Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-337-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-21
Bylos Nr.
1A-280-337-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Civilinis ieškovas
P. B. B.
Nuteistasis
R. V.
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-337/2009

Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Eligijaus Gladučio, Algirdo Gapučio,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. B. B. atstovui advokatui V. S.,gynėjui advokatui J. Stankevičiui,nuteistajai R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. gynėjo advokato J. Stankevičiaus ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo P. B. B. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-23 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir jai paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius. Šiuo nuosprendžiu R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Taip pat nuosprendžiu priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ P. B. B. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš R. V. – 27 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteista už tai, kad ji, 2007 m. lapkričio 13 d. apie 17.35 val., Rokiškio mieste, Panevėžio gatvėje, pėsčiųjų perėjoje, ties namu Nr. 8, vairuodama automobilį Mitsubishi Carisma valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama KET 53 p., 75 p., 172 p. reikalavimus, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, privalėdama duoti kelią pėsčiajam, nepraleido einančio pėsčiųjų perėja P. B. B. ir jį partrenkė, dėl ko įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta P. B. B. sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistosios R. V. gynėjas advokatas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-02-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir R. V. išteisinti. Mano, kad pirmos instancijos teismo teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., t. y. įrodymus vertino neatlikęs išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, todėl priėmė neteisingą nuosprendį. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl nukentėjusio teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 38) duotų parodymų, kur jis pasakė, kad važiavo Panevėžio gatve, išvažiavo į kelią ir dar šiek tiek pavažiavęs nulipo nuo dviračio ir ėjo link pėsčiųjų perėjos. Iš esmės tuo nukentėjęs pripažino, kad jis su dviračiu išvažiavo į Panevėžio gatvės važiuojamąją dalį prieš pėsčiųjų perėją. Skunde teigia, kad byloje yra dviejų ekspertų R. Arlicko ir A. Matulionienės viena kitai prieštaraujančios išvados, todėl teismui atmetus nuteistojo gynėjo prašymą paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, liko nepašalinti prieštaravimai. Gynėjas mano, kad tik komisijinė ekspertizė gali atsakyti, kurio eksperto išvada yra teisinga. 2008-09-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio tyrimą atlikęs specialistas R. Š. konstatavo, kad „nustatyti, ar nukentėjusysis P. B. buvo partrenktas važiuojantis dviračiu, ar jį besivarantis iš baudžiamosios byloje esančių objektyvių duomenų negalima. Jei nukentėjusysis į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo pėsčiųjų perėja varydamas dviratį, vairuotojos R. V. veiksmai – artėdama prie pėsčiųjų perėjos laiku nestabdė automobilio ir kliudė P. B. – techniniu požiūriu būtų pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jei prieš eismo įvykį P. B. važiavo dviračiu Panevėžio gatve ir pavojingai keitė judėjimo kryptį sudarydamas automobilio vairuotojai kliūtį, tuomet šie P. B. veiksmai būtų nepriimtini ir turėtų priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi apžiūros protokolo priedu, kur yra pažymėta paketo vieta po eismo įvykio, tačiau šis priedas (schema) yra netikslus, nes pirmą ir antrą eismo juostas skirianti linija pažymėta kaip punktyrinė, nors nukentėjusio parodymų patikrinimo protokole (t. 1, b. 1. 67-68) aiškiai matosi, kad pirmą ir antrą eismo juostas skirianti linija einanti link pėsčiųjų perėjos yra ištisinė; apžiūros protokolo priede nėra pažymėta, kur yra pedalas, tašė. Be to, pagal bylos duomenis (E. V. parodymus) dviratis, paketas, pedalas buvo po eismo įvykio paimti iš jų pradinės buvimo vietos.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl nukentėjusio P. B. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo įtakos eismo įvykio kilimui. Kelių eismo taisyklių 103 p. nurodo (galiojusi eismo įvykio metu), kad dviračio, mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu, dviračio ar mopedo gale turi būti raudonos šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai pritvirtinti prie ratų stipinų; važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas. Dviračio apžiūros protokole (t. l, b.l. 35) nurodyta, kad dviratis yra juodos spalvos, su bagažine, ant galinio purvasaugio raudonos spalvos atšvaitas, ant priekinio – baltos spalvos atšvaitas, ratlankiai juodi, ant dviračio eismo įvykio metu nebuvo priekyje degančio baltos šviesos žibinto, ant dviračio ratų stipinų iš abiejų pusių nebuvo oranžinių šviesos atšvaitų. Pagal pažymą apie metrologines sąlygas (t. 1, b.l. 44) -2007 m. lapkričio 13 d. tarp 17-18 val. Rokiškio m. buvo tamsu, silpnai snyguriavo. Be to, P. B. (t. 2, b.l. 38) pripažino, kad ant dešinės dviračio rankenos buvo pakabinęs tašę ir važiavo dviračiu iki pėsčiųjų perėjos šaligatviu, o tai prieštarauja Kelių eismo taisyklių 104 ir 110.5 p. reikalavimams. Šie objektyvūs duomenys paneigia liudytojų B. B., G. P., G. D. parodymus apie P. B., kaip apie pavyzdingą eismo dalyvį, nepriekaištingai besilaikantį Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą ir nuosprendyje kaip įrodyta nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau tokią teismo išvadą galima laikyti tik prielaida, nes teismas nepasisakė, kokiomis dviračio dalimis buvo padaryti automobilio apgadinimai. Gynėjas skunde teigia, kad tai laikytina šališkumu ir BPK 7 str., 48 str. l d. 6 p., 2 d. nuostatų ignoravimu.

