo zonoje praeina komunikacijos ir jas tiesiant gruntas buvo judintas, naudojama vibroplokštė sukelia vibraciją, kuri persiduoda į tranšėjos sieneles, aplinka drėgna ir dėl šių veiksnių galima rizika dėl nuošliaužų atsiradimo, nesiėmė saugos priemonių vertikalių tranšėjos sienų sutvirtinimui arba nušlaitavimui, tinkamai neapžiūrėjo konkrečios darbo vietos, nepatikrino jos stabilumo, leido dirbti iškasose darbuotojui neapmokytam / neatestuotam dirbti jose, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus: ,,Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse "1 d. Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Statinio statytojas (užsakovas) arba užsakovo įgaliotas statybos darbų vadovas negali pradėti statinio statybos darbų, kol neparengtas statybos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių planas“;

19 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus: ,,Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje. 2 d. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. 5 p. įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų";

Statybos darbų vadovo pareiginių nuostatų 2.16 punkto reikalavimus: ,,Kontroliuoti, kaip tiesiogiai pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų";

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 „Dėl Prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ (aktuali redakcija) reikalavimus dėl „Minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų organizuojant ir atliekant statybos darbus“ 37 punkto reikalavimus: “Natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, darbuotojams dirbti iškasose su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama, jei iškasos gylis ne daugiau, kaip: 37.1. punkto 1,0 m – piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose; 37.2. punkto 1,25 m – priesmėlio gruntuose; 37.3. punkto 1,50 m – priemolio ar molio gruntuose ir analogiškus reikalavimus numatytus";

Statybos darbų technologinio projekto 1 priedo 23 ir 24 punktuose, kada galima kasti iškasas vertikaliomis sienomis arba šlaitais be sutvirtinimų,numatytus reikalavimus;

dėl ko 2025-01-16 11.40 val. kelio darbininkui R. V. įlipus į tranšėją ir laukiant atvežamo žvyro, kad jį paskleisti ant vamzdžio, ties R. V. esančios tranšėjos sienos pradėjo slinkti segmentas (nuvirto grunto dalis), kuris prispaudė apatinę kelio darbininko R. V. kūno dalį, ko pasekoje R. V. buvo padarytas dubens kaulų (abiejų gaktikaulių viršutinių ir abiejų apatinių šakų, skeveldrinį dešinio klubakaulio, kryžkaulio dešinės pusės, siekiantį dešinį kryžkaulinį klubakaulio sąnarį, abiejų sėdynkaulių apatinių šukų) abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, kas sukėlė R. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kasė lietaus nuotekas, klojo vamzdžius, po vamzdžių paklojimo, buvo atliekami pylimo darbai, o toje vietoje darbininkas R. V. laukė atvežant žvyro ir įvyko grunto nuošliauža. Tai buvo 2025-01-16, apie 11.40 val. Kaltinime teisingai nurodytos faktinės aplinkybės. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas, buvo atsakingas už objektą ir darbų saugą. Ten gylis buvo 1,60 m. Toje vietoje dirbo trys darbuotojai. Atkarpa buvo 100 m. Tuo metu vyko užpylimo darbai, buvo objekto pabaigimas. Sutinka, kad nebuvo imtasi visų priemonių dėl saugumo. Šitą darbą dirba 13 metų. Tai buvo pirmas toks atvejis. Minimoje vietoje buvo sudėtinga įrengti atramas, todėl ir įvyko įvykis. Gailisi dėl padarytos veikos, nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė.

