- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 1-307-718/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 18 MGL dydžio bauda, taikant BK 64 prim. str., bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė 12 MGL dydžio ( 1560 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. Š. smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą, o butent:2016-02-17 apie 21.26 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu trenkė delnu sugyventinei J. U. į viršugalį. Tokiais savo tyčiniais veiksmais V. Š. smurtaudamas prieš šeimos narį - J. U. sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad J. U. yra jo sugyventinė, jie gyvena jai priklausančiame bute. 2016-02-17 vakare jis, V. Š., į namus sugrįžo neblaivus. Namuose buvo sugyventinės sūnus P. U. su draugais. Jie virtuvėje girtavo. Po to J. U., dar neišėjus P. U. draugams, nuėjo miegoti. Jis pamatęs, kad J. ant stalo yra palikusi savo mobilaus ryšio telefoną ir kad jo nepaimtų P. U. draugai, jį pasiėmė ir išėjo į parduotuvę nusipirkti vyno.Į parduotuvę ėjo du kartus. Po to jam lauke geriant antrą butelį vyno, paskambino J. ir paliepė grąžinti jos telefoną. Jam sugrįžus į namus, dėl telefono tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, kurio metu jis trenkė delnu J. per galvą.Tai pamatęs P. U. puolė ginti motiną ir jiedu susigrūmė. Jis neneigia, kad suduodamas J. ranka per galvą sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl to, kad smurtavo prieš sugyventinę gailisi ( b.l. 47, 48 ).
Nukentėjusioji J. U. parodė, kad su V. Š. nėra oficialiai susituokę, tačiau apie 6 metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Jie gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena ir jos sūnus P. U.. 2016-02-17 vakare sūnus su draugais virtuvėje šventė draugo gimtadienį. Ji ir V. Š. buvo kambaryje. V. Š. per vakarą du kartus buvo kažkur išėjęs, jam sugrįžus aptiko, kad kambaryje ant stalo nebėra jos mobilaus ryšio telefono. Kadangi ji visą laiką buvo kambaryje, nei sūnus, nei jo draugai užėję į kambarį nebuvo, todėl buvo aišku, jog telefoną paėmė V. Š.. Aptikusi jog nebėra jos mobilaus ryšio telefono, V. Š. pareikalavo jį grąžinti. Po to tarp jų dėl telefono įvyko konfliktas, konflikto metu V. Š. jai ranka trenkė į galvos viršugalvio kairę pusę. Išgirdęs triukšmą sūnus atbėgo ją ginti ir susigrūmė su V. Š.. Ji grumtynių nematė, nes nuo jų nuėjo. V. Š., suduodamas smūgį delnu jai į galvą sukėlė fizinį skausmą, tačiau medikų pagalvos nereikėjo, sužalojimų nėra likę, todėl atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertą ( b.l. 13, 14 ).
Liudytojas P. U. parodė, kad V. Š. pažįsta apie 6 metus. Jį pažįsta kaip mamos J. U. sugyventinį. V. Š. apsigyveno pas mamą, jis mažai bendrauja, jų santykiai buvo blogi, jie nesutardavo. 2016-02-17 vakare pas jį buvo atėję du draugai, paskui vienas išėjo, pasiliko tik vienas R. S.. Jie sėdėjo virtuvėje, o mama ir V. Š. buvo kambaryje. R. S. buvo girtas ir užmigo. V. Š. grįžęs pradėjo prie mamos priekabiauti, sakydamas, R. S. yra jos meilužis. V. Š. visokiais negražiais žodžiais vadino jo motiną, apkalbinėjo, vėliau V. Š. kažkur išėjo. Po jo išėjimo mama kambaryje neberado savo mobilaus ryšio telefono. Ji ieškodama savo telefono, paskambino į savo nerasto telefono numerį ir į skambutį atsiliepė V. Š. ir jiedu kalbėjosi, apie ką, nežino. V. Š. sugrįžus, mama paliepė atiduoti nuo buto raktus ir išeiti. V. Š. atsisakė išeiti ir būdamas buto koridoriuje trenkė ranka mamai per galvą. Jis, norėdamas apginti mamą, puolė į jų tarpą ir taip pat paliepė V. Š. atiduoti nuo buto raktus bei išeiti ir kai norėjo iš V. Š. atimti raktus, susižalojo ranką, tačiau raktus atėmė. Sužalojimas buvo nedidelis, jokio gydymo nereikėjo, jokia žala nėra jam padaryta ( b.l. 17, 18 ).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti 2016-02-17 V. Š. padaryti sužalojimai J. U. ( b.l. 7-11).
Alkotesterio „Drages " parodymais nustatyta, jog V. Š. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus- girtumas 2.34 promilės ( b.l. 20 ).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. patvirtinama kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui –sugyventinei J. U., kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti atsakomybė ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra teistas už tyčinės veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kaltinamasis nedirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. paskyrus laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Toks laisvės apribojimo dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį. V. Š. kaltu prisipažino, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d., ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu visa neatliktos bausmės dalimi. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-17 iki 2016-02-19 (2 dienos) ( b.l. 40-43).
Kaltinamajam paskirta kardomojo priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui–CD su garso įrašu, saugomas byloje, ( b.l. 11), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2014-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu visa neatliktos bausmės dalimi ir V. Š. skirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir 12 MGL dydžio ( 1560 Lt, kas sudaro 451, 80 Eur) baudą.
Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str.1 d. 1p. „b“ p.p., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-17 iki 2016-02-19 (2 dienas), kas sudaro 4 laisvės apribojimo dienas.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui–CD su garso įrašu, saugomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.