Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-23 · Administracinė byla Nr. eI-6317-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
eI-6317-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00273-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
J. T.
Atsakovas
Turto vertinimo priežiūros tarnybos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6317-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-00273-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos J. T. atstovei advokatei T. S., atsakovės Turto vertinimo priežiūros tarnybos atstovėms A. K. ir R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. GT-33 (14)-S (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad 2014 m. kovo 12 d. parengė verslo vertinimo ataskaitą Nr. 21809 VAT_2014 SVA VHAN (toliau – ir Ataskaita), kurioje buvo įvertintas UAB „eTime invest“ verslas ir 100 proc. paprastųjų akcijų paketas. UAB „eTime invest“ verslas buvo vertinamas pagal rinkos vertę, kuris atitinka vertinimo tikslą – vertinimas atliekamas nepiniginių įnašų į AB „Agrowill Group“ įstatinį kapitalą tikslu. Buvo nustatyta verslo rinkos vertė – 16 700 000 Lt. Ataskaita buvo perduota užsakovei UAB „eTime invest“, ji buvo priimta ir panaudota. Pretenzijų iš užsakovės nesulaukta. Procedūra buvo pradėta pagal 2014-03-26 Lietuvos banko paklausimą atsakovei dėl pareiškėjos parengtos Ataskaitos atitikimo ataskaitoms taikytinų reikalavimų.

Pareiškėja nurodo, kad drausminė nuobauda jai paskirta praleidus įstatymo nustatytus terminus.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 29 straipsnio 2 dalį rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą informaciją apie pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos parengia ir pateikia Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir atsakovė, Tarnyba).

Atsakovė informaciją apie tariamus pažeidimus gavo 2014 m. kovo 26 d., o teikimą iškelti drausmės bylą pateikė tik 2014 m. rugsėjo 25 d. Taigi, be objektyvių priežasčių neteisėtai viršydama TVVPĮ nustatytą terminą delsė teikti teikimą iškelti drausmės bylą. Taip drausminės nuobaudos skyrimas praleidus įstatymo nustatytus terminus dėl atsakovės neveikimo pažeidžia pareiškėjos teisę į teisingą procesą, paneigia teisėtų lūkesčių principą.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodo, kad pagal Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punktą paklausimas Tarnyboje turi būti išnagrinėtas per penkis mėnesius nuo paklausimo arba turto ar verslo vertinimo ataskaitos, jeigu turto arba verslo vertinimo ataskaita nebuvo pateikta Tarnybai kartu su paklausimu, gavimo Tarnyboje dienos. Lietuvos banko paklausimas buvo pateiktas atsakovei dar 2014 m. kovo 26 d., todėl jis turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimai priimti iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., tačiau to nebuvo padaryta. Lietuvos bankas kartu su paklausimu pateikė Ataskaitą, kurią prašė įvertinti, todėl terminas skaičiuotinas nuo paklausimo pateikimo dienos. Be to, paklausime buvo nurodyti įtariami pažeidimai, todėl laikytina, kad apie tariamus pažeidimus atsakovė gavo informaciją 2014 m. kovo 26 d.

Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintas Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas) nereglamentuoja valiutos kurso naudojimo aspektų, todėl atsakovė nepagrįstai, nesiremdama kitais teisės aktais, konstatavo, kad buvo pažeistas Etikos kodekso 2.4.2 punktas, nustatantis, jog vertintojas vertins vadovaudamasis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais. Pareiškėja nurodo, kad Etikos kodekso nuostatos skirtos bendriems etikos principams nustatyti, todėl klausimus, kurie susiję su tam tikrų metodų taikymu ir skaičiavimais, reglamentuoja kiti teisės aktai. Savo abejonių dėl valiutų kurso taikymo Garbės teismas negalėjo grįsti Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, kadangi šis aktas to nereglamentuoja, o drausminė nuobauda negali būti grindžiama vien prielaidomis.

Pareiškėjos nuomone, ji teisėtai ir pagrįstai vienos iš verslo sudedamųjų dalių (OOO „Karakash Agro“) ilgalaikio turto vertės rinkos vertei nustatyti rėmėsi kitų specialistų (Nexia DK. Valuatios services LLC) parengtos ataskaitos duomenimis. Garbės teismo reikalavimas pateikti skaičiavimus, kuriuos atliko kiti specialistai, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi taip iš vertintojos atimama teisė remtis kitų specialistų pagalba, nors pagal vertinimą reglamentuojančius teisės aktus leidžiama pasitelkti specialistus ar ekspertus. Be to, šiuo atveju buvo vertinamas verslas ir tik vienai iš sudedamųjų dalių – ilgalaikio turto vertės rinkos vertei – nustatyti buvo remtasi turto vertintojų parengta ataskaita.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nesutinka su Garbės teismo nuomone, kad iš Ataskaitoje esančios informacijos neįmanoma nustatyti, kaip balansinė vertė transformuota į rinkos vertę. Pareiškėja teigia, kad ji pagrįstai balansines vertes transformavo į rinkos vertę, kadangi Ataskaitoje buvo pateikta informacija, jog daroma prielaida, kad rinkos vertė lygi balansinei vertei. Teigia, kad ginčijamame sprendime manipuliuojama sąvokomis nurodant, jog vertintoja neapskaičiavo rinkos vertės, o nukopijavo nuo balanso, nors Ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog „Nustatant Karakash Agro akcijų vertę turto požiūrio metodų deriniu iš nustatytos bendrovės rinkos vertės atimamas visų bendrovės įsipareigojimų dydis“, bei pateikta lentelė su veiksmais bei skaičiais. Taigi, pareiškėjos nuomone, ji visiškai išpildė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 109 punkto reikalavimą.