Nukentėjusysis R. V. pardoė, kad jis dirba įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)" kelio darbininku pusmetį. Sudarant darbo sutartį jis kaip darbininkas pasirašytinai buvo supažindintas su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, kelio darbininko-mechanizatoriaus pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbą, susijusiais su darbų sauga ir pačiu darbo atlikimu. Kiekviename objekte pravedamas instruktažas, taip buvo ir objekte Kauno g., Klaipėdoje, kur jam įvyko nelaimė. Buvo supažindintas su technologinio projekto reikalavimais, t. y. su visa darbų eiga, kokio gylio, pločio turi būti tranšėja, kiek kokių medžiagų reikia ir kitais reikalavimais. Atsimena, kad jį tikrai supažindino su tokiu dokumentu, bet ar jis vadinosi technologiniu projektu, nežino. Jis yra tiesiogiai pavaldus M. J.. M. J. yra darbų vadovas objekte. M. J. objekte rūpinasi darbų eiga, darbų sauga ir visais kitais klausimais, susijusiais su darbais. 2025-01-16, nuo pusės aštuonių ryto tęsė tuos pačius darbus, kuriuos darė visą savaitę. Darbus tęsti jam nurodė M. J.. Darbas buvo dėti lietaus kanalizacijos vamzdžius, tai yra ekskavatorius kasė griovį- tranšėją, darbininkai - D. J. ir jis klojo lietaus nuotekų vamzdžius. Paklojus vamzdžius ant jų užpila apie 30 cm smėlio. Ekskavatorius prakasa apie 3 -5 metrų ilgio tranšėją, į gylį maždaug iki 1,60 m (reljefas nelygus, būna žemiau kažkiek ir aukščiau kažkiek centimetrų). Orientuojamasi į aukštį tranšėjos (griovio) pagal senesnius lietaus vandens surinkimo šulinius. Matavo su gulsčiuku nuolydį. M. J. jiems parodė, kokiu gyliu kasti, jis išmatavo pradinį gylį. Paklaida buvo nulis keturi procento gylio, kai matuodavo gulsčiuku. Dirbo pagal nurodymą. Tranšėjoje pakloja apie 3 metrus vamzdžių, tuo metu ekskavatorius stovi toliau, po to iš tranšėjos išlipama, užpilama smėliu, tada suvibruojamas atvežtas ir užverstas smėlis. Vibroplokštė būna griovyje, ant jau suvibruoto ploto - smėlio. Po to, kai suvibruojamas smėlis, ekskavatorius prakasa dar maždaug 3 metrus ir taip dirba toliau. Įdedamas vamzdis, prijungiamas ir ant jo toliau užpilamas smėlis. Kai vamzdžių paklojama apie 10-15 m, jie išlipa smėliu ir kitas darbininkas dirbantis su "Bobcatu", mažu (mini) krautuvu ant tų vamzdžių užpildavo smėlio ir iki galo suvibruodavo. Nelaimės dieną galėjo padaryti apie 10-15 m lietaus kanalizacijos. Su Bobcatu tą dieną dirbo M. J.. Darbų brėžinių jis skaityti nemoka ir nelabai juos supranta, kas juose suprojektuota. Paaiškinimus pateikė M. J., D. J. taip pat puikiai orientavosi. Be to, buvo sukalti kuoliukai, žymintys darbo vietą ir kur reikia kasti bei kloti vamzdžius. Grunto tipas darbų vietoje, kur įvyko nelaimė, pagrinde yra kietas molis. Pačioje nelaimės vietoje, kur jį užgriuvo, buvo molis su priemaišomis - žemėmis su žvyru. Gruntas buvo kiek trupesnis. Jį prispaudė nemažas luitas kieto molio 40x60 cm dydžio. Kai ant jo