Gynėjas teigia, kad remiantis byloje esančiais įrodymais galima padaryti išvadą, kad P. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 103, 104, 105,110.5, 148, 161 punktus, važiuodamas dviračiu pirma eismo juosta Rokiškio mieste Panevėžio gatvėje likus iki pėsčiųjų perėjos 2-3 m. tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, būdamas susijaudinęs, neįsitikinęs saugumu, techniškai netvarkingu dviračiu įvažiavo į antrą eismo juostą per ištisinę liniją, skiriančią tos pačios krypties pirmą ir antrą eismo juostas, nepraleido ta pačia kryptimi antra eismo juosta R. V. vairuojamo automobilio ir priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio dešinės pusės bamperį ir jį pagadino. Nuo patirto smūgio dviračio priekinis ratas buvo staigiai pasuktas į dešinę, o dviračio vairas išjudintas iš tvirtinimo vietos ir pasuktas į kairę, dėl ko P. B. prarado pusiausvyrą ir kartu su dviračiu griuvo į automobilio pusę. Griūdamas kaire koja sudaužė automobilio veidrodėlį. Dėl inercijos ir automobilio poveikio kartu su automobiliu būdamas ant dviračio judėjo į priekį slysdamas dešiniuoju automobilio šonu, dviračio dalims apgadino automobilį, o šiam parvažiavus prarado atramą, griuvo ant kairio šono ir susižalojo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje ir priteisti jam iš atsakovų 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad jo ieškinys turi būti patenkintas visiškai, jam priteista suma yra per maža, neatitinka padarytos neturtinės žalos dydžio. Teigia, kad 3000 Lt priteisus iš AB „Lietuvos draudimas“, likusią 2000 litų sumą galėjo priteisti iš kaltininkės ir atsakovės R. V.. Nurodo, kad R. V. automobiliu partrenkė jį pėsčiųjų perėjoje, dėl ko jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po eismo įvykio jis patyrė didelį fizinį skausmą – lūžo šlaunikaulis ir padaryti kiti sužalojimai. Jis gulėjo ligoninėje, buvo operuotas, jam taikytas gydymas reabilitacijos ligoninėje, daromi masažai. Dėl to jis patyrė didelius nepatogumus, o skausmus dėl patirtų sužalojimų jaučia iki šiol, negali normaliai vaikščioti, reikia lazdelės. Autoįvykio kaltininkė jo net neatsiprašė, neteikė jokios pagalbos gydymosi metu, todėl jis jaučia didelę moralinę nuoskaudą. Nurodo, kad gyvena daugiabučio namo ketvirtame aukšte, todėl jam sunku užlipti ir nulipti laiptais, jis priverstas vaikščioti labai atsargiai, saugoti koją nuo paslydimo ar pargriuvimo, kad nebūtų pažeista koja. Naktimis jam vis dar skauda koją, dėl to negali užmigti, naktį prabunda ir geria skausmą malšinančius ir raminančius vaistus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. B. atsikirtimu į nuteistosios R. V. gynėjo advokato J. S. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad jis dviračiu šaligatviu važiavo tik iki pėsčiųjų perėjos, kurią privažiavęs jis nulipo nuo dviračio ir vedinas dviračiu ėjo per pėsčiųjų perėją. Teigia, kad niekada su dviračiu per pėsčiųjų perėją nevažiuoja, visada dviratį varosi. Tvirtina, kad išvedžiojimai apie tai, kad jis važiavo dviračiu gatve ir per perėją, yra nepagrįsti, prasimanyti. Nepagrįsti nuteistosios gynėjo teiginiai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus, kad buvo susijaudinęs. Mano, kad visi apeliaciniame skunde keliami klausimai ir prašymai ryšium su dėl komisijinės ekspertizės skyrimu, yra beprasmiai ir betiksliai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. B. B. atstovas advokatas V. S. prašė tenkinti jo atstovaujamojo skundą ir atmesti nuteistosios R. V. gynėjo advokato J. S. apeliacinį skundą. Nuteistoji R. V. ir jos gynėjas advokatas J. S. prašė tenkinti jo skundą ir atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P.B. B. skundą. Prokurorė prašė nukentėjusiojo P. B. B. skundą tenkinti, o nuteistosios R. V. gynėjo advokato J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistosios R. V. nusikalstamą veiką, paskyrė jai bausmę bei išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Apeliantė nesutinka su jos nuteisimu, tačiau R. V. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteista pagrįstai. Jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė 2007 m. lapkričio 13 d. eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta P. B. B. sveikata. R. V. kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenys, specialistų išvados, taip pat netiesiogiai ir liudytojų parodymai. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šį eismo įvykį nulėmė jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, teigia, jog tokią išvadą teismas padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas, tirdamas ir vertindamas šioje byloje esančius įrodymus, BPK pažeidimų nepadarė.

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Taikant BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti kaltininko padarytą KET pažeidimą, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos (KET pažeidimo) ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji R. V. vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 172 punktų reikalavimus. Šiuose punktuose nustatytos taisyklės įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui (KET 53 p.), artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 75 p.), važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galima būtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti (KET 172 p.). Pažeisdama šiuos KET reikalavimus, R. V. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta P. B. B. sveikata. Pati apeliantė parodė važiavusi 40-50 km/h greičiu, tokiu greičiu ji važiavusi iki pat susidūrimo su nukentėjusiuoju. Iš nukentėjusiojo P. B. B. parodymų, kuriuos patvirtina ir kelių eismo įvykio apžiūros protokolo duomenys, matyti, kad eismo įvykis – nuteistosios R. V. vairuojamo automobilio susidūrimas su nukentėjusiuoju – įvyko pėsčiųjų perėjoje. Netikėti nuosekliais ir kitais byloje esančiais duomenimis patvirtintais nukentėjusiojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad pėsčiųjų perėjoje 4,60 m atstumu nuo kelkraščio yra dėmė panaši į kraują. Be to, liudytojas Ž. Ž. parodė, kad atvykus į įvykio vietą ant pėsčiųjų perėjos arčiau bordiūro sėdėjo vyriškis ir ant pėsčiųjų perėjos gulėjo dviratis. Taigi, byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje. Taip pat nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis eismo įvykio metu per pėsčiųjų perėją ėjo vedinas dviračiu, netikėti šiais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš dviračio apžiūros protokolo matyti, kad dviračio vairas persuktas į kairę pusę ir daugiau jokių pažeidimų nėra. Patikslintoje 2008-11-10 specialisto išvadoje Nr. G358a/08(05) nurodyta, kad tikėtina, jog sužalojimai, būtent kairio šlaunikaulio tarpgūbtrinis lūžis, muštinė kairio antakio žaizda padaryti lengvojo automobilio dalimis P. B. B. vedantis dviratį. Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino specialistas R. Arlickas, kuris be kita ko parodė, kad kategoriškai galima teigti, jog P. B. B. sužalojimai atsirado smūgio metu, t. y. jį kliudžius automobiliui, o ne jam pargriuvus nuo dviračio. Be to, pati nuteistoji R. V. teismo posėdžio metu parodė nieko, tame tarpe ir nukentėjusiojo su dviračiu, nemačiusi nei prieš pėsčiųjų perėją, nei pirmojoje juostoje. Todėl nuteistosios manymas ir daromos prielaidos apie nukentėjusiojo galimai buvusius veiksmus yra vertintini kritiškai, kaip neturintys jokios įrodomosios reikšmės. Byloje esančiais duomenimis nustačius įvykio vietą bei nukentėjusiojo veiksmus, konstatuotina, kad R. V., nematydama kelyje jokios kliūties, t. y. nukentėjusiojo, prieš perėją nemažino greičio, automobilį vairavo neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas, ko pasėkoje ir partrenkė pėsčiųjų perėja einantį nukentėjusįjį. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti buvo vairuotojos R. V. padaryti KET pažeidimai, t. y. tarp apeliantės padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantei, nuteistai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nuteistosios gynėjas skunde teigia, kad teismas yra šališkas ir nesilaikė BPK 7 str., 48 str. l d. 6 p., 2 d. nuostatų, nes visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl nukentėjusiojo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo įtakos eismo įvykio kilimui ir nepasisakė, kokiomis dviračio dalimis buvo padaryti automobilio apgadinimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismui konstatavus, kad eismo įvykis įvyko nukentėjusiajam einant ir vedant šalia dviratį per pėsčiųjų perėją, nuteistosios gynėjo skunde nurodomos aplinkybės apie nukentėjusiojo važiavimą iki įvykio šaligatviu bei priekinio dviračio žibinto nebuvimą nusikalstamos veikos aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia ir tiesiogiai su ja nėra susijusi, nes nukentėjusiojo vedinas dviratis nebuvo nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone bei neįtakojo nusikalstamos veikos padarymo. Skunde minima aplinkybė – automobilio apgadinimas – įtakos veikos kvalifikacijai neturi bei nuteistosios kaltės nepaneigia, todėl apgadinimo padarymo aplinkybių nustatymas šiuo atveju netikslingas ir jokios įrodomosios reikšmės neturi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. B. skundžia civilinio ieškinio išsprendimą, prašydamas jam priteisti visą jo prašomą 5000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo bei jos dydžio klausimą, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į nusikalstamos veikos padarinius. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas P. B. B. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja ir yra adekvatus padarytai žalai. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas P. B. B. skunde, todėl didinti nuosprendžiu nustatytą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, ir keisti jį ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios R. V. gynėjo advokato J. S. ir nukentėjusiojo civilinio ieškovo P. B. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Eligijus GladutisAlgirdas Gaputis