Pareiškėjos nuomone, iš esmės pagrindinis Ataskaitos trūkumas, nurodytas skundžiamame Garbės teismo sprendime, yra tas, kad joje tinkamai nepateiktas verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Pareiškėja pažymi, kad rengiant verslo vertinimo ataskaitą jai nekilo abejonių, jog Ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas – Ataskaitoje nurodytos principinės vertinamo objekto vertės skaičiavimo formulės, naudojamos prielaidos, pateikiami skaičiavimo paaiškinimai. Atsakovė nepagrįstai teisės aktų reikalavimus aiškina plečiamai. Ataskaitoje pateiktos pagrindinės duomenų lentelės, taikytos formulės bei esminiai skaičiavimai, todėl reikalavimas pateikti tokių skaičiavimų detalizaciją laikytinas teisiškai nepagrįstu, kadangi teisės aktai tokios pareigos vertintojams nenustato.

Pareiškėja nurodo, kad turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato turto vertinimo ataskaitose pateikiamų skaičiavimų apimties, todėl darytina išvada, kad turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai, nustatantys atliekamų skaičiavimų pateikimą vertinimo ataskaitose, yra dviprasmiški, todėl visos abejonės dėl teisės aktų nuostatų reikalavimų dviprasmiškumo aiškintinos vertintojo naudai. Kilus ginčui dėl turto rinkos vertės pagrįstumo, ji turi būti pagrįsta ir įrodoma. Pareiškėja pabrėžia, kad naudotų koeficientų reikšmių skaičiavimų įrodymai sudaro įrodinėjimo dalyką byloje, o pareiškėjos pateikti reikšmių skaičiavimo įrodymai yra svarbūs, nes patvirtina, kad vertintoja atlieka skaičiavimus, geba juos atlikti, verslo vertinimo ataskaitoje nurodytos reikšmės yra pagrįstos, nustatyta verslo vertė yra teisinga, todėl paskirta drausminė nuobauda neproporcinga ir neadekvati.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamu sprendimu paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, neracionali ir neproporcinga nustatytu reguliavimu siekiamiems tikslams, o yra tikslingas Ataskaitos tikslinimo mechanizmo taikymas, kadangi bet kokiu atveju turto vertė yra nustatyta kokybiškai ir teisingai, todėl Ataskaitos patikslinimas nekeistų jos esmės ir vertinto verslo vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti remdamasi skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos skundo motyvai dėl 10 darbo dienų termino pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti, nes šis terminas skaičiuojamas nuo pažeidimų paaiškėjimo dienos, o ne nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos paklausimo gavimo (ar pareiškėjos paaiškinimų gavimo) dienos. Pažeidimų paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma Tarnybos išvados, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti vertintojos padaryti vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, surašymo diena. Pažeidimų paaiškėjimo diena laikytina 2014 m. rugsėjo 25 d., kada buvo surašyta Tarnybos išvada dėl vertintojos veiksmų. Būtent šioje išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoti vertintojos padaryti pažeidimai – nurodytos konkrečios teisės aktų normos, kurias vertintoja pažeidė, pažeidimai detaliai aprašyti ir pagrįsti. Nurodo, kad analogiškas aiškinimas atsispindi ir teismų praktikoje.

Atsakovė teigia, kad Etikos kodeksas nustato vertintojų profesinio elgesio normas (Etikos kodekso 1 punktas). Reikalavimas vadovautis profesionalumo principu nustatytas Etikos kodekso 2.4 papunkčiu. Profesionalumo principą detalizuoja konkrečios elgesio normos, viena jų – reikalavimas vertinant vadovautis naujausia informacija (Etikos kodekso 2.4.2 papunktis). Šis reikalavimas yra visuotinis, jis reiškia ir pareigą atliekant vertinimą vadovautis naujausia prieinama informacija ir apie valiutų kursą.

Ataskaitoje suformuluota išvada dėl rinkos vertės nustatymo 2014 metų vasario 28 dieną, tačiau atliekant vertinimus vadovautasi ne 2014-02-28, o gerokai senesniu ir aukštesniu valiutos kursu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad LTL/UAH valiutų kursas nuo 2013 m. gruodžio 30 d. (skirtingai, nei nurodyta Ataskaitoje, vertintoja naudojo būtent šios dienos, o ne 2013 m. gruodžio 30 d. valiutos kursą) iki 2014 m. vasario 28 d. gerokai pasikeitė – 2013 m. gruodžio 30 d. valiutų kursas buvo 0,3051, o 2014 m. vasario 28 d. valiutų kursas buvo 0,2396 LTL/UAH. Todėl Ataskaitoje nurodyta prielaida, kad nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. vasario 28 d. verslo būklė iš esmės nepasikeitė, neatitiko tikrovės. Sprendime pateikiama skaičiavimo seka patvirtina, kad, pritaikius ne istorinį (2013 m. gruodžio 30 d.), o vertinimo dienos (2014 m. vasario 28 d.) valiutų kursą, tai turėtų didžiulę įtaką turto požiūriu apskaičiuotai rinkos vertei. Ataskaitos 35–36 puslapiuose nurodyta, kad OOO „Karakash Agro“ rinkos vertė apskaičiuota prie ilgalaikio turto rinkos vertės (62 246 tūkst. UAH) pridėjus trumpalaikio turto rinkos vertę (6 677 tūkst. UAH) ir atėmus skolų ir įsipareigojimų rinkos vertes (15 206 UAH). Gautas rezultatas (53 717 tūkst. UAH) konvertuotas į litus 2013 m. gruodžio 30 d. valiutos kursu. Nors Ataskaitoje skaičiavimo seka nepateikiama, tačiau iš Ataskaitos 36 puslapyje nurodytos informacijos galima daryti išvadą, kad OOO „Karakash Agro“ rinkos vertė litais apskaičiuota taip: 53 717 tūkst. UAH x 0,30513 = 16,4 tūkst. Lt. Pritaikius rinkos vertės nustatymo dienos (2014-02-28) valiutos kursą, OOO „Karakash Agro“ rinkos vertė skirtųsi maždaug 3,5 mln. Lt; skaičiavimo seka: 53 717 tūkst. UAH x 0,23963 = 12,9 tūkst. Lt.