tas luitas užgriuvo, jam iš karto atsijungė galūnė. Jis buvo supažindintas su pavojingų darbų sąrašu statybvietėje. Į tą sąrašą patenka darbai iškasose, tranšėjose, pamatų duobėse, gilesnėse kaip 1,5 m. Žemės darbams bei grunto kasimui naudojami įrengimai (mažosios mechanizacijos priemonės), kaip supranta, tai yra vibroplokštė. Pastaroji reikalinga tada, kai reikia sutankinti paviršių jį užpylus smėliu. Iš pradžių tankindavo mažesnį sluosknį iki pusės metro, po to kai užpildavo pilnai tranšėją su paklotais vamzdžiais, tankindavo iki viršutinio sluoksnio galo. Ant paklotų vamzdžių pilama maždaug 30 cm smėlio. Užgriuvimo momentu vibroplokštė nedirbo, t. y. niekas nedirbo. Kasant tranšėją, tą nukastą gruntą, kuris yra geras, galima panaudoti dar kartą, šis gruntas nuvežamas į krūvas apie 50 m atstumu. Tą, kuris nepanaudojamas, iš karto kraunamas į mašinas ir išvežamas į karjerus. Ekskavatorius, kasdamas tranšėją tą gruntą, iš pradžių krauna į specialią mašiną, vadinamą "Dumpeks", su kuria išvežamos iškasos. "Dumpeksas" stovi už ekskavatoriaus. Tuo momentu, kai ant jo užgriuvo luitas, jie ką tik buvo prijungę vamzdį ir jis pamojavęs šūktelėjo "Bobcatui", kad vežtų smėlį. Nebesuprato, ar jį išgirdo su ,,Bobcatu" dirbęs darbuotojas. Tuo metu jis stovėjo ant to vamzdžio, nebuvo spėjęs išlipti. Jam tik spėjus pamojuoti "Bobcatui", jį prispaudė ta nuogriuva. Jis stovėjo arti tos dalies griovio, kur buvo užpiltas ir suvibruotas smėlis, o D. J. stovėjo prie ekskavatoriaus, maždaug 5 m atstumu nuo jo. Jis nemano, jog "Bobcat", važinėdamas išjudino gruntą krašte ir todėl gruntas užgriuvo. Iš tos pusės, kuri nugriuvo, niekas nevažinėjo. Lijo visą darbų savaitę, bet vandens tranšėjoje nebuvo ir darbams lietus netrukdė, darbų nestabdė. Įvykio dieną beveik nelijo, tik dulksna buvo. Galimai tranšėjos nuošliaužai įtakos turėjo lietus, nes gruntas toje vietoje buvo su žemių (juodžemio) priemaiša, molis. Darbai dėl lietingo oro nestabdomi, nebent būtų labai didelė liūtis. Nelaimė galėjo įvykti dėl to, kad netoliese buvo dujų vamzdis, galimai dėl išmirkusio grunto ar ties tomis dujomis buvo ne toks gruntas. Toje vietoje, Kauno g. 27, kur įvyko nelaimė, iki nelaimės jie buvo dirbę dvi su pusę darbo dienos. Apie skydų naudojimo galimybes kasant tranšėjas jis žino, bet šiuo atveju pagal gylį jų nereikėjo naudoti, nes darbų vadovas to nenurodė. Tranšėja buvo kasama ne tokio didelio gylio ir kraštas būdavo nušlaituotas, bet kokiu pločiu ir gyliu buvo nušlaituota neatsimena. Nuo tranšėjos kraštų niekas nebyrėjo. Nebuvo jokių požymių, kad ji gali griūti. Išgriuvo visai nedidelis lopas grunto, iki metro ploto. Kai iš" Bobcato" papila smėlį, paprastai jį palygina kastuvais, būdami tranšėjoje, kad sluoksnis pasidengtų vienodai. Gruntinio vandens nebuvo. Ar turėjo būti dedami išramstymai - skydai, jis nežino. Įvykio metu ekskavatoriumi niekas nedirbo, ekskavatorius stovėjo (1 t., b. l. 50-54).

