Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria patenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo laikinai einančiojo direktoriaus pareigas prašymas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam V. G. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg'o an der Lahn Žemės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2004 m. spalio 5 d., nuteistas:

- pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo paragrafo 30 pastraipą Nr. l už gaujoje įvykdytus 55 prekiavimo narkotinėmis medžiagomis atvejus - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo paragrafo 30 a pastraipą už gaujoje įvykdytą prekiavimą nemažu kiekiu narkotinių medžiagų – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams.

Subendrinus šias bausmes, V. G. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių, konfiskuojant pinigus ir narkotines medžiagas.

V. G. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. - laisvės atėmimu 17 metų;

- pagal BK 25 str. 2 d., 187 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 17 metų, pirmus 5 paskirtos bausmės metus nustatant atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį - pataisos namuose.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo V. G. skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

V. G. Panevėžio apygardos teismo 2006-09-08 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-29 nuosprendžiu, yra pripažintas kaltu ir nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 9 p., ir apysunkio nusikaltimo, numatyto, BK 187 str. 2 d., padarymą. Už minėtus nusikaltimus V. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg'o an der Lahn Žemės teismo 2004-09-27 nuosprendžiu V. G. nuteistas už gaujoje įvykdytus 55 prekiavimo narkotinėmis medžiagomis atvejus pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo paragrafo 30 pastraipą Nr. l, kur numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 15 metų, bei už gaujoje įvykdytą prekiavimą nemažu kiekiu narkotinių medžiagų pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo paragrafo 30 a pastraipą, kur numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 15 metų. V. G. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių.

V. G. pagal Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija (ratifikuota 1995-05-09 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-885) (toliau – Konvencija) 2006-04-10 buvo perduotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje.

Teismas, vadovaudamasis Konvencijos 9 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai, bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 str., kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, V. G. Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg'o an der Lahn Žemės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nurodytas taisykles, t. y. iš dalies jas sudedant, ir nustatė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 19 metų.

Nuteistasis V. G. nesutinka su jam paskirta subendrinta bausme, prašo taikyti BK 63 str. 2 d. nuostatas ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

Teismas nustatė, kad bausmės konversija (pakeitimas) neįmanoma dėl negalėjimo nustatyti V. G. veikos kvalifikacinius požymius, dėl to teismas taikė Konvencijos 9 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą alternatyvą – V. G. paskirtos bausmės tęstinumą. Teismas konstatavo, kad pagal V. G. Vokietijos Federalinėje Respublikoje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis) ir jam paskirtų bausmių rūšį ir dydį, jo nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio dispoziciją. Nesant galimybės tiksliai nustatyti nusikalstamų veikų, už kurias V. G. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos 2004-09-27 nuosprendžiu, sunkumo, teismas nuteistajam taikė palankiausią įstatymą ir nustatė, kad jo nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., kuris numato baudžiamąją atsakomybę už sunkaus nusikaltimo padarymą, dispoziciją.

Pagal BK 63 str. 1 d. nuostatą, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. 5 d. yra numatytas bausmių subendrinimas apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Bausmių apėmimą teismas taiko BK 63 str. 5 d. nustatytais atvejais, o būtent, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokių sąlygų šioje byloje nėra.

Teismas, nustatė, kad nusikalstamos veikos, už kurias V. G. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos 2004-09-27 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį įstatymą atitinka sunkius nusikaltimus. Panevėžio apygardos teismo 2006-09-08 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-29 nuosprendžiu, V. G. yra nuteistas už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą. Nors V. G. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, tačiau jos labai nesiskiria pagal pavojingumą (pagal baudžiamosios teisės doktriną laikoma, kad veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, kai padarytos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes (pvz. nesunkus ir sunkus nusikaltimas bei pan.). Todėl teismas pagrįstai Vokietijos Federacinės Respublikos 2004-09-27 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2006-09-08 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-29 nuosprendžiu, paskirtą bausmę subendrino pagal BK 63 str. 4 d. taisyklę, t. y. iš dalies jas sudedant.

Nuteistasis taip pat prašo bausmės pradžią jam pradėti skaičiuoti nuo 2004-02-18.

Iš Panevėžio apygardos teismo 2007-09-21 nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad būtent toks sprendimas dėl bausmės pradžios skaičiavimo jau yra priimtas.

Be to, nuteistasis savo skunde teigia, kad jo bylą apygardos teisme išnagrinėjo šališkas teismas. Nuteistasis apygardos teismo šališkumą sieja su aplinkybe, kad ta pati teisėjų kolegija nagrinėjo ir jo bylą, kurioje jam buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Šis nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

BPK 58 str. yra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Nuteistojo skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad ta pati teisėjų kolegija anksčiau nagrinėjo jo bylą pirmąja instancija, neduoda pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas. Priešingai, pagal BPK 362 str. 3 d. nuostatas, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų išsprendžia tas teismas, kuris byloje ir priėmė nuosprendį, kas šioje byloje ir buvo padaryta.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad nei jam, nei jo gynėjui nebuvo pranešta apie teismo posėdį, įvykusį 2007-09-21, todėl jis negalėjo gintis, jam nebuvo išaiškintos jo teisės. Šis nuteistojo skundo teiginys taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas dėl sekančių aplinkybių:

pirma - iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam buvo panešta apie apygardos teisme 2007-09-21 įvyksiantį teismo posėdį (t.10, b. l. 178), nuteistasis prašymo dalyvauti jame nepareiškė.

antra: pagal BPK 362 str. 3 d. nuostatas sprendžiant klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų į posėdį teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius tik reikiamais atvejais ir šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo prokurorė ir advokatas, pateikęs orderį BPK 51 str. tvarka. Apelianto nurodytas advokatas R. G. nebuvo kviečiamas, nes byloje duomenų apie jo ir nuteistojo susitarimą pastarąjį ginti Panevėžio apygardos teisme nėra. Taigi, nuteistojo teisę į gynybą realizavo teismo paskirtas advokatas, todėl nuteistojo teisės nebuvo pažeistos.

Kolegijos nuomone, apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.