Atsakovės nuomone, vertės nusirašymas nuo kitų vertintojų parengtos vertinimo ataskaitos neatitinka nė vieno iš teisės aktais reglamentuojamų vertinimo metodų. Šiuo atveju rinkos vertė buvo nusirašyta nuo vertinimo ataskaitos, kurioje rinkos vertė nustatyta ne 2014 m. vasario 28 d., o ankstesnę datą – 2013 m. gruodžio 31 d. Vertindama įmonę OOO „Karakash Agro“ (verslą) turto požiūrio metodų deriniu, pareiškėja turėjo vertinti turimą įmonės turtą, tačiau to nepadarė, nes įmonės turto vertę nusirašė nuo kitų vertintojų parengtos vertinimo ataskaitos. Ilgalaikis turtas, kurio rinkos vertę pareiškėja nusirašė nuo kitų vertintojų parengtos vertinimo atskaitos, sudaro apie 90 proc. viso įmonės turto. Iš Ataskaitos 34–35 lapų matyti, kad OOO „Karakash Agro“ turimo turto rinkos vertę, apskaičiuotą turto požiūrio metodų deriniu, sudaro ilgalaikis turtas (62 246 000 UAH) ir trumpalaikis turtas (6 677 000 UAH). Taigi, net apie 90 proc. įmonės turto rinkos vertės nėra apskaičiuota remiantis? Metodikoje reglamentuotais turto vertinimo metodais, o nusirašyta nuo kitų vertintojų parengtos vertinimo ataskaitos. Pažymėtina, kad užsienio vertintojų nustatyta ilgalaikio turto rinkos vertė ne vertinimo dieną (2014 m. vasario 28 d.), o ankstesnę dieną (2013 m. gruodžio 31 d.).

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad rinkos vertė nustatoma konkrečią vertinimo dieną, nagrinėjamu atveju – 2014 m. vasario 28 d. Todėl net jei užsienio vertintojai tinkamai nustatė ilgalaikio turto rinkos vertę 2013 m. gruodžio 31 d., tai nereiškia, kad ši rinkos vertė gali būti be jokių skaičiavimų ir analizės nukopijuota ir 2014 m. vasario 28 d. Tai ypač svarbu rinkoms, kuriose vyksta greiti pokyčiai. Nagrinėjamu atveju vertinama įmonė OOO „Karakash Agro“ veikia Krymo autonominėje respublikoje, Ukrainoje, kurioje per itin trumpą laiką įvyko esminiai pokyčiai, lėmę Krymo teritorijos de facto tapimą Rusijos Federacijos dalimi. Akivaizdu, kad esant tokiai dinamiškai situacijai vertinamos įmonės rinkos vertė (apskaičiuota pinigų suma, už kurią kas nors pirktų įmonę, esančią Krymo autonominėje respublikoje) 2013 m. gruodžio 31 dieną skirsis nuo rinkos vertės 2014 m. vasario 28 dieną. Tai aiškiai iliustruoja ir valiutų kurso kritimas, prasidėjęs nuo 2014 m. sausio mėnesio pradžios.

Atsakovė nurodo, kad verslo vertinimas turto požiūrio metodų deriniu yra susietas su įmonės turto vertinimu, o šis turi būti vertinamas taikant Metodikoje reglamentuotus turto vertinimo metodus. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatant, pavyzdžiui, trumpalaikio turto rinkos vertę, nesivadovauta turto vertinimo metodais – netaikytas nei lyginamasis, nei išlaidų (kaštų), pajamų metodas vertinamo trumpalaikio turto rinkos vertei nustatyti. Vietoj šių metodų taikymo pasirinktas „paprastesnis“ būdas – balansinės vertės tiesiog prilygintos rinkos vertėms. Galimybės prilyginti balansinę vertę rinkos vertei nei įstatymas, nei Metodika, nei Tarptautiniai turto vertinimo standartai, nei Europos turto vertinimo standartai nenustatė ir nenustato.

Atsakovės nuomone, ekspertinis vertinimo būdas (ar bet koks kitas vertinimo būdas) neatleidžia nuo fundamentalios pareigos vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę. Argumentas, kad vertintojai gali ką nors teigti be pagrindimo „prisidengdami“ ekspertiniu vertinimo būdu, prieštarauja TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punktui, nustatančiam pareigą vertinimo ataskaitoje pateikti vertės pagrindimą. Toks reikalavimas sietinas su galimybe vertinimo ataskaitoje esančios informacijos pagrindu įsitikinti apskaičiuotos vertės teisingumu ar neteisingumu.