Liudytojas J. O. parodė, kad sudarant darbo sutartį, jis kaip darbininkas mechanizatorius pasirašytinai buvo supažindintas su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais darbą, tame tarpe ir su darbininko-mechanizatoriaus pareiginiais nuostatais. Kas per dokumentas yra technologinis projektas ir kokie jo reikalavimai, nežino, mano, jog jam tai žinoti nepriklauso. Jokių pjūvių skersinių, kaip turi atrodyti tranšėja, brėžiniuose jam nerodė. Tai turi žinoti tik darbų vadovas – šiuo atveju M. J.. Jis žinojo tik teoriškai, kaip turi atrodyti atliekamas darbas, bet pačių brėžinių jis nematė. Kaip daryti, darbų vadovas parodė visiems darbininkams: kiek gylio, kokiu kampu kasti, kur kiek kloti vamzdžius. Jis yra tiesiogiai pavaldus darbų vadovui, kuris darbo vietoje, objekte koordinuoja darbus. Nelaimės dieną ties tuo namu, Kauno g., darbų vadovas jau ryte buvo nurodęs tęsti darbus. Jis kaip ekskavatorininkas turėjo kasti tranšėją, o du darbininkai - R. V. ir D. J. klojo lietaus kanalizacijos vamzdžius. Tą dieną, nuo ryto iki pietų (kai įvyko nelaimė) buvo iškasta tranšėja ir pakloti vamzdžiai bei užpilti smėliu, apie 10-15 m. Supažindintas su darbų brėžiniu toje vietoje jis nebuvo, tai žinojo darbų vadovas, be to, darbininkas D. J. išmanė tą darbą, kaip atlikti darbą, žinojo, kokiu laipsniu nuožulnumu kloti vamzdžius. Tranšėjos (griovio) dugne buvo molis, aukščiau buvo atvežtinis gruntas (taip sako dėl to, nes šalia buvo dujų, elektros ir kt. komunikacijų tinklai, kurie buvo užpilti kažkada jau ne jų), o ant atvežtinio grunto buvo žvyras ir asfalto išfrezos (tarkuotas asfaltas). Tos komunikacijos ėjo skersai jo kastos tranšėjos, ten kur įvyko nelaimė. Girdėjo, kaip matavo lietaus kanalizacijos vamzdžius, jie buvo dedami toje vietoje 1,5 m gylyje. Jis buvo supažindintas su pavojingų darbų sąrašu statybvietėje, į jį patenka darbai iškasose, tranšėjose, pamatų duobėse, gilesnėse kaip 1,5 m ir tikrai žino, kaip turi būti kasamos gilesnės tranšėjos, žino, kad daromi išramstymai. Šiuo atveju išramstymų, jo manymu, daryti nebuvo tikslo ir neįmanoma, nes, kaip minėjo, buvo komunikacijos skersai. Žemės darbams bei grunto kasimui naudojami įrengimai (mažosios mechanizacijos priemones) - vibroplokštė ir jos reikėjo, nes su ta vibroplokšte buvo tankinamas užpiltas smėlis, po to kitas sluoksnis. Nelaimės momentu vibroplokštė nedirbo, užpylę jį smėliu, suvibravę, jam liepė prakasti dar toliau, jis prakasė, kai jis kasa, darbininkai išlipa iš griovio. Nuo to užpilto smėliu vamzdžio jis prakasė 5 m ir atsistojo toliau, apie 7 m nuo tos vietos. Matė, kad dviese darbininkai griovyje prijungė vamzdį ir šaukė "Bobcato" vairuotojui M. J., kad reikia smėlio. Kadangi šis buvo tolokai, negirdėjo jų, todėl jis pasignalizavo iš ekskavatoriaus M. J.. Pagal tokius signalus Bobcatas suprasdavo, kad reikia smėlio. R. ir D. stovėjo ant to naujai padėto vamzdžio, 3 metrų atstumu tarpusavyje. Išgirdęs šauksmą suprato, jog kažkas negerai. Pribėgo prie griovio ir pamatė, jog R. V. viena koja prispausta, jis paprašė kviesti medikus, nes nejaučia kojos. Visą darbų savaitę lijo, bet vandens tranšėjoje nebuvo. Nelaimės dieną buvo tik dulksna. Ar kasamas gruntas buvo susigulėjęs ar judintas, nežino, bet, kiek atsimena, pačiame viršuje buvo asfaltas. Darbų vadovas buvo objekte, ateidavo, nueidavo, nes ir kitame kieme buvo dirbama. Visas individualios saugos priemones turėjo – aprangą, avalynę, šalmą, pirštines (1 t., b. l. 85-93).

