Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimo ir 2016-04-04 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. S. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. K., A. Š., tretieji asmenys VĮ Registrų centas, Plungės 2-ojo biuro notarė Gina Drackienė dėl nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, įrašų registre panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2015-04-30 Plungės rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė: pripažinti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 akcijų savininke; panaikinti VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis nuo 2000-06-06, kur vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke yra įregistruota D. Š.; įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruoti VĮ Registrų centre UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ieškovę su 42 vienetais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; iš dalies panaikinti 2008-08-18 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 42 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paveldėjimo; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 1992-07-14 Plungės rajono valdyboje buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną Plungės notarų kontoroje notarė G. Razmaitė registravo ir patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra D. Š., A. R., L. R. S., patvirtino įmonės įstatus. 1992-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą sudarė 1 270 000 rublių, o paprastųjų vardinių akcijų skaičių sudarė 127 000 akcijų, kurios buvo padalytos tarp akcininkių: A. R. ir L. R. S. – 42 000 akcijų, D. Š. – 43 000 akcijų. Iki 1999 m. ieškovė įmonės veikloje dalyvavo, o po to išvyko iš Lietuvos. 2014 m. grįžusi atostogų į Lietuvą, ji kaip akcininkė, pradėjo domėtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla bei savo turimomis akcijomis. Iš įmonės administracijos ji gavo informaciją, kad šioje įmonėje akcijų ji neturi, ji nėra registruota kaip akcininkė.Ieškovė nurodė, kad atsakovai S. K. ir A. Š. akcijas yra įgiję 2008-08-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu. Šis liudijimas dėl 42 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paveldėjimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad D. Š. būtų įsigijusi 42 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų iš ieškovės. Nesant nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų, D. Š. negalėjo palikti, o atsakovai paveldėti 42 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios priklauso ieškovei.Plungės rajono apylinkės teismas 2015-07-28 sprendimu ieškinį atmetė.Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-18 nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neišanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių. Prieš taikant ieškinio senatį buvo būtina nustatyti, ar ieškovė turi subjektinę teisę, kurią galėtų ginti, o tik paskui nustatyti, ar nėra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovė nurodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 akcijų savininkė, tačiau byloje tokių duomenų nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000-06-06 protokole nurodyta, jog ieškovė turi 27 akcijas, o ne 42. Pirmosios instancijos teismas šio susirinkimo protokolo nevertino ir nepasisakė dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė nurodė, kad 1992-07-14 registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai atiteko 42 000 akcijų, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pasiūlyti ieškovei pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jos nuosavybes teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamą skaičių akcijų. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvius nėra duomenų, o teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar ši įmonė, įtraukta byloje trečiuoju asmeniu, turi duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus ir jų kitimą nuo įmonės įregistravimo momento. Byloje liko nenustatyta aplinkybė, kokiu pagrindu D. Š. tapo vienintele akcininke. Ši aplinkybė turėtų atsispindėti oficialiose registruose apie įmonę. Tik nustačius, kad ieškovė turi teisę į atitinkamą dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bei nustačius aplinkybes, kurių pagrindu ji neteko akcijų, galima spręsti apie ieškinio senaties termino pradžios momentą. Vien tik tai, kad D. Š., kaip vienintelė akcininkė, 2000-06-06 įregistruota įmonės vadove, nesuponuoja ieškovės, kaip akcininkės, teisių pažeidimo. Pažeidimą suponuoja akcijų netekimas, jeigu ieškovė jų turėjo. Dėl to su akcijų netekimo aplinkybėmis turi būti siejama ieškovės senaties termino pradžia, o ne su įstatų pakeitimu ar D. Š. paskyrimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Juridinio pagrindo, dėl kurio D. Š. tapo vienintele akcininke, ginčijimas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Susirinkimo protokolas, kuris patvirtina, jog buvo svarstoma dėl akcijų pardavimo, neįrodo akcijų pardavimo fakto byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių akcijų perleidimą. Tik nustačius, ar ieškovė turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, turi būti tiriamos jų praradimo aplinkybės ir tik paskui vertinama, ar ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ar yra pagrindas jį taikyti, ar nėra aplinkybių, kurios leistų jį atnaujinti.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-03-10 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovei S. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, 2016-01-29 nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jos nuosavybės teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamą akcijų skaičių, taip pat nurodė ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Ieškovė, atsakovai jokių naujų ar papildomų įrodymų teismui nepateikė. Nei ieškovė, nei atsakovai teismui nepateikė akcijų sertifikatų, akcininkų registracijos knygos ar buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų nurodomos kiekvienam akcininkui priklausančios įstatinio kapitalo dalys, šios dalys nenurodytos ir įmonės įstatuose.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1992-07-14 Plungės rajono valdyboje buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos įstatų 7 straipsnis patvirtina, kad bendrovė turėjo 1 270 000 rublių įstatinį kapitalą, kuri sudarė 127 000 paprastųjų vardinių akcijų. Kiekvienos akcijos nominali vertė 100 rublių.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinas 1990-07-30 LR akcinių bendrovių įstatymas, kurio 3 str. 2 d. nustatyta, jog kiekvienas bendrovės steigėjas turi būti jos akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus pasirašė D. Š., A. R., ieškovė. Pagal įstatymą galima preziumuoti, kad ieškovė buvo akcininkė. Tačiau įrodymų, kad ieškovei priklausė 42 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė teigdama, jog yra 42 akcijų savininkė, šias aplinkybes turi įrodyti. 1996-11-08 protokole Nr. 3 nurodyta, kad susirinkime kalbėjo akcininkė D. Š., o ieškovė buvo tik susirinkimo sekretorė. Todėl šis ieškovės pateiktas protokolas neįrodo, jog ieškovė yra 42 vienetų akcijų savininkė (ar akcininkė).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš 2000-06-06 susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkimas vyko dėl bendrovės akcijų pardavimo. Susirinkime dalyvavo D. Š., turinti 80 akcijų, A. R., turinti 20 akcijų, ieškovė, turinti 27 akcijas, iš viso 127 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos vertė 100 Lt. Susirinkime svarstyta: akcininkių A. R. ir L. S. prašymai dėl akcijų perleidimo akcininkei D. Š.. Susirinkime nutarta: leisti A. R. perleisti 20 akcijų D. Š., leisti ieškovei perleisti 27 akcijas D. Š.. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo papildomų įrodymų negauta, todėl akcijų perleidimo faktas neįrodytas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė paaiškino, kad savo akcijų neperleido, D. Š. 2000-06-06 priimtus dokumentus suklastojo. Tačiau 2000-06-06 susirinkimo neginčijo ar pripažinti jį negaliojančiu neprašė. Jokių duomenų apie 2000-06-06 susirinkimo protokolo tariamą suklastojimą ieškovė nepateikė, todėl nesivadovauti juo byloje nėra pagrindo. Faktas, kad pati ieškovė 2000-06-06 susirinkimo protokolo, kaip leistino ir teisėto įrodymo, nepripažįsta, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2000-06-06 susirinkimo protokolas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad ieškovė nuosavybės teise valdė 27 akcijas. Todėl vien ta aplinkybė, kad 2000-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime nurodyta, jog susirinkime dalyvauja ieškovė, turinti 27 akcijas, neleidžia preziumuoti, kad ieškovė turėjo 27 akcijas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje niekada aktyviai ir nedalyvavo. 1999 metais išvyko gyventi į užsienį. Po 2000-06-06, kai D. Š., būdama vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, pasiskyrė save direktore, nesinaudojo įstatymo suteiktomis akcininkų turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Toks ieškovės pasyvus elgesys rodo, jog ieškovė nevertino ir nelaikė savęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atmetus ieškinį dėl nuosavybės į akcijas, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovės išvestinių reikalavimų.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-04-04 papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (turėtų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje). Iš ieškovės atsakovei S. K. priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (turėtų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje).Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Be to, prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-04-04 papildomą sprendimą. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino aukštesnės instancijos teismo nurodytos pareigos, nevertino aplinkybių, kad ieškovei priklausė 27 akcijos, nepasisakė dėl 2000-06-06 protokolo įrodomosios reikšmės.Apeliantė nurodė, kad LR akcinių bendrovių įstatymo 41-1 str. 1 d. nustatyta, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo. To paties straipsnio 7 d. numato, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas sudaromas steigimo sutarties pagrindu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė šio įpareigojimo nuo pat bendrovės įsteigimo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į esmines bylos aplinkybes, ar apeliantė buvo akcininkė, kiek turėjo akcijų ir kokiu būdu jas galėjo prarasti. Atsakovė nepateikė jokių sandorio buvimą patvirtinančių įrodymų. Teisminio nagrinėjimo metu patvirtinta, kad nėra duomenų apie ieškovės 27 vienetų akcijų perleidimą (nėra duomenų, kad sandoris buvo). Apeliantė nurodė, kad nepagrįstai teikė duomenis Juridinių asmenų registrui, nes D. Š. tapo vienintele akcininke be sandorio. Byloje liko nenustatyta aplinkybė, kokiu pagrindu D. Š. tapo vienintele akcininke. Ši aplinkybė turėtų atsispindėti oficialiuose registruose apie įmonę. Vien tik susirinkimo protokolas, kuris patvirtina, jog buvo svarstoma dėl akcijų pardavimo, neįrodo akcijų pardavimo fakto byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių akcijų perleidimą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad D. Š. būtų įsigijusi 27 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų iš apeliantės. Nesant nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų, D. Š. negalėjo palikti, o atsakovai paveldėti 27 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios priklauso apeliantei. Apeliantė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir akcininkė, o akcininkų registracijos žurnale esantys įrašai nurodo tik akcininkų pokyčius nuo 2000 metų. Atsakovė nepateikė jai, kaip juridiniam asmeniui, privalomų dokumentų: akcininkų registracijos žurnalo nuo bendrovės įsteigimo dienos, sandorių, kuriais perleidžiamos akcijos, kopijų, prašymų perleisti akcijas. Taigi atsakovai siekia neteisėtai įgyti nuosavybės teises į akcijas, kurios jiems nepriklauso.Apeliantė nurodė, kad apie pažeistas teises sužinojo 2014-08-25, gavusi duomenis iš VĮ Registrų centro. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti savo teisių praradimu, kad ji privalėtų nuolatos kreiptis į įvairias institucijas siekdama nustatyti, ar kas nors neatėmė jos turto. Nebuvo jokių sandorių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovė žinojo apie pokyčius bendrovėje, o jos kaip akcininkės teisų realizavimas neturi nieko bendro su nuosavybės teisių praradimu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes šio termino eigos pradžią nustatė suabsoliutinęs objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų, neįvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybių, su kuriomis apeliantė sieja savo teisių pažeidimą, nustatydama ieškinio senaties termino pradžią 2000 metus, kas turėjo esminės reikšmės netinkamam bylos išsprendimui.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad iš naujo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino 2000-06-06 akcininkų susirinkimo protokolą. Konstatavo, kad jis neįrodo nei apeliantės turėtų akcijų skaičiaus, nei fakto, kad tos akcijos buvo perleistos. Todėl nepagrįsti apeliantės skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino aukštesnės instancijos teismo nurodytos pareigos, nevertino aplinkybių, kad apeliantei priklausė 27 akcijos, nepasisakė dėl šio protokolo įrodomosios reikšmės.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus vykdė tinkamai. 2016-01-29 nutartimi pasiūlė apeliantei pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jos nuosavybes teises į atitinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų skaičių, taip pat ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Nei apeliantė, nei atsakovai jokių naujų rodymų į bylą nepateikė.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad įrodymų trūkumas neįrodo apeliantės nuosavybės teisių. Apeliantės deklaratyvūs samprotavimai apie įrodymus, jų vertinimą nekeičia fakto, jog savo reikalavimams pagrįsti apeliantė šioje byloje jokių įrodymų taip ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad apeliantė neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog ji laiko save akcininke. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantė bendrovės veikloje nedalyvavo, 1999 m. išvyko į užsienį, po 2000-06-06, kai D. Š. būdama vienintele akcininke paskyrė save direktore, nesinaudojo įstatymo akcininkui suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Liudytoja A. S., dalyvavusi bendrovės veikloje nuo 2004 metų, ir E. Š., dirbanti bendrovėje nuo 2000-09-20, apeliantės nėra mačiusios ir nieko apie ją nėra girdėjusios.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad atsakovai neprivalo už apeliantę įrodinėti, jog ji turėjo 27, 42, 42 000 ar kitokį kiekį akcijų ir ar iš viso akcijų turėjo. Apeliantė neįrodė, kad nuosavybės teise turėjo kokį nors konkretų kiek akcijų, todėl apeliantė viešo registro duomenų nenuginčijo, nėra pagrindo naikinti ir dalies šių duomenų pagrindu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad apeliacinio skundo dalis dėl senaties terminio yra visiškai atkartota nuo ankstesnio, t. y. pirmą kartą apeliantės šioje byloje paduoto 2015-08-25, apeliacinio skundo. Tačiau, skirtingai nei pirmą kartą, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė kaip neįrodytą, o ne dėl senaties. Taigi apeliantė pateikė formalų ir deklaratyvų apeliacinį skundą net neperskaičiusi skundžiamo teismo sprendimo motyvų.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad neaktualu, ar turėjo apeliantė akcijų nuosavybės teise 2000 metais ir kiek, kadangi ji akivaizdžiai yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Po 2000-06-06 buvo išviešinta, jog apeliantė nuosavybės teise nebeturi nė vienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. 2000-06-13 viešo registro išrašas apie tai, kad įregistruotas vienintelis akcininko sprendimas, pats savaime yra informatyvus, todėl apeliantė, laikydama save UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę laiku sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apeliantė pripažino, jog duomenys apie 2000-06-06 vienintelio akcininko sprendimą jai buvo pakankamas pagrindas suvokti, jog ji nebėra akcininkė, t. y. suvokti savo teisių pažeidimą. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantė ne kartą buvo atvykusi į Lietuvą po šios datos, tačiau neatliko jokių veiksmų, galinčių patvirtinti, jog ji laikė save UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, domėjosi bendrovės veikla, naudojosi savo, kaip akcininkės, turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad apeliantė skunde pakeitė ieškinio dalyką, nors tai galima padaryti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.Atsakovai atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei apeliantė būtų laikoma asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, tai pagal CK 5.8 str. apeliantė gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdama ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Apie D. Š. mirtį apeliantė pripažįsta sužinojusi dar 2008 m., todėl yra suėjęs ir šis ieškinio senaties terminas. Atsakovai nurodė, kad apeliantė neprašo pratęsti termino, numatyto ir LR CK 5.63 str. 1 d.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino aukštesnės instancijos teismo nurodytos pareigos, nevertino aplinkybių, kad apeliantei priklausė 27 akcijos, nepasisakė dėl 2000-06-06 protokolo įrodomosios reikšmės. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Iš naujo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino 2000-06-06 akcininkų susirinkimo protokolą. Konstatavo, kad jis neįrodo nei apeliantės turėtų akcijų, nei fakto, kad tos akcijos buvo perleistos.Apeliantė nurodė, kad LR akcinių bendrovių įstatymo 41-1 str. 1 d. nustatyta, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo. To paties straipsnio 7 d. numato, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas sudaromas steigimo sutarties pagrindu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė šio įpareigojimo nuo pat bendrovės įsteigimo. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima, nes LR akcinių bendrovių įstatymo redakcija, kuria minėtas įstatymas buvo papildytas 41-1 str., įsigaliojo tik nuo 2010-03-01.Rašytinė bylos patvirtina, kad byloje yra pateikti visi šalių turimi įrodymai, turintys reikšmės bylai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai; UAB „(duomenys neskelbtini)1996-11-08“ akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 3; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000-06-06 susirinkimo protokolas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000-06-06 akcininko sprendimas (D. Š., vienintelė bendrovės akcininkė, nusprendė perregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-19 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-09-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-09-30 akcininkų sąrašas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-16 akcininkų sąrašas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ išplėstinis išrašas su istorija (atspausdintas 2015-03-05). Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nurodė, kad apeliantė teigdama, jog yra 42 akcijų savininkė, šias aplinkybes turi įrodyti (LR CPK 178 str.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantė neįrodė, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų neatkartoja.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad nenustačius, jog apeliantė turi teisę į atitinkamą dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nėra pagrindo vertinti aplinkybių, kuriu pagrindu apeliantė neteko akcijų, spręsti apie ieškinio senaties termino pradžios momentą. Todėl dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Juolab kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė kaip neįrodytą, o ne dėl senaties, ką pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovai.Esant anksčiau nurodytoms išvadoms apeliacinės instancijos teismas dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumui ir pagrįstumui.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinėje instancijoje turėjo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o atsakovai S. K. ir A. Š. (apmokėjo S. K.) turėjo 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus tai, kad bendra už atsiliepimo į apeliacinį skundą patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (713,90 x 1,3 = 928,07 Eur) nurodytų dydžių, tuo pagrindu jos nemažintinos. Apeliacinį skundą atmetus, įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, iš apeliantės (ieškovės) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje, o atsakovei S. K. 300 turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimą ir 2016-04-04 papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės L. R. S. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Iš ieškovės L. R. S. atsakovei S. K. priteisti 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.