Atsakovės nuomone, vertintojos pasirinktos būsimos pajamos turėjo būti išsamiai pagrįstos Ataskaitoje. Ignoruojant pareigą pagrįsti esminius vertės apskaičiavimui turinčius kriterijus ir koeficientus, ignoruojama TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatyta pareiga pagrįsti nustatytą vertę pateikiant vertės skaičiavimus.

Atsakydama į pareiškėjos motyvus dėl ginčijamo sprendimo proporcingumo, atsakovė nurodo, kad Metodikos 50–53 punktai nustato galimybę ištaisyti klaidas vertinimo ataskaitoje. Tačiau Metodikos 51 punktas nustato, kad klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams.

Vadovaujasi teismų praktika ir teigia, kad pagal Metodikos 50–53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.), tačiau pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė skundą atmesti remdamosi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą tenkinti remdamasi skunde išdėstytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. GT-33 (14)-S teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. kovo 12 d. pareiškėja parengė verslo vertinimo ataskaitą Nr. 21809 VAT_2014 SVA VHAN, kurioje nepiniginių įnašų į įstatinį kapitalą tikslu nustatė UAB „eTime invest“ 100 proc. akcijų paketo 16 700 000 Lt rinkos vertę 2014 m. vasario 28 d.

2014 m. kovo 26 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti Ataskaitos atitiktį vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. 2014 m. liepos 2 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo. 2014 m. liepos 10 d. pareiškėja ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas pateikė paaiškinimus Tarnybai. 2014 m. rugsėjo 10 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. 2014 m. rugsėjo 18 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus. 2014 m. rugsėjo 25 d. Garbės teisme gauta Tarnybos išvada dėl pareiškėjos veiksmų ir Tarnybos teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo. 2014 m. rugsėjo 30 d. Garbės teismo parengiamajame posėdyje nuspręsta iškelti pareiškėjai drausmės bylą. 2014 m. lapkričio 25 d. įvyko Garbės teismo posėdis ir priimtas byloje sprendimas Nr. GT-33 (14)-S.

Nagrinėjant ginčijamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą būtina nustatyti: 1) ar drausminė nuobauda skirta nepraleidus įstatymo nustatytų terminų; 2) ar pagrįstai ir teisėtai nuspręsta, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 2.4.2 punkte nustatytą reikalavimą; 3) ar pagrįstai ir teisėtai nuspręsta, kad pareiškėja pažeidė TVVPĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytą reikalavimą atliekant vertinimą vadovautis Metodika ir TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą reikalavimą, pagal kurį vertinimo ataskaitoje būtina pagrįsti vertę pateikiant skaičiavimus; 4) ar pagrįstai ir teisėtai nuspręsta, kad pareiškėja pažeidė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą reikalavimą Ataskaitoje pagrįsti vertę pateikiant skaičiavimus ir Metodikos 102.6 punkte nustatytą reikalavimą, nustatantį pareigą vertinant verslą pajamų metodu vertinimo ataskaitoje nurodyti taikytas formules ir atliktus skaičiavimus; 5) ar skirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-160 „Dėl Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“.

Dėl terminų skirti drausminę nuobaudą

Pareiškėja iš esmės ginčija tai, kad terminas teikimui dėl drausmės bylos iškėlimo pateikti skaičiuotinas nuo Lietuvos banko paklausimo dienos (2014 m. kovo 26 d.) ir baigėsi 2014 m. balandžio 9 d. Pareiškėja taip pat nurodo, kad net ir darant išvadą, kad 10 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo paklausimo išnagrinėjimo dienos, būtina įvertinti aplinkybę, jog atsakovė turėjo pareigą paklausimą išnagrinėti per 5 mėnesius, kaip nustatyta taisyklėse, tačiau šio termino nesilaikė.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos motyvai dėl praleisto termino teikimui dėl drausmės bylos iškėlimo yra nepagrįsti.

Teismų praktikoje nustatyta, kad terminas teikimui dėl drausmės bylos iškėlimo skaičiuotinas nuo informacijos apie pažeidimus paaiškėjimo dienos, o įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai paaiškėjo tik atsakovei atlikus tyrimą ir surinkus reikalingą papildomą informaciją. Informacijos apie pažeidimus paaiškėjimo diena laikytina ne Lietuvos banko paklausimo diena, o tyrimui reikalingos vėliausiai gautos informacijos diena.

TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba priežiūros įstaigos – atsakovės turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia priežiūros įstaiga. Šis terminas siejamas su informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) diena.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijos apie turto arba verslo vertintojo galimai padarytus TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus gavimo diena negali būti tapatinama su tokios informacijos paaiškėjimo diena, nors jos gali ir sutapti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015).