Liudytojas D. J. parodė, kad jis dirba įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)" kelio darbininku. Kiekviename objekte pravedamas instruktažas. Buvo supažindintas su technologinio projekto reikalavimais, t. y. su visa darbų eiga, kokio gylio, pločio turi būti tranšėja, kiek kokių medžiagų reikia ir kitais reikalavimais. Jau daug metų jis dirba tą patį darbą ir išmano savo darbą. Jis tiesiogiai pavaldus yra M. J., kuris yra jo brolis. M. yra darbų vadovas objekte. M. J. objekte rūpinasi darbų eiga, darbų sauga ir visais kitais klausimais, susijusiais su darbais. Tą dieną, t. y. 2025-01-06, M. paskirstė tuos pačius darbus, kuriuos jie darė visą savaitę. Ekskavatorius kasė griovį-tranšėją, darbininkai - jis ir R. klojo lietaus kanalizacijos vamzdžius. Paklojus vamzdžius, ant jų užpila apie 30 cm smėlio. Ekskavatorius prakasa apie 3 metrus tranšėjos į gylį maždaug 1,50 m. Tranšėjos (griovio) aukštis orientuojamas pagal senesnius lietaus vandens surinkimo šulinius. M. jiems parodė, koks turi būti gylis, ir jie taip dirbo pagal nurodymą. Tranšėjoje jie pakloja apie 3 metrus vamzdžių, tuo metu ekskavatorius stovi, po to jie išlipa, ekskavatorius prakasa dar 3 metrus ir taip dirba toliau. Kai vamzdžių pakloja apie 10-15 metrų, išlipa ir kitas darbininkas, dirbantis su Bobcat krautuvu, ant tų vamzdžių užpila smėlio. Tą nelaimės dieną jie galėjo padaryti apie 10-15 m lietaus kanalizacijos. Su Bobcatu tą dieną dirbo M. J.. Jis buvo supažindintas su darbų brėžiniu toje vietoje, moka skaityti brėžinius ir turi statybininko išsilavinimą ir sertifikatą. Grunto tipas darbų vietoje yra dažniausiai kietas molis. Pačioje nelaimės vietoje, kur užgriuvo, buvo molis su priemaišomis - žemėmis. Gruntas buvo kiek trupesnis. Kai atkasė užgriuvusį R., pamatė kad jį buvo prispaudęs nemažas gumulas kieto molio 40x60 cm dydžio, o kitas gruntas buvo biresnis. Jis buvo supažindintas su pavojingų darbų sąrašu statybvietėje. Į jį patenka darbai iškasose, tranšėjose, pamatų duobėse, gilesnėse kaip 1,5 m. Žemės darbams bei grunto kasimui naudojami įrengimai (mažosios mechanizacijos priemonės), tai kaip minėjo, buvo naudojamas Bobcat krautuvas ir vibroplokštė. Pastaroji reikalinga tada, kai reikia sutankinti paviršių jau užpylus pilnai tranšėją su paklotais vamzdžiais. Ant paklotų vamzdžių pilama 30 cm smėlio, o ant viršaus gruntas. Kai kasa tranšėją, nukastą gruntą, kuris yra geras, galima panaudoti dar kartą, todėl tas gruntas nuvežamas į krūvas, apie 50 metrų. Tą gruntą, kuris nepanaudojamas, yra kietas, iš karto krauna į mašinas ir išveža į karjerus. Ekskavatorius kasdamas tranšėją gero grunto kažkiek palieka, 2 metrų atstumu nuo tranšėjos. Augalinio grunto nebuvo, nes lietaus kanalizacija eina per kiemą ir iškasamas smėlis, skalda, asfalto malto ir gabalai žemės. Kai gruntas užgriuvo R., jis buvo priekyje R., arčiau ekskavatoriaus, 5 m atstumu. Tuo metu jie ketino eiti pietauti, bet dar Bobcatu dirbančio darbuotojo paprašė atvežti smėlio, kad užpilti ant vamzdžių. Jie su R. abu stovėjo ant vamzdžių, kai buvo pilamas smėlis. Lijo visą darbų savaitę, bet vandens tranšėjoje nebuvo ir darbams lietus netrukdė. Galimai tranšėjos nuošliaužai įtakos galėjo turėti lietus, nes gruntas toje vietoje buvo su žemių (juodžemio) priemaiša, molis. Darbai dėl lietingo oro nestabdomi, nebent būtų labai didelė liūtis. Toje vietoje, Kauno g. 27, kur įvyko nelaimė, iki nelaimės buvo dirbę dvi su puse darbo dienos. Bobcat vairuotojas nelaimės momentu buvo išvažiavęs parvežti smėlio. Smėlio krūva buvo supilta objekto pradžioje, apie 70 metrų maždaug nuo tos vietos, kur jie dirbo tranšėjoje. Kai R. užgriuvo gruntas, pastarasis buvo sąmoningas, bet nieko nepasakė, kaip įvyko nelaimės momentas. Apie skydų naudojimo galimybes kasant tranšėjas jis žino, bet šiuo atveju pagal gylį jų nereikėjo naudoti (1 t., b. l. 75-82).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota prie Kauno g. 23 namo esantis kelias, kuriame iškasta tranšėja. Tranšėjos gylis – apie 1,4 m, plotis – 1,6 m., tranšėjoje matomos nuslinkusios žemės, gruntas nestabilus (1 t., b. l. 5-35).

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus pateikta sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2025-01-16 tyrimo medžiaga bei joje esantis ,,Nelaimingo atsitikimo darbe aktas", kuriame nurodoma, kad valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniame skyriuje 2025-01-22 gavus pranešimą apie sunkų įvykį darbe, pradėtas tyrimas. Tyrimo metu gauti susijusių asmenų paaiškinimai, išanalizuoti statybos ir technologinis projektai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2024-12-12 įsakymą statybos objekte statinio statybos darbų vadovu buvo paskirtas T. K.. Jis skirtas ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą. Jam nesant, funkcijas objekte, Kauno g. 25 dalyje, atlieka darbų vadovas M. J.. 2025-01-16 įvykio vietoje T. K. nebuvo. Darbams vadovavo darbų vadovas M. J.. Pradedant darbus statybos objekte 2025-01-06, jis instruktavo R. V. darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal 17 instrukcijų. Duomenų apie R. V. apmokymą / atestavimą dirbti iškasose nepateikta. Su technologiniu projektu ir jo priedais R. V. pasirašytinai nesupažindintas. R. V. sveikata patikrinta 2024-07-30. Asmeninės apsauginės priemonės R. V. išduotos. Įvykio metu R. V. buvo blaivus. Ligoninėje atlikto šlapimo mėginio tyrimo išvadose nurodyta, kad Opiatai / Morfinas (OPI/MOR/MOP) teigiami, tačiau nors į užklausą ligoninei atsakymo negauta, galima daryti išvadą, kad tokius rezultatus lėmė suleisti nuskausminamieji vaistai.

M. J. atestuotas kaip padalinio vadovas.

Statybos darbų technologinio projekto I priedo 23 ir 24 punktuose reglamentuota, kada galima kasti iškasas vertikaliomis sienomis arba šlaitais be sutvirtinimų. Atsižvelgiant į tai, kad nušlaitavimų nebuvo, gruntas buvo mišrus ir įvykio vietoje anksčiau judintas tiesiant komunikacijas, darytina išvada, kad tranšėjos sutvirtinimai (išramstymai) turėjo būti daromi nuo 1 m gylio arba kaip numatyta 4 priede (paskyroje - leidime), t. y. nurodyti rizikos veiksniai - nuošliaužų pavojus ir nurodyta pastoviai vykdytina priemonė „Dirbant iškasose ir tranšėjose iki saugaus šlaito nuolydžio nušlaituoti iškasų šlaitus“.

?Nelaimingo atsitikimo priežastys: Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: vykdant darbus pagal paskyrą-leidimą tranšėjoje, kurios pradinis gylis 1,6-1,7 m, nebuvo vertinta, kad gruntas yra mišrus, darbo zonoje praeina komunikacijos ir jas tiesiant gruntas buvo judintas, naudojama vibroplokštė sukelia vibracija, kuri persiduoda į tranšėjos sieneles, aplinka drėgna ir dėl šių veiksnių galima rizika dėl nuošliaužų atsiradimo. Nesiimta saugos priemonių vertikalių tranšėjos sienų sutvirtinimui arba nušlaitavimui, ir dėl to atitrūkęs sienos segmentas užgriuvo ant iškasoje buvusio darbuotojo. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis ir 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 „Dėl Prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ (aktuali redakcija 1.11 punkte nurodytų „Minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų organizuojant ir atliekant statybos darbus“ p. 37.“ Natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir *požeminių statinių, darbuotojams dirbti iškasose su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama, jei iškasos gylis ne daugiau kaip:

37.1. 1,0 m - piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose;

37.2. 1,25 m - priesmėlio gruntuose;

37.3. 1,50 m - priemolio ar molio gruntuose.“;

Statybos darbų technologinio projekto 1 priedo 23 ir 24 p. (2 t., b. l. 3-125, akto b. l. 5-6).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad R. V. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: odos nubrozdinimai dubens srityje, dauginės kraujosruvos kojose, kraujosruva dešinio sėdmens srityje, dauginiai dubens kaulų - abiejų gaktikaulių abiejų viršutinių ir abiejų apatinių šakų lūžiai, skeveldrinis dešinio klubakaulio lūžis, kryžkaulio dešinės pusės lūžis, siekiantis dešinį kryžkaulinį klubakaulio sąnarį, abiejų sėdynkaulių apatinių šakų lūžiai su poslinkiu, dešinio juosmeninio kryžmens nervinio rezginio sužalojimas, masyvi kraujosruva dešinės pusės užpilvaplėviniame tarpe palei dubens kaulus, išplitusi aukštyn link aortos atsišakojimo ir pereinanti į kairės pusės užpilvaplėvinį tarpą bei nusileidžianti žemyn aplink šlapimo pūslę ir link kairės pusės klubinių kraujagyslių su dešinės vidinės klubinės arterijos užspaudimu. Visi sužalojimai gavosi paveikus kūno apatinę dalį (dubens ir kojų sritis) masyviu kietu buku daiktų, galimai ir užvirtus žemėmis, užduotyje nurodyto įvykio metu. Padaryti dauginiai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų viršutinių ir abiejų apatinių šakų, skeveldrinis dešinio klubakaulio, kryžkaulio dešinės pusės, siekiantis dešinį kryžkaulinį klubakaulio sąnarį, abiejų sėdynkaulių apatinių šakų) abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, remiantis 2024-07-18 sveikatos surikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.14. punktu, yra kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 129-131).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, todėl padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. J. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka įspėjimu, dirbantis (2 t., b. l. 145-151), padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, jo darbdavys susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, todėl kaltinamasis L. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamojo darbdavys civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusysis R. V. pateikė 2025-10-01 susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" atlygins R. V. visą turtinę ir neturtinę žalą, kurią šalių susitarimu sudaro 163 500 eurų. Žalos atlyginimas mokamas tokia tvarka:

- 6956,63 eurų R. V. yra sumokėti iki šio susitarimo sudarymo;

- 56 543,37 eurų sumokami per 5 penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą įsiteisėjimo dienos;

- 50 000 eurų sumokami iki 2026 m. gruodžio 1 d.;

- 50 000 eurų sumokami iki 2027 m. gruodžio 1 d.

2025-10-01 susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2025-10-01 susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V., kuriuo susitarė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" atlygins R. V. visą turtinę ir neturtinę žalą, kurią šalių susitarimu sudaro 163 500 eurų.

- 6956,63 eurų R. V. yra sumokėti iki šio susitarimo sudarymo;

- 56 543,37 eurų sumokami per 5 penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą įsiteisėjimo dienos;

- 50 000 eurų sumokami iki 2026 m. gruodžio 1 d.;

- 50 000 eurų sumokami iki 2027 m. gruodžio 1 d.

Išaiškinti M. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą.