Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla 1A-343-354/2007 Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.2., 1.2.14.2.1., 2.4.

2007 m. lapkričio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 25 paroms;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. areštu 25 paroms;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą 2007-05-06) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą 2007-05-10) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 ir 2 p., 6 d. bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė A. S. paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis 2007-04-27 apie 15.15 val. prie prekybos centro „NORFA“ pastato, (duomenys neskelbtini), atidarydamas nerakintas sunkvežimio „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „duomenys neskelbtini", vairuotojo pusės dureles ir taip patekęs į sunkvežimio kabiną, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – automagnetolą „JP 730“ Nr. (duomenys neskelbtini), 140 Lt vertės, su joje buvusia garso kasete 5 Lt vertės, viso kėsinosi pagrobti svetimo turto už 145 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotojo E. R..

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis 2007-04-27 apie 15.15 val. kėsindamasis įvykdyti nedidelės vertės turto vagystę ir norėdamas ištraukti sunkvežimio „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniame panelyje įmontuotą automagnetolą „JP 730“ Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – traukdamas l iš įmontavimo vietos automagnetolą deformavo panelį, kuris suskilinėjo, ir taip sugadino UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 200 Lt vertės turtą.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent, kad jis 2007-05-06 apie 9.50 val. mados ir laisvalaikio centro ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje su savimi turėtomis žirklėmis sugadindamas pakabinamos metalinės gesintuvo laikymo spintelės spynelės užraktą ir taip įveikdamas spintelės mechanines apsaugos priemones įsibrovė į saugyklą – pakabinamą gesintuvo saugojimo spintelę, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – 114,41 Lt vertės gesintuvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo S. K..

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent, kad jis 2007-05-10 apie 18.10 val. mados ir laisvalaikio centro ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje su savimi turėtomis žirklėmis sugadindamas pakabinamos metalinės gesintuvo laikymo spintelės spynelės užraktą ir taip įveikdamas spintelės mechanines apsaugos priemones įsibrovė į saugyklą – pakabinamą gesintuvo saugojimo spintelę, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – 114,41 Lt vertės gesintuvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo S. K..

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti bausmę, nes yra visiškai pripažinęs savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, nukentėjusiems materialinė žala nepadaryta. Skunde nurodoma, kad teismo posėdis vyko nedalyvaujant nei nukentėjusiesiems, nei liudytojams. Be to, apeliantas teigia, kad 2004 m. lapkričio mėn. jis yra pripažintas II grupės invalidu.

Nuteistojo A. S. gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu ir nuteisė už du baudžiamuosius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. bei 187 str. 3 d. Apeliantas pagrįstai nuteistas ir už dvi kvalifikuotas vagystes pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nes jis neteisėtai, įveikdamas kliūtis, t. y. žirklėmis atrakindamas saugyklas, įsibrovė į specialiai materialiniam turtui saugoti ir laikyti įrengtas metalines spinteles, iš kurių pasikėsino pagrobti svetimą turtą. To neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su paskirta bausme.

Baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 273 str.) numatyta galimybė bylą nagrinėjančiam teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, jei asmuo nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino esą kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus, ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas, teismas, apklausęs kaltinamąjį, gali nutraukti įrodymų tyrimą, apsiribodamas kitų įrodymų perskaitymu (BPK 291 str.).

Iš teisiamojo protokolo matyti, kad A. S. prisipažino kaltas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir davė parodymus. Apeliantas ir jo gynėja bei prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami nei liudytojai, nei nukentėjusieji. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis procesas pirmosios instancijos teisme vyko nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo normų, nors, kaip teigia apeliantas, teismo posėdis vyko nedalyvaujant nei nukentėjusiesiems, nei liudytojams.

Skundu apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Apelianto nurodyta aplinkybė, į kurią jis prašo atsižvelgti, įvardinta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kuriame nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas minėtą aplinkybę pripažino A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kadangi nukentėjusiesiems materialinė žala nepadaryta, teismas jos ir nepriteisė iš apelianto.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. S., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, A. S. kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1984 m. balandžio 20 d. Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu (b. l. 132) A. S. buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, o po to, neišnykus teistumui, dar 9 kartus buvo teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 127-131). Konkrečiu atveju, A. S. neišnykus teistumui vėl pasikėsino padaryti 1 baudžiamąjį nusižengimą ir 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus, padarė 1 baudžiamąjį nusižengimą. A. S. pavojingas nusikaltimų recidyvas dėl paskesnių nusikaltimų padarymo neišnyko, teistumas pagal nuosprendį, kuriuo asmuo buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu – nepanaikintas. Todėl pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 56 str. 2 d. nuostatas nurodydamas, kad asmuo pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-147 ) pripažintas itin pavojingu recidyvistu yra laikomas pavojingu recidyvistu pagal dabar galiojantį Baudžiamąjį kodeksą (LR 2002-10-29 Įstatymo "Dėl Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos” 9 str. 2 d.).

Pavojingo recidyvisto statusas parodo nuteistojo, šiuo atveju A. S., asmenybės didesnį pavojingumą. Todėl teismas yra įpareigotas tokiam asmeniui už tyčinį nusikaltimą skirti ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir jos dydis turi būti griežtesnis, nei Baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 str. 2 d.).

Apylinkės teismas už du padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau nedaug didesnes kaip straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir šias bausmes subendrino apėmimo būdu su paskirtomis arešto bausmėmis už baudžiamuosius nusižengimus.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. S. mažinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžius ar švelninti galutinę subendrintą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, kad jis yra II grupės invalidas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtą faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai to ir nenurodė. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad A. S. sirgtų sunkia nepagydoma liga, o duomenys apie jo sveikatos būklę byloja, kad jo sveikatos sutrikimai (abstinencijos būklė su delyru; psichikos ir elgesio sutrikimai) yra piktnaudžiavimo alkoholiu paseka (b. l. 144; 154).

Esant tokioms aplinkybėms švelninti A. S. paskirtas bausmes dėl jo sveikatos būklės taip pat nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl apelianto prašymas sušvelninti bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nuosprendžio atmesti.