Žemesnės instancijos teismas

TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad priežiūros įstaiga turi teisę gauti iš fizinių ir juridinių asmenų (iš jų ir iš turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių) informaciją, reikalingą turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrai atlikti arba Turto arba verslo vertintojų garbės teismui pateikti, ir dokumentų, susijusių su turto arba verslo vertinimu (turto arba verslo vertinimo ataskaitos ir kitų), kopijas, naudotis savo tvarkomos Kompiuterizuotosios turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemos ir kitų juridinių asmenų valdomų ir tvarkomų registrų ir duomenų bazių informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau nurodytoje nutartyje yra konstatavęs, kad minėtame TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta nuostata, suteikianti priežiūros įstaigai teisę rinkti informaciją, reikalingą Garbės teismui pateikti, tačiau ji nesusieta su jokiu terminu, o tai leidžia daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, taikantis šią įstatymo normą, turi paisyti protingo termino ir gero viešojo administravimo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė bendro pobūdžio informaciją gavo 2014 m. kovo 26 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštu Nr. S2014/(2 1 .13-2101)-12-1285 (t. III, b. l. 427–428). 2014 m. liepos 2 d. raštais Nr. (1.13)A2-1263(14) ir Nr. (1.13)A2-1262(14) atsakovė kreipėsi į pareiškėją ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas prašydama iki 2014 m. liepos 10 d. pateikti išsamius paaiškinimus dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos paklausime nurodytų Atskaitos trūkumų (t. III, b. l. 429–430). 2014 m. liepos 14 d. atsakovė gavo UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atsakymą (t. III, b. l. 454–457). 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (1.13)A2-1540(14) atsakovė Lietuvos banko Priežiūros tarnybai pranešė, kad paklausimo nagrinėjimo terminas pratęsiamas 1 mėnesiui (t. III, b. l. 462). 2014 m rugsėjo 10 d. raštu Nr. (1.13)A2-1617(14) atsakovė kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti papildomus paaiškinimus ir atsakyti į 12 rašte pateiktų klausimų (t. III, b. l. 463–464). Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė atsakymus į visus atsakovės 2014 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. (1.13)A2-1617(14) (t. III, b. l. 466–469).

2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovė surašė išvadą Nr. GT-37(14)-I, kurioje konstatuota, kad vertintoja pažeidė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimą ir Metodikos 102.6 papunkčio reikalavimą, t. y. iš Ataskaitoje esančios informacijos neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuotos konkrečios prognozuojamos pajamos bei diskonto normos sudėtinės dalys (3 proc. likvidumo premija, 9,5 proc. bendrovės specifinės rizikos premija, tęstinio augimo 2 proc. koeficientas), nėra formulių ir skaičiavimo sekų, parodančių, kaip apskaičiuotos prognozuojamos pajamos, diskonto norma ir jos sudėtinės dalys (t. III, b. l. 470–475).

2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovė Turto arba verslo vertintojų garbės teismui parengė teikimą Nr. GT-37(14)-T dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo (t. III, b. l. 476).

Pareiškėjos nurodomi motyvai, kad atsakovė nagrinėdama paklausimą pažeidė 5 mėnesių terminą, o paklausimas dėl papildomų paaiškinimų buvo iš esmės dėl tos pačios informacijos, kuri jau buvo pateikta, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Taisyklių 18 punktas nustato, kad paklausimas Tarnyboje turi būti išnagrinėtas per penkis mėnesius nuo paklausimo arba turto arba verslo vertinimo ataskaitos, jeigu turto arba verslo vertinimo ataskaita nebuvo pateikta Tarnybai kartu su paklausimu, gavimo Tarnyboje dienos. Taisyklių 13 punktas nustato, kad Tarnyba, išanalizavusi gautus Taisyklių 12 punkte nurodytų asmenų paaiškinimus bei išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, esant TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, parengia ir pateikia Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui, kurį pasirašo Tarnybos direktorius. Tais atvejais, kai turto arba verslo vertintojas ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmonė nustatytu terminu Tarnybai paaiškinimų nepateikia, teikimas Garbės teismui parengiamas ir pateikiamas pagal turimą informaciją. Tačiau šis 5 mėnesių terminas yra kitos procedūros dalis, kadangi, kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priežiūros įstaiga (Tarnyba) nagrinėja paklausimus dėl turto ar verslo atitikties TVVPĮ 22 straipsniui, kuris nustato turto arba verslo vertinimo ataskaitos turinio reikalavimus, o Garbės teismas tiria, ar vertinat turtą arba verslą ir rengiant ataskaitą nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų (Turto ir verslo pagrindų įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertintojų profesinės etikos kodekso) reikalavimai.

Garbės teismo sprendimas yra orientuotas į subjektines vertintojo teises, o priežiūros įstaigos išvada, kad vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, yra reikšminga jos panaudojimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis šiose administracinėse bylose: 2014 m. balandžio 10 d. Nr. A492-821/2014, 2014 m. liepos 17 d. nutartį Nr. A662-1328/2014, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. A552-1247/2014 ir kt.).

Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014.

Taigi, Taisyklės neriboja atsakovės galimybės pateikti teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo Garbės teismui, kadangi būtent TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato teikimo terminus ir jų skaičiavimo tvarką, o ne Taisyklės, kurios taikytinos visiškai kitai procedūrai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja neatsižvelgė į aplinkybę, kad 5 mėnesių terminas vadovaujantis Taisyklių 19 punktu gali būti vienam mėnesiui pratęstas, o nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta anksčiau, Tarnyba šia teise ir pasinaudojo, todėl net jeigu pritarus pareiškėjos aiškinimui, Tarnyba termino paklausimui išnagrinėti nepraleido, kadangi paskutinė diena jį išnagrinėti buvo 2014 m. rugsėjo 26 d., o išvada ir teikimas surašyti 2014 m. rugsėjo 25 d.

Įvertinus anksčiau išdėstytų veiksmų seką, matyti, kad paskutinis procesinis atsakovės veiksmas renkant informaciją apie TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus buvo 2014 m. rugsėjo 10 d., kada buvo pateiktas paklausimas pareiškėjai dėl papildomų paaiškinimų. Pareiškėjai 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikus atsakymą, 2014 m. rugsėjo 25 d., praėjus 8 dienoms nuo paskutinės informacijos gavimo, buvo parengtas teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė nagrinėjamu atveju operatyviai, surinkusi visą reikalingą informaciją, teikimą parengė nepažeidusi TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 dienų termino, todėl šie pareiškėjos skundo motyvai atmestini.

Dėl TVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų

Ginčijamu sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė TVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies reikalavimą, nustatantį pareigą atliekant vertinimą vadovautis Metodika ir TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu, pagal kurį vertinimo ataskaitoje būtina pagrįsti vertę pateikiant skaičiavimus. Garbės teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad vertintoja pati neskaičiavo vertinamo turto rinkos vertės, o ją nukopijavo nuo kitos vertinimo ataskaitos, kurioje nustatyta rinkos vertė ne 2014 m. vasario 28 d.; be to, iš Ataskaitoje esančios informacijos neįmanoma nustatyti, kaip balansinė vertė transformuota į rinkos vertę.

Garbės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog rinkos vertė buvo nusirašyta nuo kitų vertintojų parengtos vertinimo ataskaitos, patvirtina Ataskaitos 34 puslapyje esanti informacija ir pačios vertintojos paaiškinimai, kad ji neturėjo pakankamos kompetencijos vertinti užsienio valstybėje. Be to, vertintoja nepagrindė rinkos vertės skaičiavimais, o ją nusirašė nuo kitų vertintojų parengtos vertinimo ataskaitos. Toks veiksmas nelaikytinas vertintojo kvalifikacijos reikalaujančiu darbu.

Įvertinęs šias aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas visiškai sutinka su Garbės teismo ir atsakovės motyvais. Sutiktina su pareiškėja, kad ji iš tiesų turi teisę pasitelkti ekspertus, tačiau, kaip pagrįstai nurodo Garbės teismas, Etikos kodekso 2.4.3 papunktyje, detalizuojančiame profesionalumo principą, nustatyta, kad vertintojas imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja rėmėsi OOO „Karakash Agro“ ilgalaikio turto vertinimo ataskaita, atlikta Nexia DK. Valuatios services LLC (žr. Ataskaitos 34 p.), taip pat nėra ginčo, kad ilgalaikis turtas, kurio rinkos vertė yra perimta iš Nexia DK. Valuatios services LLC atliktos ataskaitos, sudaro apie 90 proc. viso OOO „Karakash Agro“ turto (žr. Ataskaitos 34–35 p.). Teismo nuomone, pareiškėjos nurodomu Metodikos 6 punktu suteikta teisė pasitelkti specialistus negali reikšti, kad beveik visą įmonės ilgalaikio turto įvertinimą (90 proc.) atlieka ne turto vertintojas, o kiti ekspertai. Tokia situacija yra visiškai nesuderinama su Metodikos 109 punkte nustatyta turto požiūrio metodų derinio esme – verslo vertės nustatymu taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus. Vadovavimasis kitų specialistų parengta ataskaita nėra turto vertinimo metodas ir visiškai nesuderinamas su turto vertintojo statusu. Jeigu turto vertintojas stokoja kvalifikacijos įvertinti turtą, sutiktina su Garbės teismu, kad tokiu atveju turto vertintojas turėtų atsisakyti vertinti turtą vadovaudamasis profesionalumo principu.

Teismas sutinka su atsakovės ir Garbės teismo motyvais, kad vertinimo ataskaitoje būtina pagrįsti vertę pateikiant skaičiavimus. Tą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014).

Taigi, Ataskaitoje pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet ir asmenims, kuriems ši Ataskaita skirta. Teismų praktikos yra ir šiuo aspektu. Ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kuriais remiantis skaičiavimai atlikti. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

Pareiškėja teigia, kad ji pagrįstai balansines vertes transformavo į rinkos vertę, kadangi Ataskaitoje buvo pateikta informacija, jog daroma prielaida, kad rinkos vertė yra lygi balansinei vertei.

TVVPĮ 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

TVVPĮ 5 straipsnio 2 punktas imperatyviai nustato, kad turto arba verslo vertė nustatoma laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų. Tarptautiniuose vertinimo standartuose yra pateikiami komentarai, kad vertinant verslo subjektą arba teises į verslą dažnai būtina naudotis informacija, gauta iš įmonės vadovų, vadovybės atstovų ar specialistų. Nustatant darbo apimtį vertinimo proceso metu, būtina nurodyti, kokia informacija galima remtis, o kurią reikia tikrinti ir kokiu mastu tai reikia daryti (101-asis TVS Darbo apimtis, 2 dalies g ir h punktai). Vertinant verslo subjektą labai svarbu žinoti pastarojo laikotarpio ekonominę padėtį ir tos verslo šakos tendencijas. Įvairūs veiksniai – politinė padėtis, vyriausybės politika, valiutos kursas, infliacija, palūkanų normos ir rinkos aktyvumas – gali daryti skirtingą poveikį skirtingų sektorių verslo subjektams (200-asis TVS, K10 komentaras).

Kaip matyti iš išdėstytų argumentų, nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad rinkos vertė yra kintamas dydis, ji nustatoma konkrečią dieną. Jeigu, kaip yra šiuo atveju, rinkos vertė yra prilyginama vėlesnio laikotarpio balansinei vertei, ji negali būti be jokių skaičiavimų ar pagrindimo perkeliama vėlesniam laikotarpiui. Kaip pagrįstai pastebi atsakovė, OOO „Karakash Agro“ veikia Krymo autonominėje respublikoje, Ukrainoje, kurioje vertinamuoju laikotarpiu politinė padėtis buvo nepaneigtinai nestabili. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tai iliustruoja ir valiutų kurso kritimas, prasidėjęs nuo 2014 m. sausio mėn. pradžios, t. y. vertinamuoju laikotarpiu.

Taigi teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, sutinka su Garbės teismo ir atsakovės motyvais, kad vertinimas šioje dalyje neatitiko Metodikos 109 punkte nustatytos turto požiūrio metodų derinio esmės ir iš Ataskaitoje esančios informacijos nėra galimybės nustatyti, kaip ir kodėl 2013 m. gruodžio 31 d. balansinė vertė buvo transformuota į 2014 m. vasario 28 d. rinkos vertę. Atitinkamai konstatuotina, kad buvo teisėtai ir pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja pažeidė TVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimus.

Dėl taikyto pajamų metodo

Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimą, nustatantį pareigą vertinimo ataskaitoje pagrįsti vertę, pateikiant skaičiavimus, ir Metodikos 102.6 papunkčio reikalavimą, nustatantį pareigą vertinant verslą pajamų metodu vertinimo ataskaitoje nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.

Pareiškėja skunde su šiuo vertinimu nesutinka ir teigia, kad nėra nustatyta, kiek išsamiai turi būti pateikiami skaičiavimai. Taip pat nurodo, kad Tarptautiniuose vertinimo standartuose yra nurodyta, kad vertė nėra faktas, o nuomonė apie labiausiai tikėtiną kainą, kuri galėtų būti mokama už turtą sudarius turto mainų sandorį arba nuosavybės teisių į turtą suteikiamą ekonominę naudą, todėl vertė negali būti apskaičiuota tiksliai. Pareiškėjos nuomone, koeficientai, kurie negali būti išreikšti skaičiavimais, yra ekspertinis vertinimas – subjektyvus koeficientų nustatymas, kurio vertintojas neturi prievolės pagrįsti skaičiavimais, kadangi jie neatliekami.

Šioje dalyje teismas sutinka su atsakovės motyvais, kad ekspertinis vertinimas neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos motyvuoti tam tikro koeficiento pasirinkimą. Iš esmės galima pakartoti anksčiau nurodytą teismų praktiką dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto aiškinimo, t. y. kad išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu, o tai yra nesuderinama su TVVPĮ 5 straipsnio 2 punkte nustatytais principais.

Pareiškėja skunde nurodo, kad reikalavimas nurodyti skaičiavimus ir reiškia, kad užsakovui pateikiami galutiniai ir esminiai skaičiavimai, tačiau natūralu, kad tai nereiškia, jog tam tikri koeficientai, naudojami minėtuose skaičiavimuose, turi būti įrodyti, nes kitu atveju tai reikštų aibės mokslinių darbų pateikimą. Pareiškėja teigia, kad Ataskaitos 44 puslapyje aiškiai nurodyta, kaip apskaičiuota diskonto norma, taip pat pateikta lentelė, kurioje pateikti duomenys, aprašytas taikomų procentų pagrindimas. Teikiant paaiškinimus atsakovui buvo pateikti išsamūs skaičiavimai, patvirtinantys naudojamų koeficientų teisingumą. Teismo nuomone, pareiškėja selektyviai ir nenuosekliai aiškina ekspertinės nuomonės vertę ir skaičiavimų pagrįstumą šioje dalyje. Garbės teismo posėdžio protokole atsispindi, kad pareiškėja, paklausta, kaip galėtų pagrįsti diskonto normą, atsakė: „Paaiškinimuose buvo paaiškinta, tik Ataskaitoje nebuvo pateikti pagrindimo šaltiniai“. Toliau pareiškėjos buvo paklausta, kad „[...] iš Ataskaitos net neaišku, kurį iš šių metodologijų pasirinkote, nes Ataskaitoje pateikiama tik galutinė skaičiaus reikšmė. Be to, nėra formulių, skaičiavimo sekų ir pan.“, į tai ji atsakė, kad „Sutinku, kad diskonto normos dalis yra šiek tiek per trumpa“ (t. III, b. l. 644–645).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad tiek atsakovė, tiek Garbės teismas šioje dalyje pateikė išsamius ir pagrįstus motyvus dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 102.6 papunkčio reikalavimų pažeidimo, todėl plačiau šioje dalyje jų nenagrinėja.

Dėl Etikos kodekso 2.4.2 papunkčio pažeidimo

Pareiškėja teigia, kad Garbės teismas negalėjo sprendime remtis vien tik Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, o turėjo nurodyti kurį Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų ar Metodikos nuostatų pažeidimą padarė vertintoja.

Teismas su šiuo pareiškėjos vertinimu nesutinka. Etikos kodekso 2.4.2 papunktis yra neatsiejamas nuo TVVPĮ 5 straipsnio 2 punkte nustatyto objektyvumo principo, kuriuo atliekant turto vertinimą turi būti visais atvejai remiamasi. Taigi šiam pažeidimui konstatuoti nėra būtinas Metodikos ar kitų aktų pažeidimas.

Pareiškėja, įrodinėdama, kad pasirinkdama valiutos kursą veikė pagal teisės aktų reikalavimus, remiasi Tarptautiniais turto vertinimo standartais, tačiau, kaip matyti iš to, kas išdėstyta anksčiau, pareiškėja 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis prilygino 2014 m. vasario 28 d. rinkos vertei. Naudota valiutos kurso diena, kaip paaiškėjo garbės teismo posėdyje, ne tik kad nesutapo su vertės nustatymo diena (2014 m. vasario 28 d.), tačiau nesutapo ir su balanso diena (2013 m. gruodžio 31 d.), kadangi buvo taikytas 2013 m. gruodžio 30 d. valiutos kursas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepagrįstai 2013 m. gruodžio 31 d. balansą prilygino 2014 m. vasario 28 d. rinkos vertei, atitinkamai ji nepagrįstai ir pritaikė rinkos vertei neaktualų valiutos kursą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad Ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog vertintoja, atlikdama vertinimą, naudojo prielaidą, kad „UAB „eTime invest“ dukterinės bendrovės OOO Karakash Agro verslo vertė nustatyta pagal 2013-12-31 finansines ataskaitas, vadovaujantis prielaida, kad nuo šių ataskaitų sudarymo iki vertinimo datos verslo būklė iš esmės nepasikeitė.“ (žr. Ataskaitos 13 p.), negali būti vertinamos kaip atleidžiančios pareiškėją nuo pareigos kiek įmanoma objektyviau nustatyti rinkos vertę nustatytą dieną ir įvertinti visus rinkos vertės nustatymo dieną reikšmingus faktus, kurių, kaip išdėstyta anksčiau, buvo (nestabili politinė padėtis, besikeičiantis valiutos kursas ir kt.). Prielaidos, jog nėra rizikos, kad verslo vertė pasikeistų, jei vertinimui būtų pateiktos kito laikotarpio finansinės ataskaitos ar įvyktų valiutos kurso svyravimai, turi būti motyvuotos, t. y. sietinos su konkrečiomis aplinkybėmis. Motyvų, kodėl buvo pasirinktos tokios prielaidos, pareiškėja Ataskaitoje nenurodė. Kaip teisingai pastebi ir Garbės teismas, ir atsakovė, ir byloje tai nepaneigta, pritaikius rinkos vertės nustatymo dienos valiutos kursą, OOO „Karakash Agro“ rinkos vertės skirtumas yra maždaug 3,5 mln. Lt.

Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo

Pareiškėjos manymu, skirta drausminė nuobauda yra neproporcinga, o turėjo būti taikytas Ataskaitos tikslinimo mechanizmas, kadangi bet kokiu atveju turto vertė nustatyta kokybiškai ir teisingai.

Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatas, už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų (Įstatymo 29 str. 1 d.): 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikiną apribojimą ir kvalifikacijos patikrinimą; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą. Už vieną pažeidimą skiriama tik viena drausminė nuobauda. Po Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo įsigaliojimo dienos praėjus vieniems metams, turto arba verslo vertintojas laikomas nebaustu drausmine nuobauda.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia pareiškėja, Ataskaitos tikslinimo mechanizmo taikymas negalimas. Teisės normos, kurių nesilaikymą nagrinėjamu atveju konstatavo Garbės teismas ir kurios yra teismo įvertintos anksčiau, yra pakankamai aiškios. Šiuo atveju esminiai pažeidimai, kurie buvo pagrindas priimti ginčijamą sprendimą, padaryti ignoruojant Metodikos reikalavimus tinkamai atskleisti ir pagrįsti atliekamus veiksmus. Metodikos 50 punktas nustato, kad vertinimo ataskaita turi būti tikslinama, išskyrus atvejus, kai ji pateikta teismui: jeigu, atlikus vertinimą, vertintojas, užsakovas, turto arba verslo savininkas pastebi, kad vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti vertintojų ir vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigos nurodymu, kai priežiūros įstaiga nustato, kad vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Metodikos 50–53 punktų prasme klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl apsirikimo turto vertinimo ataskaitoje padarytos klaidos ar netikslumai, tačiau, kaip nustato Metodikos 51 punktas, klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos griežtumo Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad: 1) nustatyta rinkos vertė Ataskaitoje nėra pagrįsta; 2) Ataskaitoje nepagrįsta rinkos vertė yra didelė – siekia daugiau kaip 16 milijonų litų; 3) nepagrįsta rinkos vertė gali turėti neigimų pasekmių bendrovei ir jos akcininkams, nes vertinimas atliktas nepiniginių įnašų į įstatinį kapitalą tikslu; 4) OOO „Karakash Agro“ ilgalaikio turto rinkos vertės nustatymo atveju vertintoja ne pati apskaičiavo rinkos vertę, o ją nusirašė nuo kitų vertintojų parengtos vertinimo ataskaitos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjai skirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra adekvati ir proporcinga nuobauda padarytiems anksčiau nurodytiems pažeidimams, todėl nėra pagrindo jos keisti remiantis skunde nurodytais ar kitais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiArūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė