Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo - Palangos miesto savivaldybės administracija, išvadą byloje, teikianti institucija, - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2020 m. liepos 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. (21.8.)-CMS21-94; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę į „I.“ ir išduoti naują gimimo įrašą. Nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. pareiškėja M. G. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti vaiko gimimo įraše dukters pavardę iš „I.“ į „I.” ir išduoti naują jos dukters A. gimimo įrašą. 2020 m. liepos 24 d. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gautas atsakymas (sprendimas) Nr. (21.8.)-CMS21-94, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodant, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius šiuo metu galiojančiais teisės aktais patenkinti pareiškėjos prašymo neturi teisinių galimybių. Pareiškėjos nuomone, Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas registruoti jos dukters A. pavardę I. pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, taip pat pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus, bei sudaro sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai bei jos partneriui dėl įrašytų skirtingų jos šeimos narių pavardžių. Dėl šios priežasties pareiškėja ir jos šeima nuolat patiria daug nepatogumų, kadangi pareiškėja su savo partneriu, su kuriuo šiuo metu dar nėra susituokusi, gyvena Kipre, tenka dažnai keliauti, o turint skirtingus dokumentus su „I.“, „I.“ bei „G.“ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos visiškai skirtingos pavardės. Realiai vaiko pavardė nesutampa su nei vieno iš tėvų turima pavarde. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą. Kiekvieną kartą konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. Taigi, šeima turi skirtingas pavardes. Atsisakymas pripažinti pareiškėjos dukters teisę pasirinkti originalią tėvo pavardę, viešame gyvenime kels abejonių dėl šeimos ryšių. Pareiškėja turi įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Taigi, akivaizdžiai suprantama, kad skirtingų pavardžių rašymas sukelia administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant pareiškėjos dukters tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis susilaukus daugiau vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant santuoką ir bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Todėl yra reikalinga ir būtina, kad gimimo įraše būtų nurodyta originali dukters A. tėvo pavardė - „I.“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos M. G. atstovė advokatė Jelena Pališaitienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog kreipiantis į CMS gimus vaikui norint pakeisti mergaitės, tačiau CMS atsisakė pakeisti vaiko pavardę į tėvo. Pareiškėja jau seniai gyvena Kipre, partnerystės santykiuose su Pakistano piliečiu kurio pavardė I., jiems gimė dukra, kurios pavardę CMS pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gimimo įrašė ne kaip yra rašoma tėvo dokumentuose I., o sulietuvino pavardę įrašydami I.. Šiuo metu šalys nėra susituokę, ir bet kur keliaujant vis kyla problemų, tenka nuolat įrodinėti, jog tai jų vaikas, kadangi pavardės nesutampa. Šiuo metu pareiškėjos partneris gyvena ir dirba Kipre, jis yra IT specialistas, tenka keliauti, todėl susiduria su problemomis dėl vaiko pavardės identifikavimo. Todėl šiuo atveju siekiant išvengti nesklandumų reikalinga pakeisti pavardę, kad būtų analogiška tėvo pavardei. Abu vaiko tėvai pageidauja, jog dukra turėtų tėvo pavardę, įrašytą su raide „q“.

Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą. Suinteresuotas asmuo prašo spręsti pareiškėjos pareiškimą teismo nuožiūra, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, taip pat į suinteresuoto asmens poziciją, išdėstytą atsiliepime. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas, pateiktas Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. (21.8.)- CMS21-94, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos M. G. prašymą ir pakeisti vaiko gimimo liudijimo įraše dukters pavardę iš „I.“ į „I.“ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų, taigi naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodo, kad šis sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R- 334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuviu kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte numatyta analogiška nuostata. Papildomai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Taigi, Palangos miesto civilinės metrikacijos skyrius yra saistomas imperatyviu pirmiau nurodytu teisės normų bei privalo vadovautis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ir atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto civilinės metrikacijos skyrius nėra tas subjektas, kuris galėtų keisti egzistuojančio reglamentavimo, atskirais atvejais taikyti išimtines ar nustatyti naujas asmenų vardų ir pavardžių rašymo taisykles. Be to, nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigia, kad skirtingas pavardžių rašymas jai sukelia nepatogumų, tačiau byloje nepateikta jokių pagrindžiančių įrodymų, kad adaptuota rašytinės pavardės forma užkirto pareiškėjai galimybę naudotis jai garantuojamomis politinėmis, ekonominėmis ir/ar socialinėmis teisėmis, ar, kad pareiškėjai dėl skirtingų šeimos pavardės formų būtų uždrausta įvažiuoti į užsienio šalį ar joje pasilikti, vienai ar su vyru. Suinteresuotas asmuo mano, kad skirtingas šeimos narių pavardžių rašymas yra vienasmeniškas pareiškėjos interesas, kurį ji siekia patenkinti konstitucinės vertybės sąskaita. Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjos 2020 m. liepos 24 d. Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduodant pareiškėjai dukters A. gimimo įrašą liudijantį įrašą dukters pavardė buvo įrašyta lietuvių kalbos rašmenimis „I.“, neįrašant su lietuvių kalbai nebūdinga priebalse „q“, neturint tam teisinio pagrindo. Prašo nagrinėti bylą Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė teismui išvadą, kuria pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „I.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami ir koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „q“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „ku“. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų — su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Institucija, teikianti išvadą, prašo nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2020 m. liepos 24 d. Palangos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus atsakymo (sprendimo) Nr. (21.8.)-CMS21-94 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti dukters A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę į „I.“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). CK 2.18 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymą. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1. punkte nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus. Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos į apskaitą įtraukiamos sudarant santuokos sudarymo įrašą. Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 23, 96, 97 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Kaip matyti iš oficialios konstitucinės doktrinos, Konstitucijai neprieštarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatyta ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Tokia situacija, kai šeimos narių pavardės skirtingos, gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, visų pirma sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti aktų arba dokumentų, surašytų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimą Carlos Garcia Avello byloje C-148/02). Pasak Teisingumo Teismo, dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų, kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa, toks skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose nurodytų duomenų teisingumo. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą Grunkin ir Paul, C-353/06, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Runevič-Vardyn ir Wardyn byloje Teisingumo Teismas išaiškino, kad nacionalinės institucijos, sprendžiančios klausimus dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose, turi nustatyti, ar kompetentingoms valdžios institucijoms remiantis nacionalinės teisės aktais atsisakius pakeisti Sąjungos piliečių poros santuokos liudijimą ir abiejų sutuoktinių bendrą pavardę užrašyti, pirma, vienodai ir, antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas, kilmės valstybės narės rašybos taisykles, suinteresuotiesiems asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Pasak Teismo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsniu nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus, atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių su sąlyga, jei atsisakymas šiems Sąjungos piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o tai turi nustatyti atitinkama nacionalinė institucija. Jei atsisakymas sukelia tokių nepatogumų, atitinkama nacionalinė institucija taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismas jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Nagrinėjamoje byloje, iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėja ir grindžia savo reikalavimą jos dukters gimimo įrašą liudijančiame įraše pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja M. G. ir S. I. nuo 2011 m. gyvena partnerystėje, santuokos nėra sudarę, tačiau 2018 m. spalio 22 d., jiems gimė dukra A. Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. spalio 31 d. gimimo įraše Nr. 159 nurodyta, jog pareiškėjos dukters A. pavardė – „I.“, pareiškėjos partnerio ir dukters tėvo pavardė - „I.“. Pareiškėja su savo partneriu S. I., kuris yra Pakistano pilietis, dirba „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje biržos makleriu bei IT technologijų specialistu, gyvena Kipre, tačiau dažnai tenka vykti į komandiruotes. Pareiškėja nurodo, kad ji kartu su partneriu ir vaiko tėvu visi kartu su šeima dažnai keliauja po Europos Sąjungos bei kitas valstybes tiek asmeniniais, tiek ir darbo reikalais, todėl jiems nuolat tenka įrodinėti šeimos narių tapatybes, dėl ko pareiškėjos šeima patiria daug nepatogumų, o turint skirtingus dokumentus su „I.“, „I.“ bei „G.“ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos visiškai skirtingos pavardės. Realiai vaiko pavardė nesutampa su nei vieno iš tėvų turima pavarde. Be to, pareiškėja su savo partneriu planuoja sudaryti santuoką, dėl ko ateityje galimai susidurs su problemomis taip pat, susilaukus daugiau vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant santuoką ir bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patirs keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Šios aplinkybės viešame gyvenime gali kelti abejonių dėl šeimos ryšių, nes pareiškėja turės įrodinėti visų šeimos narių tapatybes.

Visos pareiškėjos pareiškime bei jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija, sudaro pagrindą teigti pareiškėją įrodžius, kad atsisakymas įrašyti jos pavardę nelietuviškais rašmenimis, pažeidžia jos teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, jog atsisakymas įrašyti pareiškėjos dukters A. gimimą liudijančiame įraše originalią vaiko tėvo pavardę „I.“ bei išduoti naują ir išduoti naują gimimo įrašą su pareiškėjos dukters A. tėvo S. I. pavarde „I.“ sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galbūt susiduriant su problemomis sudarant santuoką, susilaukus daigiau vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su raide „q“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai naujo dukters gimimą liudijantį įrašą su originalia dukters A. tėvo S. pavarde –„I.“. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjos bei teismo posėdžio metu jos atstovės nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, suinteresuoto asmens nuomonę bei išvadą, teikiančios institucijos, poziciją, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galimas kilti pasekmes, kurias pareiškėja patirtų, esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms, taigi, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo, ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti - panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (21.8.)-CMS21-94 „Dėl gimimo įrašo pakeitimo“ ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos dukters A. I., pavardę į „I.“ bei išduoti naują gimimo įrašą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą, pateiktą Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. (21.8.)- CMS21-94 „Dėl gimimo įrašo pakeitimo“.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos M. G. dukters - A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „I.“ į „I.“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.