Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-233-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
1S-233-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00520-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-233-327/2015
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00520-2011-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. V. skundą dėl Marijampolės rajono apy­linkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1915 taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas 2012-12-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 str. 1 d., 253 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012-06-21 nuos­prendžiu, 2012-06-07 baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2013-09-12 Panevėžio apygardos teismo nutartimi įskaityta bausmė, atlikta pagal 2012-06-21 nuosprendį – 45 paros. Bausmės pradžia – 2013-02-18, bausmės pabaiga – 2016-09-29.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1915 nutarė nuteistajam D. V. tai­kyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad D. V. jau yra pasiruošęs integruotis į visuomenę ir likusią neatliktą bausmės dalį atlikti nuo jos neizoliuotas.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Ko­misijos nutarimą motyvuojant tuo, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą vi­suo­menei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje.

Šalies argumentai

D. V. skunde nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nu­tar­ties motyvais ir prašo patvirtinti Komisijos 2014-12-23 nutarimą. Skunde nurodo, jog apy­lin­kės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pataisos namuose dirba nuo bausmės atlikimo pradžios, iš jo darbo užmokesčio daromos išskaitos skoloms dengti. Taip pat lankė socialinės reabilitacijos prog­ra­mas, yra skatintas du kartus, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė. Nuteistasis teigia, jog prokuroras, savo atsiliepime nepritardamas jo lygtiniam paleidimui, laikosi XVIII amžiaus nuostatų, jog nuteistąjį reikia tik bausti ir kad nusikaltėliai negali pasitaisyti. Pasitaisymas įmanomas tik tuomet, kai nebus pastoviai vertinamas padaryto nusikaltimo pobūdis.

Motyvuojamoji dalis

D. V. skundas atmetamas.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo baus­mę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabi­li­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatas, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai. Kiekvienu atveju teismas vertina susidariusių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jingumo laips­nį, neatliktos bausmės dalį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino D. V. anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, pataisos namų administracijos skirtus skatinimus ir objektyviai nustatytą pakartotinio nusikalstamumo rizikos lygį, t. y. atsižvelgė į nuteistojo elgesyje matomus korekcijos požymius, tačiau pagrįstai pripažino, jog šie teigiami poslinkiai dar nėra pakankamai žymūs, kad būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. V. atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, tačiau materialaus netenkina.

Apygardos teismas negali ignoruoti fakto, kad šis teistumas D. V. jau aštuntas, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka trečią kartą, vadinasi, švelnesnės poveikio priemonės jam nebu­vo efektyvios. Lygtinis paleidimas nuteistajam anksčiau taikytas du kartus ir nors jų metu paskirtų įpareigojimų jis laikėsi, tačiau probacija nebuvo sėkminga, gyvenimo tikslų siekti teisėtomis prie­monėmis D. V. nepavyko ir jis vėl nusikalto. Dauguma ankstesnių nusikaltimų yra tur­ti­niai, susijęs su siekiu pasipelnyti, akivaizdu, jog nusikaltimai sunkėja, nuteistajam būdingos ir smur­tinio elgesio apraiškos. Kadangi teismas jau ne kartą D. V. buvo išreiškė pasiti­kėji­mą, kurio šis tinkamai neįvertino ir reikiamų išvadų nepadarė, todėl nagrinėjamu atveju nuteistojo mąstymas, asmenybė ir jos pokyčiai analizuojami itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis daugumą nusikaltimų padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir nors pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, tačiau jos nesprendžia. D. V. pataisos namuose dalyvavo priklausomybės nuo alkoholio atpratinimo „Suvalkijos regiono ano­­niminių alkoholikų“ draugijos programoje, tačiau ši programa reikiamo poveikio nuteistojo mąs­tymui, manytina, nepadarė, nes bylos medžiaga liudija, jog pats D. V. mano, kad pa­vartojęs alkoholio smurto nenaudoja, jei jo neišprovokuoja kiti. Taigi reikšmingų pokyčių mąstymo procese nestebima. D. V. dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugeba rasti teisingų spren­di­mų, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Analogiškos nuostatos atsispindi ir psichologinės tar­ny­bos išvadoje – nuteistojo impulsų kontrolė silpna, o pavartojus alkoholio dar labiau susilpnėja.

Apygardos teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis turi skolų, kurios jam yra pakankamai didelė finansinė našta. Taip pat yra priteisti alimentai vaikui, tačiau D. V. nei ieškinių, nei vaiko išlaikymui priteisto materialinio aprūpinimo savanoriškai nedengia. Todėl finansinis stabi­lu­mas nuteistajam yra rimtas iššūkis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nėra sukūręs šeimos, su su­gy­ven­tine santykiai nėra geri, todėl teismui kelia abejonių D. V. gy­ve­nimo sąlygos lais­vė­je. Gyvenamo būsto jis neturi, prieš patenkant į pataisos namus gyveno draugo žmonai priklau­san­čia­me trijų kambarių name kartu su sugyventine ir jų dukra. Paleistas lygtinai planuoja gyventi ten pat, tačiau ryšiai su sugyventine nutrūkę, todėl gyvenamosios vietos klausimas išlieka aktualus. Nu­teistasis turi motiną ir seserį, tačiau su jomis taip pat nesieja stiprus ryšys. Su motina bendrauja te­le­fo­ninių pokalbių metu, nėra lankomas. Taigi artimųjų palaikymo nuteistajam neabejotinai stinga, šei­ma jam nėra apsauginis faktorius, galintis padėti laikytis pasirinkto teisėto gyvenimo kelio.

Tai, kad nuteistasis dirba, turi teigiamą motyvaciją mokytis, įgijo statybininko apdailininko specialybę, aukštesniojo teismo vertinama teigiamai, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Nors D. V. apibūdinamas kaip ramaus, uždaro būdo asmenybė, neiš­sis­kirianti iš aplinkinių tarpo, tačiau pažymima ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka ne pir­mą kartą, žino nuteistųjų tarpusavio bendravimo ypatumus, todėl geba prisitaikyti prie esamos situ­a­ci­jos. Be to, iš skundo turinio matyti, jog D. V. negeba priimti kritikos, ne­su­vo­kia teisė­sau­gos institucijų atstovų darbo pobūdžio, įvykius vertina subjektyviai. Skunde iš­reikš­tas nepa­si­ten­ki­nimas prokuroro atsiliepime teismui suformuluota pozicija dar kartą patvirtina, jog D. V. mąstymą lemia ne argumentai, bet emocijos. Asmens mąstysenos keitimas – ilgai trun­kantis pro­cesas, todėl sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo negali būti skubotas. Be to, nu­teistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (51 balas pagal OASys metodiką).

Įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir išanalizavęs pirmos instancijos teismo nutarties mo­tyvus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pa­grįs­tai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikš­mingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai pa­leisti iš pataisos įstaigos. Apygardos teismo vertinimu, šiuo metu probacijos tikslas – užtikrinti veiks­min­gą probuojamų asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikaltimų recidyvą, nebūtų pasiektas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apy­linkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas