Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SPR-253 „Dėl M. M. skundo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) skundą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) pateikė skundą, o įmonei „Telia Lietuva“, AB, – pretenziją dėl galimo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimo naudojant ir paviešinant jo asmeninius duomenis. 2023 m. lapkričio 17 d. gavo Inspekcijos pranešimą, kad skundo dalis dėl duomenų paviešinimo socialiniuose tinkluose perduota nagrinėti Tarnybai, kuri priėmė Ginčijamą sprendimą.

Su Tarnybos priimtu Ginčijamu sprendimu pareiškėjas nesutinka, kadangi Tarnybos motyvas aiškinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065, jog terminas „informacijos sklaida visuomenei“ turėtų suponuoti informacijos teikimą potencialiai neribotam asmenų skaičiui, o tai reiškia lengvos prieigos prie informacijos suteikimą paslaugos gavėjams, ko šiuo atveju nebuvo, nėra teisingas, nes pats socialinio tinklo veikimo principas ir yra, kad prie grupių gali prisijungti neribotas kiekis žmonių. Informacija, išplatinta net asmeniniuose profiliuose ar grupėse, gali būti toliau platinama ir ja dalinamasi. Pats faktas, jog grupė „(duomenys neskelbtini)“ turi 7,4 tūkstančių asmenų, rodo ne riboto dydžio ir ne uždarą bendruomenę.

Ginčijamame sprendime pažymėta, kad, remiantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) 2 straipsnio 2 dalies c punktu bei 18 konstatuojamąja dalimi, šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi vykdant asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą. Tokia nuostata yra neteisinga, nes buvo skundžiamas ne asmeninis duomenų rinkimas, o įmonės darbuotojo paviešinti duomenys socialiniame tinkle. Duomenys buvo perduoti įmonei, buvo matomas įmonės pavadinimas. Darbuotojas duomenis rinko galimai darbo metu, įmonės darbuotojo duomenų naudojimas patenka į Reglamento (ES) 2016/679 ribas.

Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies c punktas bei 18 konstatuojamoji dalis, kuriuose pažymima, kad šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Europos Sąjungos Teisingumo Teisimas (toliau – ir ESTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmens atliekamas asmens duomenų tvarkymas perduodant šiuos duomenis neribotam adresatų skaičiui, pavyzdžiui, internetu, negali būti vertinamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kai duomenis tvarko asmuo „užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“ (ESTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-101/01).

Nagrinėjamu atveju skundo informacija paskelbta uždaroje Grupėje, prieinamoje tik ribotam adresatų skaičiui, t. y. tik prisijungusiems nariams. Be to, Grupėje skelbiamas turinys išimtinai susijęs su kaimynystėje gyvenantiems asmenims kylančiais klausimais, problemomis, nuomonėmis. Atsižvelgiant į tai, ginčijamu atveju pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, todėl tokiu atveju esant akivaizdžiai namų ūkio išimčiai, buitinio pobūdžio veiklai Reglamentas (ES) 2016/679 netaikomas. Nagrinėjamu atveju būtent dėl Grupės uždarumo paskelbtos informacijos viešumo aspektas nenustatytas.

Pažymėjo, jog Tarnyba nagrinėdama skundus griežtai laikosi įstatymuose nustatytų skundų nagrinėjimo reikalavimų, t. y. vertina tik tuos klausimus, dėl kurių skundžiasi pareiškėjai, ir neperžengia skundų ribų. Vertina, kad pareiškėjo teismui pateiktas svarstymas visiškai neatitinka teisinio reguliavimo, yra netikslus ir stokojantis argumentų. Tarnyba priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl toks sprendimas yra teisėtas ir turėtų būti paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SPR-253 „Dėl M. M. skundo“, kuriuo atmestas pareiškėjo M. M. skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2023 m. lapkričio 7 d. gavo M. M. 2023 m. lapkričio 6 d. skundą bei 2023 m. lapkričio 10 d. gavo skundo patikslinimą. Skunduose pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į „Telia Lietuva“, prašydamas paaiškinti „Telia“ poziciją dėl šiurkštaus jos darbuotojo (M. J.) elgesio su vietos bendruomenės nariais bei žiauraus elgesio su gyvūnais skatinimo. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. socialiniame tinkle Facebook vietos bendruomenės grupėje, kurioje yra daugiau kaip 7 000 narių, pasirodė įrašas, kurį paskelbė „Telia Lietuva“ darbuotojo M. J. sutuoktinė.

Inspekcija, įvertinusi skundus, nusprendė, kad pareiškėjo skundai iš dalies pateikti ir dėl su pareiškėju susijusių duomenų tvarkymo visuomenės informavimo priemonėje (socialiniame tinkle Facebook) visuomenės informavimo tikslu. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Duomenų teisinės apsaugos įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba stebi, kaip taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Inspekcija, įvertinusi skundus ir nustačiusi, kad skundai iš dalies pateikti dėl su pareiškėju susijusių duomenų tvarkymo visuomenės informavimo priemonėje (socialiniame tinkle Facebook) visuomenės informavimo tikslu, vadovaudamasi pateiktu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo skundo

dalį dėl pareiškėjo duomenų viešinimo visuomenės informavimo priemonėje persiuntė Tarnybai pagal kompetenciją.

Taigi Tarnyba išnagrinėjo tą pareiškėjo skundo dalį, kuri susijusi su 2023 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tinklo Facebook vietos bendruomenės grupėje, kurioje yra daugiau kaip 7 000 narių, pasirodžiusiu įrašu, prie kurio buvo pridėta elektroninio laiško, siųsto „Telia Lietuva“, kopija, kurį paskelbė „Telia Lietuva“ darbuotojo M. J. sutuoktinė. Šiame įraše buvo nurodyta, kad įrašo autorės šeima Grupėje buvo apšmeižta, prie to prisidėjo M. M., kuriam pateiktas reikalavimas paneigti paskleistą melagingą informaciją ir atlyginti žalą. Elektroniniame laiške, siųstame „Telia Lietuva“ (siuntėjas – M. M.), atkreiptas dėmesys į „Telia Lietuva“ darbuotojo (M. J.) nederamą elgesį įvairiose Facebook grupėse, šio darbuotojo poziciją dėl savo sūnaus žiauraus elgesio su balandžiu ir norima sužinoti „Telia Lietuva“ vertybines nuostatas, poziciją ir politiką dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Taigi, ginčas kilo dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. elektroninis laiškas su pareiškėjo M. M. asmeniniais duomenimis buvo paviešintas uždaroje Facebook grupėje, kuri turi per 7 000 narių.

Ginčijamu sprendimu Tarnyba nusprendė pareiškėjo M. M. skundą atmesti. Šiame sprendime nurodyta, kad ginčo informacija paskelbta privačioje, uždaroje socialinio tinklo Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“, turinčioje 7,4 tūkstančius narių. Grupės administratoriai nurodo tokią Grupės paskirtį:

Atsižvelgiant į Grupės aprašymą bei faktą, kad norėdamas patekti į Grupę asmuo turi atsakyti į Grupės administratorių pateiktus klausimus, susijusius su gyvenamąja vieta, kad minėtos Grupės tikslas – suteikti platformą ne visiems norintiems socialinio tinklo Facebook vartotojams, o tik Grupei priklausantiems asmenims diskutuoti rūpimais buitinio pobūdžio klausimais bei dalintis aktualia informacija su gyvenvietės kaimynais, padaryta išvada, kad skundžiama informacija pasiekiama ribotam asmenų skaičiui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba spręsdama klausimą, ar paskleista informacija pripažintina žeidžianti pareiškėjų teises, informaciją vertina ne tik kaip atskirus žodžius (žodžių junginius) bendrine prasme ar sakinius, jų dalis, teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai, t. y. visas skelbiamos informacijos kontekstas. Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiama informacija buvo paskelbta socialiniame tinkle Facebook, tačiau į uždarą grupę gali patekti tik su tam tikrais apribojimais, todėl pareiškėjo skundžiamą informaciją galėjo matyti tik tikslinės uždaros grupės nariai.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies c punktu bei 18 konstatuojamąja dalimi, šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Europos Sąjungos Teisingumo Teisimas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmens atliekamas asmens duomenų tvarkymas perduodant šiuos duomenis neribotam adresatų skaičiui, pavyzdžiui, internetu, negali būti vertinamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kai duomenis tvarko asmuo „užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“ (ESTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-101/01). Nagrinėjamu atveju informacija paskelbta uždaroje Grupėje, prieinamoje tik ribotam adresatų skaičiui, t. y. tik prisijungusiems nariams. Be to, Grupėje skelbiamas turinys išimtinai susijęs su kaimynystėje gyvenantiems asmenims kylančiais klausimais, problemomis, nuomonėmis. Atsižvelgiant į tai, ginčijamu atveju asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, todėl tokiu atveju Reglamentas (ES) 2016/679 netaikomas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 1 d.) nustatyta, kad Inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai (Duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020), kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistų etikos inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas), konstatuojamosios dalies 14 punkte nurodyta, kad terminas „informacijos sklaida visuomenei“ turėtų suponuoti informacijos teikimą potencialiai neribotam asmenų skaičiui, o tai reiškia lengvos prieigos prie informacijos suteikimą paslaugos gavėjams apskritai, prašomą informaciją teikiančiam paslaugos gavėjui nesiimant jokių papildomų veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys faktiškai susipažįsta su ta informacija. Atitinkamai, kai dėl prieigos prie informacijos reikia registruotis ar prisijungti prie paslaugos gavėjų grupės, turėtų būti laikoma, kad tai yra informacijos sklaida visuomenei tik tuo atveju, kai prieigos prie informacijos prašantys paslaugos gavėjai yra automatiškai registruojami arba jiems suteikiamas leidimas be žmogaus priimamo sprendimo ar atrankos, kam suteikti prieigą. <...> Vis dėlto šiame reglamente interneto platformų paslaugų teikėjams nustatytos pareigos gali būti taikomos paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos pateikti informaciją potencialiai neribotam paslaugų gavėjų skaičiui, kurio pranešimo siuntėjas nenustato, pavyzdžiui, per viešas grupes ar atvirus kanalus. Informacija turėtų būti laikoma paskleista visuomenei, kaip tai suprantama šiame reglamente, tik kai ta sklaida vyksta dėl tiesioginio informaciją suteikusio paslaugos gavėjo prašymo.

Iš Ginčijamo sprendimo turinio nustatyta, kad ginčo informacija buvo paskelbta privačioje, uždaroje socialinio tinklo Facebook Grupėje, turinčioje 7,4 tūkstančius narių. Iš Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 82 dalies turinio (visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai) spręstina, kad socialinio tinklo Facebook Grupė atitinka visuomenės informavimo priemonės apibrėžimą.

Patekimas į Grupę apsunkintas (norėdamas patekti į Grupę asmuo turi atsakyti į Grupės administratorių pateiktus klausimus, susijusius su gyvenamąja vieta), minėtos Grupės tikslas – suteikti platformą ne visiems norintiems socialinio tinklo Facebook vartotojams, o tik Grupei priklausantiems asmenims diskutuoti rūpimais buitinio pobūdžio klausimais bei dalintis aktualia informacija su gyvenvietės kaimynais. Dėl tokių nustatytų aplinkybių ginčo nėra, jas patvirtina 2023 m. rugpjūčio 31 d. elektroninis laiškas, kuris prasideda žodžiais „Laba diena, kaimynai“, o laiške pateikta informacija nėra susijusi su plačiais visuomenės sluoksniais, tik – su išimtinai kaimynystėje gyvenantiems asmenims kylančiais klausimais (žinoma informacija). Kartu su skundu teismui nepateikta jokių duomenų, kad Tarnybos nustatytos faktinės aplinkybės yra klaidingos. Taigi teisėjų kolegija pritaria tam, kad pareiškėjo skundžiamą informaciją galėjo matyti tik tikslinės uždaros grupės nariai ir informacija pasiekiama ribotam asmenų skaičiui, t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d. elektroninio laiško su pareiškėjo M. M. asmeniniais duomenimis paviešinimas uždaroje Facebook grupėje, kuri turi per 7 000 narių, nelaikytinas viešąja informacija.

Jau buvo minėta, kad Duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Tarnyba, pasiremdama Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies c punktu bei 18 konstatuojama dalimi (šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla; šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą), taip pat ESTT išaiškinimu (ESTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-101/01), kad asmens atliekamas asmens duomenų tvarkymas perduodant šiuos duomenis neribotam adresatų skaičiui, pavyzdžiui, internetu, negali būti vertinamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kai duomenis tvarko asmuo užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla, nusprendė, kad skundo informaciją paskelbus uždaroje Grupėje, prieinamoje tik ribotam adresatų skaičiui, t. y. tik prisijungusiems nariams, o Grupėje skelbiamas turinys išimtinai susijęs su kaimynystėje gyvenantiems asmenims kylančiais klausimais, problemomis, nuomonėmis, todėl pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, o tokiu atveju esant akivaizdžiai namų ūkio išimčiai, buitinio pobūdžio veiklai Reglamentas (ES) 2016/679 netaikomas.

Pareiškėjas savo nesutikimą su Reglamento (ES) 2016/679 netaikymu grindė tuo, jog buvo skundžiamas ne asmeninis duomenų rinkimas, o „Telia Lietuva“ įmonės darbuotojo paviešinti duomenys socialiniame tinkle. Duomenys buvo perduoti įmonei, buvo matomas įmonės pavadinimas. Darbuotojas duomenis rinko galimai darbo metu, įmonės darbuotojo duomenų naudojimas patenka į Reglamento (ES) 2016/679 ribas.

Siekiant apibrėžti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, pažymėtina, kad procesiniame skunde, kuriuo asmuo, nesantis viešojo administravimo subjektu, kreipiasi į administracinį teismą dėl pažeistų ar ginčijamų teisių ar teisėtų interesų gynimo, be kita ko, privalo būti nurodytas jo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, ir dalykas, t. y. pareiškėjo reikalavimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktai). Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba netinkamai taikė Reglamento (ES) 2016/679 ribas ir padarė 2 straipsnio 2 dalies c punkto bei 18 konstatuojamosios dalies nuostatų pažeidimą, nes ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. elektroninis laiškas su pareiškėjo M. M. asmeniniais duomenimis buvo paviešintas uždaroje Facebook grupėje, kuri turi per 7 000 narių (Inspekcija, įvertinusi skundus ir nustačiusi, kad jie pateikti ir dėl su pareiškėju susijusių duomenų tvarkymo visuomenės informavimo priemonėje (socialiniame tinkle Facebook) visuomenės informavimo tikslu, pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo duomenų viešinimo visuomenės informavimo priemonėje persiuntė Tarnybai pagal kompetenciją), o ne dėl „Telia Lietuva“ darbuotojo veiksmų (duomenys buvo perduoti įmonei, buvo matomas įmonės pavadinimas, darbuotojas duomenis rinko darbo metu). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Tarnybai buvo perduota nagrinėti pareiškėjo skundo dalis, susijusi su pareiškėju susijusių duomenų tvarkymo visuomenės informavimo priemonėje (socialiniame tinkle Facebook) visuomenės informavimo tikslu, tačiau Inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais (Duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Tarnyba, vertindama faktines aplinkybes ir priimdama Ginčijamą sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją, ją vertino visos skelbiamos informacijos kontekste. Esant nurodytoms aplinkybėms, patenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismui konstatavus, kad Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.